Su kai kuriais maisto produktų gamintojais susitarimai dėl savanoriško cukraus, druskos, riebalų kiekio mažinimo jų produkcijoje pasirašyti ministerijoje ketvirtadienį. Ministras vylėsi, kad tokius susitarimus pasirašys vis daugiau gamintojų.

„Jeigu mums gerai seksis, nėra jokios logikos ir jokio reikalo įvedinėti kažkokius naujus mokesčius“, – atsakydamas į BNS klausimą po pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė ministras.

„Tų aptarinėtų mokesčių, kurių nebuvo pasiūliusi Vyriausybė, bet jie jau buvo avansu aptarti ir visuomenėje padiskutuoti, tikslas būtų buvęs pasiekti iš esmės to paties, ką mes padarėme šiandieniniais sutarimais – tai yra kad mažėtų cukraus kiekis maisto produktuose. Šalys, kurios tokiu keliu nuėjo, turėjo tą patį tikslą, gamintojai, nenorėdami, kad brangtų produktas, jie tą cukraus kiekį tiesiog mažindavo. Lietuvoje, aš galiu pasidžiaugti, kad mes galime pademonstruoti kitą sprendimo kelią – susitarti su gamintojais, kad jie patys tą darytų be jokių mokesčių“, – aiškino A. Veryga.

Susitarimus su ministerija ketvirtadienį pasirašė bendrovės „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir „Coca-Cola Baltija“, taip pat „Eckes-Granini Lietuva“, „Fazer Lietuva“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Malsena Plius“, „Mars Lietuva“, „Nestle Baltics“, „Orkla Foods Lietuva“, „Rūta“, „Vilniaus margarino gamykla“.

Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis sako, kad bendrovių įsipareigojimai – skirtingi.

„Kiekvienai produktų grupei yra skirtingi iššūkiai ir skirtingi sprendimai. Turbūt sudėtinga įsivaizduoti, kaip iškepti duoną be druskos, iškepti galime, klausimas, ar sugebėsime valgyti. Bet vėlgi vystant technologinį procesą, dirbant ir ieškant sprendimų, matome, kad iki 2021 metų pirmo ketvirčio mes bendrai savo asortimente sumažinsime druskos kiekį 10 proc., tai yra įmanoma“, – sakė M. Sknarkis, jis taip pat yra „Fazer Lietuva“ atstovas.

„Coca-Cola“ vadovė Baltijos šalims Ieva Matulaitienė teigė, kad bendrovės verslo plano dalis yra mažiau cukraus turinčių gėrimų pasiūlymas vartotojams.

„Pasauliniu mastu ir Europoje esame iškėlę tikslą sumažinti iki 2020 metų cukraus kiekį gaiviuosiuose gėrimuose 10 proc., ir aš labai džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu su Sveikatos apsaugos ministerija – Lietuvoje mes įsipareigojame sumažinti cukraus kiekį iki 15 procentų“, – dėstė ji.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kasdien su maistu gauna 40 proc. daugiau druskos nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos normos, 39 proc. daugiau riebalų ir 29 proc. daugiau sočiųjų riebalų bei 22 proc. daugiau cukraus. Pažymima, kad gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų, ir per šventes, ir ne tik – reikėtų laikytis sveikatai palankios mitybos principų. Juk kiekvienas mūsų norime būti ne tik sotus, bet ir sveikas, gražus dvasia ir kūnu. Verta prisiminti ir kai kurias maisto ruošimo tradicijas – galbūt atsisakyti majonezo, kepiniuose vietoje cukraus naudoti džiovintus vaisius ir uogas ar kita.

Šv. Velykų rytas prasideda sumušant margučius. Tradicinis Velykų pusryčių patiekalas atrodo maždaug taip: 2 virti kiaušiniai, pagardinti 2 šaukštais majonezo, užkandami 2 riekelėmis juodos duonos su sviestu. Ir, žinoma, žiupsnelis druskos. Tai sudaro maždaug 40 proc. suaugusio žmogaus paros energinės vertės (kalorijų), per 70 proc. paros riebalų (nelygu, kiek sviesto užtepsime ant duonos) ir pusė paros druskos normos. O jei dar užkąstume rūkytu kumpiu ar dešra? Beje, šis valgis – tik vienas iš daugelio, kuriuos valgysime Šv. Velykų dieną. 

Rinkis sveikesnę alternatyvą

Riebalai yra būtini mūsų organizmui, jie yra svarbi mitybos dalis. Jie yra ne tik energijos šaltinis, taip pat naudingi organizmui, kadangi padeda įsisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus (vit. A, D, E, K), suteikia maisto produktams struktūrą ir skonį, riebalai yra kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai.

Tačiau nesaikingas riebalų vartojimas, ypač sočiųjų riebalų, gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra vienas iš kraujotakos sistemos ligų išsivystymo rizikos veiksnių. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, gyventojai, riebalinės kilmės kalorijų, ypač kalorijų, gaunamų iš sočiųjų riebalų rūgščių, su maistu suvartoja per daug. Todėl būtina ne tik gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais, bet ir sumažinti bendrą riebalų suvartojimą.

Sočiųjų riebalų gausu riebioje mėsoje, pieno produktuose, padažuose, o kepiniuose ir konditerijos gaminiuose, kuriuose naudojami iš dalies hidrinti riebalai – dar gali būti ir sveikatai žalingų transriebalų, todėl net ir šventiniu laikotarpiu, reikia atsisakyti, ar labai saikingai vartoti, riebios mėsos patiekalus, riebius pieno produktus (sūrį, grietinę), majonezą ir kitokius riebius padažus. Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus reikėtų keisti tais, kurių sudėtyje yra mononesočiųjų ar polinesočiųjų riebalų rūgščių, pvz., sviestą pakeisti augaliniais aliejais, vietoje mėsos dažniau rinktis žuvį. Kodėl gi majoneze mirkstančios mišrainės nepakeitus šviežių daržovių salotomis su alyvuogių aliejumi ar apskrudusios kiaulienos sprandinės – paukštienos krūtinėle?

Baltoji mirtis

Didelis druskos vartojimas – viena aktualiausių mitybos problemų. Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos, įskaitant ir jau pagamintuose maisto produktuose (pvz., duonoje, dešroje, padažuose ir t.t.) bei patiekaluose esančią druską. Didelis druskos suvartojimas yra svarbus padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo veiksnys.

Kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga beveik 29 proc. suaugusių gyventojų, o padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija) – dažniausia jų. Šiandien visoje Europos Sąjungoje ne tik mokslininkai, medikai, visuomenės sveikatos specialistai, bet ir politikai kalba apie tai, kad reikia raginti ir skatinti maisto gamintojus keisti maisto produktų sudėtį taip, kad jie būtų palankesni vartotojų sveikatai – mažinti juose druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų) kiekį. Tačiau neramina pačių vartotojų požiūris į mitybą: šalyje atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 7 proc. žmonių papildomai sūdo patiekalus jų net neparagavę.

Pavyzdžiui, šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose yra per 4 proc. druskos. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2015-2016 metais atlikti tyrimai rodo, kad šaltai rūkyti mėsos gaminiai, tarp jų ir šaltai rūkytos dešros – sūriausi iš visų mėsos gaminių. Juose nustatyta per 4 proc. druskos. Tai reiškia, kad suvalgę 100 gr. šaltai rūkyto kumpio ar dešros (maždaug 6 griežinėlius) gausime net 4 gr. druskos.

Naudingi patarimai:

* Saikingai valgykite majonezą – jame yra per 35 proc. riebalų.

* Sviestas – sočiųjų riebalų „koncentratas“. Jei tepate jį ant duonos – stenkitės, kad sluoksnis būtų kuo plonesnis. O gal tepti sviestą ant duonos tik įprotis, kurį atėjo metas keisti?

* Kad nebūtų pagundos papildomai sūdyti jau paruoštus maisto produktus, nedėkite ant stalo druskinės.

* Gamindami maistą namuose tikslingai mažinkite naudojamos druskos kiekį: ją pakeiskite prieskoninėmis žolelėmis, palaipsniui pratinkitės prie mažiau sūraus maisto.

* Venkite riebių, saldžių ir sūrių maisto produktų, daugiau valgykite visų grūdo dalių produktų, daržovių ir vaisių.