Jaunuolių kasdienybė kunigų seminarijoje: dieną pradeda ir pabaigia su malda. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje norinčių tapti kunigais – itin mažai. 

Drastiškai mažėja

„Šiuo metu mes turime tik keturis seminaristus, buvo penki, bet vienas pasitraukė“, – teigė Kauno kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis.

Kadaise kunigo profesija laikyta elitine ir itin geidžiama. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas tikino, kad atgimimo metais Kauno kunigų seminarija turėjo 200 seminaristų. Iš triženklių skaičių liko vos kelios dešimtys. 

„Telšiuose, Vilniuje ir Kaune iš viso studijuoja 25 seminaristai. Vienas kitas – akademinėse atostogose“, – sakė Telšių vyskupas J. E. Algirdas Jurevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė tikslesnius skaičius. Iš viso seminaristų – apie 30. Dėl tokio kiekio Telšiuose likęs tik vienerių metų parengiamasis kursas. Visos studijos trunka septynerius metus.

„Studentų skaičius kunigų seminarijose palaipsniui mažėja, dėl to buvo priimtas vyskupų konferencijos sprendimas, kuriuo siekta optimizuoti studijas Vilniuje ir Kaune“, – švietimo viceministras Justas Nugaras.

Kas atsitiko, kad jaunuoliai seminariją aplenkia? Galbūt pasitikėjimą ir bažnyčios reputaciją menkina kunigų viešai taršomos nuodėmės, susijusios ir su sukčiavimu, ir su pornografija bei pedofilija? Kauno kunigų seminarijos rektorius L. Vilėniškis teigia nemanantis, kad tai – skatinantis dalykas.

„Aš nemanau, kad tai skatinantis dalykas, be abejo, skausmingas ir visiems bažnyčios nariams keliantis susirūpinimą“, – sakė L. Vilėniškis.

Kiek kainuoja studijos?

„Suma mėnesiui – apie 5 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina: visas išlaikymas, studijos, gyvenimas. Aišku, kuo mažiau studentų, tuo brangesnis išlaikymas. Iš viso – 9 mėnesių studijų kursas nuo rugsėjo iki birželio“, – atviravo L. Vilėniškis.

Apie 45 tūkst. eurų metams. Kaina per metus – neįtikėtina. Ar tokią sumą moka pats seminaristas? Rektorius atsako, kad pirmiausia našta tenka arkivyskupijai.

„Sutartais sekmadieniais būna skelbiamos rinkliavos. Tada visos parapijos turi tam tikrą mokestį seminarijos išlaikymui“, – teigė K. Kėvalas.

Tiesa, kaina skiriasi. Telšiuose ji perpus mažesnė, bet paaiškinama, kad kasmet kaina gali keistis. Tačiau nesikeičia tai, kiek pastaruosius kelerius metus  kunigų parengimui skiria valstybė. Tai antroji studijų finansavimo dedamoji.

„Lietuva yra sutarusi su Šventuoju sostu dėl šitų studijų finansavimo. Per metus visoms kunigų seminarijoms skiriama apie 270 tūkst. eurų“, – sakė J. Nugaras.

Dėl finansavimo Kauno seminarijos rektorius nesiskundžia. Tiesa, Vilniaus seminarija, išgirdusi klausimus apie finansus, užsitvėrė tyla.

„Jeigu neturėtume finansų, seminarijų išlaikymas gultų ant tikinčiųjų pečių. Seminaristams gyvenimas ir sąlygos čia – nuostabios“, – aiškino L. Vilėniškis.

Patiems seminaristams lieka trečioji dalis. Susimokėti tenka simboliškai.

„Vadinamas našlės skatikas – vienas euras į dieną“, – sakė L. Vilėniškis.

„30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį“, – antrino K. Kėvalas.

30 eurų. Toks simbolinis mokestis per mėnesį

J. Nugaras teigė, kad kone trečdalis milijono skiriamų valstybės pinigų, palyginus su kitų studijų finansavimu, – neženkli suma.

„Tai yra neženkli suma, kadangi papildomai neskiriami studentų krepšeliai“, – sakė J. Nugaras.

Ne tik seminarijose

Be seminarijų, teologiją ar religiją galima studijuoti universitetuose, tačiau ir čia jaunimas nesiveržia.

„Tai yra tikėjimą atradę žmonės, kurie nori dalintis šia žinia. Teologijos studijos yra klasikinės, dažniausiai rengiami bažnyčios darbuotojai, katechetai. Tai tokios gilios Vakarų civilizacijos studijos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.

Teologijos bakalauro studijos trunka penkerius metus. Vilniaus universitete (VU) galima studijuoti tik magistrantūroje.

„Tai nėra tradicinės, konfesiniu pagrindu paremtos studijos.  Tai – akademinės studijos. Paskutiniu metu susidomėjimas religijomis – šiek tiek kritęs. Galbūt dėl to, kad religijos vaidmuo pasaulyje ganėtinai neaiškus“, – atviravo VU Filosofijos instituto direktorius Mintautas Gutauskas.

VU Religijos studijų programos docentė Danutė Bacevičiūtė teigė, kad studentų yra nedaug – skaičius svyruoja tarp penkių septynių.

Po medicininės apžiūros gydytojai padarė išvadą, kad jis serga psichikos liga.

Incidentas įvyko po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, kai vyras privažiavo prie vieno iš patekimo į Vatikaną punktų.

Kai ten patruliavusi Šveicarijos gvardija jo neįleido, nes jis neturėjo leidimo, vyras grįžo vairuodamas dideliu greičiu ir pervažiavo du patikros punktus, sakoma pareiškime.

Vatikano žandarmerijos pajėgų narys šūviu pradūrė vieną padangą, bet automobilis važiavo toliau. Pareigūnai paskelbė pavojaus signalą, o visos kitos prieigos į teritoriją buvo uždarytos.

Kai automobilis galiausiai sustojo, vairuotojas savo noru išlipo ir buvo sulaikytas, sakoma pareiškime. Jam buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sulaikytasis serga sunkia psichofizine liga.

Pareiškime priduriama, kad kol vyksta tyrimas, vyras, kurio tapatybė neskelbiama, sulaikytas Vatikane.

„Mes, lietuviai, visada atminsime Šventojo Sosto ir Katalikų Bažnyčios kertinį indėlį į Lietuvos valstybingumo raidą, paramą šalies nepriklausomybei bei pasirinktam europiniam raidos keliui“, – ketvirtadienį išplatintame Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-mečio proga skirtame sveikinime sakė šalies vadovas.

„Šiuo metu blogio jėgos vėl bando sugriauti ant tūkstantmečių civilizacinių pamatų pastatytą Europos vienybę. Todėl dar reikšmingesnis tampa Katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto vaidmuo, telkiant tautas ir puoselėjant žmonijos sambūvio pamatus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nors popiežius Pranciškus yra pasmerkęs Rusijos invaziją Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo Kirilo pasmerkimo. Tokią poziciją ne kartą yra kritikavęs Kyjivas.

Dar reikšmingesnis tampa Katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto vaidmuo, telkiant tautas ir puoselėjant žmonijos sambūvio pamatus.

Pontifikas spalio pradžioje pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos ir paragino Rusijos prezidentą „sustabdyti šią smurto ir mirties spiralę“, o Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – „būti atvirą rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.

Tai buvo pirmas kartas nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną, kai argentinietis popiežius savo kalboje tiesiogiai kreipėsi į Rusijos vadovą.

„Negrįžtamai susiejo“

Pasak G. Nausėdos, Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių šimtmetis „išskirtinis savo dvasiniu, kultūriniu, tapatybiniu krūviu“.

„Prieš 100 metų oficialiai atkurti Lietuvos valstybės ir Šventojo Sosto santykiai dar kartą patvirtino gilias šaknis turintį ryšį, kuriame atsispindi visa Lietuvos valstybės ir jos žmonių istorija“, – kalbėjo prezidentas.

„Lietuvos krikštas XIV amžiaus pabaigoje negrįžtamai susiejo mūsų šalį su Šventuoju Sostu, kaip Vakarų civilizacijos, o kartu ir geopolitinės erdvės, vertybine ašimi“, – sakė šalies vadovas.

„Nuo to laiko esame ištikimi savo istoriniam pasirinkimui, kuris mums atnešė tvirtą tikėjimą ir įkvėpė stiprybės išbandymų metais“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos, net ir sovietinės okupacijos metais kunigai atliko išskirtinį vaidmenį visuomenės gyvenime, o kartu ir tautinio atgimimo procese.

„Lietuvos žmonėms kenčiant svetimųjų priespaudą, Bažnyčia išliko tais dvasiniais namais, kuriuose kiekvienas galėjo rasti atilsį ir paguodą. Katalikų dvasininkai drąsiai tęsė sielovadinę veiklą, rizikavo savo asmeniniu saugumu, kad išgelbėtų artimą savo“, – sakė jis.

Prezidento teigimu, unikaliu reiškiniu sovietinės okupacijos metais tapo „net 17 metų pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

Pontifikas paskyrė 72 metų M. Draghi į Popiežiškąją socialinių mokslų akademiją. Šis italų ekonomistas, daktaro disertaciją apgynęs Masačusetso technologijų institute, nuo 2005-ųjų dirbo Italijos centrinio banko vadovu, o 2011 metais buvo paskirtas vadovauti ECB, kur dirbo iki 2019 metų.

Vatikanas turi keletą akademinių institucijų, kurių tyrimais ir seminarais popiežiai arba Šventasis Sostas gali pasiremti, nustatydami arba atnaujindami Katalikų Bažnyčios politiką.

Pranciškus dažnai pasisakydavo už ekonomikos modelius, užtikrinančius žmogiškąjį orumą.

2012 metais, per euro zonos skolų krizę, M. Draghi pasakė garsią kalbą, kad ECB „yra pasiruošęs daryti viską, ko reikia, kad išsaugotų eurą. Ir, patikėkit manimi, to pakaks.“ Jam vadovaujant ECB ėmėsi neįprastų intervencinių priemonių, reaguodamas į sparčiai blogėjusią kai kurių euro zonos šalių ekonominę ir finansinę padėtį.

Vis traukia Klaipėda

Šv.Kazimiero parapijos interneto svetainėje prieš pat Velykas pasirodė lakoniška žinutė, kad antrąją Velykų dieną šventas Mišias aukos prelatas V.Kulbokas.

Buvęs klaipėdietis dvasininkas nepamiršta gimtojo miesto, nors nuo 2004-ųjų dirba diplomatinėje tarnyboje prie Šventojo Sosto (didžiąją tarnybos laiko dalį praleido nunciatūrose – Libane, Olandijoje, Rusijoje), o nuo 2012-ųjų dirba Vatikano valstybės sekretoriate.

Tiesa, V.Kulbokas laikomas Telšių vyskupijos kunigu, išvykusiu dirbti į kitą šalį.

Klaipėdietis – prestižinės įstaigos absolventas, kuri rengia Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos tarnautojus.

Šios akademijos absolventai paprastai dirba apaštalinėse nunciatūrose ir Vatikano valstybės sekretoriate kaip atašė.

Iš lietuvių į šią akademiją pirmasis pateko arkivyskupas nuncijus Jonas Bulaitis (1933–2010), vėliau – Audrys Juozas Bačkis (1937), buvęs Vatikano valstybės pasekretoris, Vilniaus metropolitas, kardinolas.

Po to čia studijavo V.Kulbokas (1974), prelatas, teologijos daktaras, kanonų teisės licenciatas, Šventojo Sosto valstybės sekretoriato darbuotojas, ir Rolandas Makrickas (g. 1972 m.), monsinjoras, Bažnyčios istorijos daktaras, Šventojo Sosto nunciatūros Šiaurės šalims (Švedija, Suomija, Danija, Islandija, Norvegija) pirmasis sekretorius.

Nuo Beiruto iki Maskvos

Nuo 2004-ųjų V.Kulbokas diplomatinį darbą dirbo Libane, Olandijoje ir Rusijoje. Klaipėdietis neslėpė, kad aštri karinė ir politinė situacija Libane tvyro nuolatos ir dirbti ten nebuvo paprasta.

"Nors Libane nėra tokia sudėtinga situacija kaip Irake ar Sirijoje. Be to, vidinė situacija, kalbant apie žmonių santykius, yra gera. Krikščionys gerai sutaria su musulmonais – tiek šiitais, tiek sunitais. Libanas tuo pasižymi jau daug amžių, tačiau tai nereiškia, kad tie santykiai išlieka geri, kai kyla koks nors karas. Kai prasideda politiniai prieštaravimai, žmonės irgi susipriešina. Tas arabiškas mentalitetas yra pažeidžiamas. Libano politikai tai žino ir vertina tą sutarimą, todėl stengiasi išlaikyti gerą klimatą", – pasakojo V.Kulbokas.

Anot diplomato, nepaisant to, Libane įtampų yra daug. Jam ten dirbant 2006 m. kilo Hezbollah karas su Izraeliu, bet kovos laukas neapėmė viso Libano teritorijos.

"Tokiu metu būnant toje šalyje gali geriau pajusti, kas vyksta. Iš toli atrodo, kad kariaujama visame Libane, tačiau taip nėra. Pamenu, važiavau į Beirutą, o bombarduojama buvo už kelių kilometrų, bet ne tame kvartale, kuriame buvome. Sykį važiavome su nunciatūros vairuotoju strateginiu keliu, kuris galėjo būti atakuojamas (už kokių 12 valandų jis ir buvo subombarduotas), ir klausėme radijo, nes kai kariniai lėktuvai skrenda, per radiją pranešama, kas vyksta, kad civiliai spėtų pasitraukti", – prisiminė V.Kulbokas.

Lietuvis stebėdavosi libaniečiais, kurie sugeba švęsti tokiomis sąlygomis – už kelių kilometrų kariaujama, o jie krikštija vaikus ar tuokiasi.

"Kartą po atostogų reikėjo grįžti į šalį. Sužinojau, kad oro uostas subombarduotas. Supratau, kad turėsiu skristi į Damaską Sirijoje. Susisiekiau su draugais ir sužinojau, kuriais keliais galėsiu pasiekti Libaną. Jie man pasakė ir sėkmingai pasiekiau savo kelionės tikslą", – prisiminė V.Kulbokas.

Klaipėdiečiui teko dirbti ir Hagoje bei Maskvoje. V.Kulbokas teigia, kad buvo labai įdomu dirbti Rusijoje, pažinti regionus, žmones, pajusti, kaip keičiasi požiūris į Katalikų bažnyčią. Teko daug keliauti, nes Rusija – labai didelė.

Bendravo su trimis popiežiais

Į Romą studijuoti V.Kulbokas atvyko, kai dar buvo gyvas šviesios atminties popiežius Jonas Paulius II, vėliau klaipėdiečiui teko dirbti su popiežiumi Benediktu XVI (dabar emeritu) ir dabartiniu Šventuoju Tėvu Pranciškumi.

Visi jie, anot V.Kulboko, labai skirtingi. Su lenkų kilmės popiežiumi Jonu Pauliumi II klaipėdiečiui teko bendrauti, kai dar buvo studentas.

"Lietuvius jis labai mėgo. Jis mus kviesdavosi į asmenines Mišias savo privačioje koplyčioje. Gal kokį 10 kartų turėjau progą su juo pasisveikinti ir jis kaskart klausdavo pajuokaudamas, ką valgiau, kad taip užaugau", – prisiminė aukštaūgis kunigas V.Kulbokas.

Su popiežiumi Benediktu XVI klaipėdiečiui bendrauti teko nedaug, nes kaip tik tuo metu jis dirbo nunciatūrose užsienyje.

"Gal tik porą kartų man teko Benediktui XVI vertėjauti iš rusų į italų kalbą, kai buvo atvažiavęs metropolitas Ilarionas 2013 ir 2015 metais. O su Pranciškumi tenka bendrauti nuolat. Dabartinis popiežius mėgsta lankyti darbuotojus biuruose, be to, jam ne kartą vertėjavau per susitikimus su mūsų šalies vadovais – Prezidente Dalia Grybauskaite, buvusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, dabartiniu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, taip pat su lietuvių vyskupais", – pasakojo V.Kulbokas.

Tikro diplomato požiūris

Popiežiui Pranciškui padėjęs bendrauti su Rusijos ir Lietuvos prezidentais, prelatas V.Kulbokas vertėjavo ir per istorinį 2016-ųjų Šventojo Tėvo susitikimą su Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu Kuboje.

Šio neviešo susitikimo turinys lig šiol mįslė ir pačios Rusijos dvasininkams. Ne ką daugiau pavyko išgirsti iš paties vertėjo, talkinusio popiežiui ir patriarchui šiame istoriniame susitikime.

Kalbėdamas apie savo diplomatinį darbą, V.Kulbokas nė sykio neįvardijo konkretaus asmens, o jei ir įvardijo, jo nevertino.

"Puikiai pamenu, kai mes Valstybės sekretoriate prieš keletą mėnesių parengėme medžiagą popiežiui apie vieną pas jį atvykstantį valstybės vadovą. Turėjo atvykti žmogus, kuris laikomas vienu labiausiai korumpuotų visame tame regione. Jo valdymas remiasi korupcija, šalyje yra politinių kalinių, vyksta politinės žmogžudystės. Popiežius jį priėmė", – teigė V.Kulbokas.

Popiežius nesutinka susitikti tik tais atvejais, kai į priėmimą prašosi kokios nors vienos kariaujančios šalies lyderis. Tada turi būti priimamas ir jam priešingos šalies vadovas.

Arba jei šalyje vyksta neramumai, prašoma palaukti ir atidėti tos valstybės prezidento vizitą į Vatikaną, kol išsispręs vidinės problemos toje šalyje.

"Pacituosiu, ką man sakė pats popiežius laukiant vieno valstybės vadovo. Pamenu, įėjau pas jį į priėmimo salę ir jis paklausė: "Kaip manai, ar visi valstybių vadovai yra korumpuoti?" Pasakiau, kad veikiausiai ne visi. Nepaisant to, koks bebūtų jo svečias, jis kalba pagarbiai, puikiai supranta, kad priima žmones, su kuriais neturi bendro požiūrio į daugelį dalykų. Popiežius Pranciškus linkęs daugiau klausytis, po to iš savo pozicijų jis kažką pakomentuoja. Pastebėjau, jis pasirenka vieną temą ir, išsakydamas kokią vieną frazę, parodo, ką mano tuo klausimu", – pasakojo V.Kulbokas.

Vėluojančiųjų laukia skaitydamas

Yra buvę atvejų, kad kai kurių valstybių vadovų susitikimai su popiežiumi trukdavo vos kelias minutes, pasikeitus mandagumo frazėmis ir nusifotografavus bendrai delegacijų nuotraukai.

V.Kulboko pasiteiravus, kaip popiežius Pranciškus reagavo, kai į susitikimą su juo Rusijos prezidentas V.Putinas nepadoriai vėlavo, diplomatas atsakė: "Kai kas nors vėluoja, man asmeniškai labai gaila popiežiaus laiko. Bet mačiau, kaip į vieną susitikimą, žinodamas, kad svečias vėluos, atsinešė knygą ir skaitė. Tie vėlavimai kartais pasitaiko, ypač didesnių valstybių vadovų, nes jie vis tiek žino, kad popiežius juos bet kuriuo atveju priims. Ir tuo naudojasi. Būna, kad tuo metu derinama ir daugiau susitikimų, todėl vėlavimai neišvengiami."

Ganytojas, spindintis jaukumu

Prieš istorinį popiežiaus susitikimą Havanoje su patriarchu Kirilu, kaip prisimena V.Kulbokas, vyko kelios valandos darbinių diskusijų su popiežiumi Pranciškumi.

Tada esą jis atsiskleidė dar kitaip. Valstybės sekretoriato darbuotojai pateikė parengtus siūlymus ir popiežius sprendė, kuriuos pasiūlymus priimti, kuriuos – ne.

"Tai buvo labai įdomi patirtis. Tada jis priėmė labai mažai mūsų pasiūlymų. Po kokios valandos netyčia sutikau popiežių išeidamas iš darbo. Priėjau prie jo. Jis man pasakė: "Visvaldai, tu nepralaimėjai." Pajutau didelį jo žmogišką atidumą. Jis puikiai suvokė, kad mes pateikėme jam žymiai daugiau pasiūlymų, nei jis galėjo priimti, bet tai ištardamas jis mus nuramino", – pasakojo diplomatas.

Anot V.Kulboko, popiežius Pranciškus spinduliuoja žmogišką šiltumą visada, taip bendrauja su visais. Ir tai ne dažnas atvejis, kalbant apie valstybių vadovus.

"Kartą po vieno susitikimo popiežiui netgi pakomentavau, nors tai nėra mano darbas. Tada prasitariau: "Šventasis Tėve, aš būčiau pasakęs daugiau." Jis atsakė: "Jis buvo mano svečias." Popiežius priima visus, neskirsto žmonių. Istorijoje yra buvę tokių popiežių. Skaičiau vieną aprašymą iš XVIII amžiaus, kuriame vienas didikas prisiminė pietus pas popiežių, kur Šventasis Tėvas pasikvietė dar porą kardinolų bei kelis benamius iš gatvės ir pats visiems patarnavo prie stalo. Dar pagalvojau, koks jis panašus į Pranciškų", – pastebėjo V.Kulbokas.

Nebijo keisti nuomonės

Pasak V.Kulboko, popiežius emeritas Benediktas XVI visiškai kitoks, bet ir su juo bendrauti buvo labai lengva.

"Jis labai pagarbus, atidus žmogus, bet jo bendravimo stilius visai kitoks, kitoks charakteris. Kartą popiežiui Pranciškui sakiau, kad noriu jį apkabinti. Prašome, jokių problemų. Popiežiaus Benedikto XVI apkabinti mintis neateidavo, jo bendravimas oficialesnis, bet irgi šiltas. Tai pasireiškia ir jų sprendimuose. Benediktas – ramesnis, be to, jis teologas, tad jam sunku būtų priimti "išsišokantį" sprendimą, popiežius Pranciškus tuo pačiu klausimu vienais metais gali priimti vienokį sprendimą, o po kelerių metų – jau priešingai", – dėstė V.Kulbokas.

Kalbant apie popiežių Pranciškų, pašnekovas prasitarė, kad jame yra tarsi mažiau pastovumo, bet kadangi visas jo stilius yra spontaniškesnis, Pranciškui nėra jokių problemų keisti nuomonę, priklausomai nuo jo patirties tam tikrais klausimais.

Todėl Valstybės sekretoriato darbuotojams dirbti su šiuo Šventuoju Tėvu yra tam tikras iššūkis.

"Tačiau ta nežinia labiau skatina mūsų visų kūrybinį darbą. Popiežius – žmogus, nebijantis suklysti. Pranciškus teologinę doktriną bando taikyti gyvenimui. Ir negalima sakyti, kad jis sugriauna tą popiežiškumą, kuris turėtų garantuoti, kad viskas yra neklaidinga. Žinoma, popiežius, kaip Bažnyčios vadovas, negali priimti klaidingų sprendimų, nes visa Bažnyčia tada nukenčia", – teigė V.Kulbokas.

Galvoja apie Lietuvą

Šį rugsėjį popiežius Pranciškus oficialaus vizito atvyks į Lietuvą. Šis jo apsisprendimas, anot V.Kulboto, logiškas, esą Šventasis Tėvas nuolat deklaravo skiriąs daugiau dėmesio periferijoms.

"Jis nuolat pabrėždavo, kad jam labiau rūpi mažesnės valstybės, kurios turi kokių nors sunkumų ar yra toliau. Jis daug dėmesio skyrė Balkanų šalims, Gruzijai, Armėnijai, Azerbaidžaną jau aplankė. Tikėjau, kad bus atsigręžta į Baltijos šalis. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad jam pačiam labai įdomūs tokie susitikimai, jis siekia susipažinti, pažinti mentalitetą. Be to, jis žino, kad mažesnėms šalims jo vizitas yra brangesnis. Jis ir nori važiuoti ten, kur yra labiau laukiamas", – pastebėjo V.Kulbokas.

Diplomatas pabrėžė, jog jau nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo 2013 metais buvo akivaizdu, kad tas vizitas Baltijos šalyse vis tiek įvyks.

"Tiek Lietuva, tiek Latvija, Estija, tiek šių valstybių vadovai, taip pat vyskupai ne kartą popiežių kvietė atvykti, paaiškindami, kad jiems reikia to vizito. Man jau buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau popiežius vis tiek atvyks į kurią nors Baltijos šalį. Iš tų susitikimų popiežius jau turi susidaręs tam tikrą nuomonę", – teigė V.Kulbokas.

Lietuvis tikino, kad prie popiežiaus apsilankymo Lietuvoje jis neprisidės, nes jis nekuruoja Šventojo Sosto klausimų su Lietuva. Pasiūlymus ir temas dėl vizito teiks kiti Valstybės sekretoriato darbuotojai.

"Manau, popiežius jau galvoja apie savo apsilankymą Lietuvoje. Prieš Velykas jis užėjo mūsų pasveikinti, tada padėkojau jam už dovaną – naujausią jo interviu knygą, pasakiau, kad jau ją perskaičiau. Jis atsakė, kad ji greitai išeis ir lietuviškai. Tas jo žaismingas pastebėjimas, manau, liudija, kad jis jau mąsto apie kelionę į Lietuvą", – įsitikinęs Šventojo Sosto atstovas V.Kulbokas.

Šventasis Sostas turėtų pripažinti Pekino paskirtus vyskupus.

Vatikano ir Pekino diplomatiniai santykiai nutrūko 1951 metais. Nors nuo to laiko jų ryšiai pagerėjo, Kinijos katalikų bendruomenė auga, Šventasis Sostas ir Kinija vis dar nesutaria dėl vyskupų skyrimo.

„Reikalai juda pirmyn, bet visa dar sunku pasakyti, kada bus pasiektas galutinis susitarimas“, – sakė šaltinis.

„Susitarime, dėl kurio vis dar deramasi su Kinija, numatyta, kad Vatikanas sutinka legitimizuoti septynis kinų katalikų vyskupus, kuriuos tiesiogiai paskyrė Pekinas“, – nurodė jis.

Šaltinis patvirtino „Wall Street Journal“ pranešimą apie reikšmingą Vatikano nuolaidą.

Šventasis Sostas „tikisi, kad (šios nuolaidos) atves Pekiną iki jo (Vatikano) Katalikų Bažnyčios valdžios pripažinimo Kinijoje“, rašoma žurnale, kuriame cituojamas „su šiuo planu susipažinęs asmuo“.

AFP šaltinis negalėjo nurodyti datos, kada planuojama galutinaia susitarti, sakydamas, kad prieš trejus metus prasidėjusios sudėtingos derybos gali dar užtrukti.

Praeityje Vatikanas oficialiai ekskomunikavo tris iš septynių vyskupų, kuriuos turėtų pripažinti popiežius Pranciškus, sakė Katalikų Bažnyčios Kinijoje ekspertas.

Kinijoje yra apie 12 milijonų tikinčiųjų, kurie padalinti į ištikimus Pekinui, kurių dvasininkiją pasirenka komunistų partija, ir, vadinamosios „pogrindinės“ bažnyčios narius, kurie skelbiasi esą ištikimi Vatikanui.

Padėtį apsunkina ir tai, kad anksčiau Vatikanas yra pripažinęs kelis Pekino, ateistinio režimo, paskirtus vyskupus.

Situacija dar paaištrėjo, kai du „pogrindiniai“ kinų vyskupai, kuriuos pripažino popiežius, turėjo atsistatydinti vieno Vatikano diplomato prašymu ir užleisti vietą valstybės pasirinktiems dvasininkams, vieną kurių Vatikanas buvo ekskomunikavęs 2011 metais.

Manoma, kad diplomato prašymas buvo susijęs su vykstančiomis derybomis. Pirmą kartą apie jį sausį pranešė su Vatikanu susijęs portalas „AsiaNews“.

Pirmadienį šį pranešimą patvirtino kardinolas Josephas Zenas, Honkongo vyskupas emeritas, griežtas bet kokio Vatikano ir Pekino santykių gerinimo priešininkas.

Panašu, kad ilgai nesutarimus kėlęs klausimas, kas skiria vyskupus, pagaliau bus išspręstas.

„Kinijoje yra ne dvi bažnyčios, o dvi bendruomenės tikinčiųjų, kurie pašaukti eiti laipsniško susitaikymo ir vienybės keliu“, – pareiškė popiežiaus Pranciškaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pietras Parolinas) trečiadienį interviu „Vatican Insider“.

Vienybė, vienas pagrindinių Šventojo Sosto diplomatinių siekių, akivaizdžiai apima ir „esminį“ vyskupų klausimą, pridūrė kardinolas. Pasak jo, kai kurių žmonių gali būti paprašyta „pasiaukoti... Bažnyčios labui“.

Antradienį paskelbtame griežtame pareiškime Šventasis Sostas „pakartotinai patvirtina savo pasitikėjimą“ komisija, kuriai praėjusį mėnesį popiežius Pranciškus pavedė paruošti ataskaitą apie „dabartinę krizę (Maltos ordino) centrinėje vadovybėje“.

Pareiškime priduriama, kad Vatikanas „iš visų tikisi visiško bendradarbiavimo šiame sunkiame etape“, anksčiau ordinui atsisakius bendradarbiauti su tyrėjais ir savo atsisakymą pagrindus savo suverenumo statusu.

Maltos ordino vadovas Matthew Festingas (Metjus Fetingas) gruodžio 8 dieną suspendavo didžiojo kanclerio Barono Albrechto von Boeselagerio (Albrechto fon Biozelagerio) įgaliojimus, kilus skandalui dėl prezervatyvų dalinimo, su kuriuo susijęs už labdarą atsakingas ordino padalinys. Tūkstančiai prezervatyvų buvo išdalinta Mianmaro vargšams, o Bažnyčia draudžia dirbtinę kontracepciją. A.von Boeselager sakė nurodęs nutraukti tas programas, kai tik sužinojo apie jas.

Ordino vadovybė piktinosi šiuo skandalu ir vadino „gėdingu elgesiu“ tai, kad A.von Boeselageris atsisakė paklusti M.Festingui ir atsistatydinti.

Popiežius Pranciškus šeštadienį paskyrė Prancūzijos kardinolą Jeaną-Louis Tauraną (Žaną Luji Toraną) naujuoju kamerlengu – Vatikano pareigūnu, kuris laikinai vadovauja Šventajam Sostui, jeigu pontifikas miršta arba atsistatydina.

71 metų J.-L.Tauranas šiame poste pakeitė italą Tarcisio Bertone (Tarčizijų Bertonę), kuriam šį mėnesį sukako 80 metų. Sulaukę tokio amžiaus, kardinolai nebegali dalyvauti popiežių renkančioje konklavoje.

Jeigu popiežius miršta arba atsistatydina, kaip pasielgė ankstesnis pontifikas Benediktas XVI, kamerlengas vadovauja kasdieniams Vatikano reikalams, kol slaptoje konklavoje išrenkamas naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.

Per tą pereinamąjį laikotarpį, vadinamą sedisvakansija „Sede Vacante“ – „Laisvas sostas“), kamerlengas negali priimti jokių svarbių sprendimų arba keisti Bažnyčios mokymo.

Mirus popiežiui, kamerlengui tenka pareiga oficialiai patvirtinti šį faktą – pagal tradicija, triskart suduodant velioniui pontifikui į galvą sidabriniu plaktuku ir taria jo krikšto vardą.

Būtent J.-L.Tauranas, tuometis kardinolas protodiakonas, 2013 metų kovo 13-osios vakarą ištarė žodžius „Habemus Papam“ (Turime popiežių) iš Šv.Petro bazilikos centrinio balkono ir paskelbė pasauliui naujojo popiežiaus vardą.

Izraelio ir palestiniečių prezidentai Vatikane birželio 8-ąją melsis už taiką
Vatikanas, gegužės 30 d. (AFP-BNS). Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) ir palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) birželio 8-ąją Vatikane melsis už taiką, ketvirtadienį pranešė Šventasis Sostas.
Per savo trijų dienų kelionę po Artimuosius Rytus popiežius Pranciškus abu lyderius pakvietė į savo namus „nuoširdžios maldos“ už taiką, o šis susitikimas „įvyks birželio 8-osios popietę“, sakoma Vatikano pranešime, kuriame priduriama, jog ta data buvo „priimtina abiem šalims“.
Nors buvo prognozuojama, kad Pranciškus laikysis atokiai nuo nesuvaldomo Izraelio ir palestiniečių konflikto opios politikos, argentinietis pontifikas asmeniškai pakvietė abu lyderius praeitą sekmadienį, baigdamas aukoti mišias Betliejuje.
Praeitą mėnesį JAV vadovaujamos taikos derybos tarp izraeliečių ir palestiniečių derybininkų žlugo, abiem pusėms įnirtingai kaltinant viena kitą. Ta nesėkmė užbaigė devynis mėnesius trukusias pastangas pasiekti sprendinį ir nepaliko jokių aiškių politinių iniciatyvų.
Susitikimas Vatikane turėtų įvykti prieš liepos pabaigoje planuojamą 90-mečio Izraelio prezidento pasitraukimą iš posto.
„Susitikimas Vatikane skirtas melstis kartu; tai ne tarpininkavimas“, – popiežius sakė skrisdamas atgal į Romą.
„Tai bus malda be diskusijų“, – sakė prieš 14 mėnesių Katalikų Bažnyčiai pradėjęs vadovauti pontifikas, kuris dialogą tarp skirtingų tikėjimų padarė kertiniu akmeniu savo veikloje.