Šviesos tūris

Atvira "Galerijos be sienų" kubo konstrukcija, integravus į ją vertikalius ir horizontalius šviečiančius stiklo pluošto elementus, iš architektūrinės formos transformuojama į grafišką šviesos tūrį.

"Erdvę instaliacijai suteikė festivalio organizatoriai, taip tarsi įsprausdami mane į tam tikrą rėmą", – sako menininkas, – "Galerija be sienų" yra išraiškingas architektų kūrinys, į kurį, kurdamas instaliaciją, įsiterpiau. Tačiau ši intervencija yra minimali."

Nesiekdamas identiškai atkartoti tos architektūrinės formos, kuri yra, bet šviečiančiais elementais pabrėždamas tik tam tikras jos linijas, kurios skirtingose vietose nutrūksta, L.Kutavičius efemeriškam elementui – šviesai – suteikė formą, kuri, sąveikaudama su galerijos statinio geometrija, tampa poodiniu jos sluoksniu, kuriame išryškėja architektūrinės konstrukcijos detalės.

Tolerancija

Šviesa instaliacijoje tampa nauju kontekstu. Ne užgožiančiu jau esančius, o suteikiančiu galimybę šią erdvę pamatyti, atrasti kitaip – per šviesą / šviesoje.

Nors menininkas sako, kad instaliacijos pavadinimas – "Tolerancija" – labiau susijęs su techniniu terminu, naudojamu inžinerijoje ir reiškiančiu paklaidos galimybę, tačiau jį galima sieti ir su sociologiniu terminu, reiškiančiu pakantumą kitokiam, nežinomam. Nutrūkstančios šviesos linijos transformuoja griežtą architektūrinę "Galerijos be sienų" formą, žiūrovui atverdamos galimybes naujai suvokti pažįstamą erdvę ir ją supančią aplinką.

Reali ar paralelinė?

Instaliacijoje dėmesys sutelkiamas į transformacijos momentą – paralelinės erdvės kūrimą galerijos kubo erdvėje. Reikšmingas yra pats kitimo momentas, pereinant nuo egzistuojančio tūrio prie pakeistos erdvės. Taip instaliacija tampa ne tik nauja struktūra, veikiančia supančią aplinką, bet ir pati yra veikiama – kintančio paros apšvietimo. Jam mainantis instaliacija pasikeičia kardinaliai: vakarėjant nyksta L.Kutavičiaus kūrinį supantis aplinkos triukšmas, jungiantis instaliaciją su realia, ją supančia aplinka.

Taisyklingas galerijos kubas sugeria šviesos tūrį ir atsiveria kaip nepažinta / nepažįstama erdvė. Instaliacija, priklausomai nuo paros meto apšvietimo, atskiria arba sujungia realią ir paralelinę erdves. Dienos ir nakties šviesa bei menininko integruoti šviečiantys stiklo pluošto elementai, sąveikauja tarpusavyje, užleisdami vietą vieni kitiems. Šviesiuoju paros metu centriniu instaliacijos elementu yra galerijos kubas, o tamsiuoju paros metu – išorinė jo forma pranyksta, užleisdama vietą šviesos tūriui.

Kūrybinei laisvei ypač reiklus menininkas, įgyvendinęs instaliaciją architektų projektuotoje erdvėje, ne tik suteikė galimybę žiūrovui atrasti naujas šios erdvės suvokimo perspektyvas, bet ir pats kūrybiniame procese atrado kai ką svarbaus – prisitaikymo galimybę.

Kas? Šviesos instaliacija "Tolerancija".

Kur? Kauno paveikslų galerijos paviljone "Galerija be sienų".

Kada? Veikia iki gruodžio 13 d.

Kelias į šiuolaikinę seniūniją

Pasak Akademijos miestelio bendruomenės pirmininkės Daivos Gavrilčikės, kai bendruomenei buvo pasiūlyta dalyvauti projekto konkurse ir bandyti laimėti „Šiuolaikinės seniūnijos” vardą, bendruomenė to ėmėsi iš peties: sukvietė aktyvius bendruomenės narius ir potencialius projekto partnerius. Vėliau vien iš jų atkrito, kiti stipriau įsijungė į Akademijos bendruomeninį gyvenimą ir veikia iki šiol.

„Iš pradžių dauguma gan skeptiškai žiūrėjo į paraiškos pildymą, gal dėl to, kad nesitikėjome laimėti. Juk mes tokie jauni ir maži! Bet vis dėl to leidomės į avantiūrą ir mums nusišypsojo sėkmė. Dabar, prabėgus beveik metams, galiu drąsiai įvardinti, kad šis „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas ne tik subūrė bendraminčius, bet ir daug išmokė, atvėrė akis, subrandino“– sako D. Gavrilčikė.

Pasak pirmininkės, projekto dėka susibūręs veiklių žmonių būrelis patikėjo savo jėgomis, sėkmingai pradėjo rašyti kitus projektus, vykdyti įvairias veiklas, įgyvendinti iniciatyvas, stengdamasis pateisinti įgytą „šiuolaikinės seniūnijos“ statusą.

Akademijos ašimi žmonės pasirinko Marvos fortą

D. Gavrilčikė pasakoja, kad noras „išryškinti“ Marvos fortą kaip Akademijos tapatybės dalį, kilo iš pačių miestelio gyventojų.

„Prasidėjus projektui, išklausėme partnerių lūkesčius, dalyvavome kūrybinio rašymo dirbtuvėse, mokymuose, rinkomės diskutuoti, bendrauti, kurti, aiškinomės socialines problemas, bendruomenės poreikius, svarbiausius Akademijai fizinius ženklus. Atlikus auditorijos apklausas, paaiškėjo, kad svarbiausias Akademijos fizinis ženklas, kurį įvardijo dauguma gyventojų – XI-asis (Marvos) fortas. Ši vieta daugumai kelia nostalgiškus jausmus ir jie norėtų šią, nepelnytai užmirštą ir apleistą vietą, prikelti antram gyvenimui“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Ši vieta daugumai kelia nostalgiškus jausmus ir jie norėtų šią, nepelnytai užmirštą ir apleistą vietą, prikelti antram gyvenimui.

Bendruomenė surengė Kaimynų pikniką, o jo metu susirinkusieji dalinosi prisiminimais apie fortą: kažkas čia išmoko plaukti, nes kadaise šioje vietoje veikė pliažas, kažkas ateidavo žemuogiauti, kol brolis žvejodavo, kažkas prisimena šią vietą kaip romantišką pasivaikščiojimų erdvę. Daugelis čia ateidavo pabūti su draugais, paskaityti knygos ar pasimėgauti saulės spinduliais.

„Tyrimų rezultatai, susirinkusiųjų gausa ir bendruomenės noras vėl prisiliesti prie šios XI forto erdvės, paskatino ją surengti šventę kartu su šviesos meno kūrėjais, šviesos srautą nukreipiant į forto vartus“, – sako D. Gavrilčikė.

Šviesų ir garso šokis

Meninę lazerių instaliaciją Marvos fortui apšviesti sukūrė pati Akademijos bendruomenė pasitelkę menininkus Liną Ramanauską ir Liną Kutavičių, o instaliacijų atidarymo metu kompozitorius Paulius Kilbauskas atliks specialiai šiai progai sukurtą kūrinį.

Menininkas L. Ramanauskas pasakoja, kad šviesos šaltinis – lazeris bus įrengtas Akademijos miestelio vandentiekio bokšte.

„Šviesos srautą projektuojame į Marvos fortą, o pagrindiniu akcentu taps tiltelis, kuriuo vieninteliu galima patekti į salą. Taip pat apšviesime visą salą“, – pasakoja menininkas.

Pasak L. Ramanausko, planuojama, kad šviesos instaliacija Marvos forte veiks metus, o tamsiu paros metu salą apšvies apie 20 valandų per savaitę. Instaliacijos vizualizacija bus kuriama kartu su bendruomene kūrybinių dirbtuvių metu.

„Mes, menininkai, siūlome technologiją ir idėjas, o bendruomenės indėlis – viską užpildyti turiniu“, – apie kūrybą su bendruomene pasakoja L. Ramanauskas.

Meninė lazerių instaliacija džiugins miestelio gyventojus ir svečius ištisus metus, po kelias valandas, tamsiu paros metu. Tikimasi, kad šis meninis veiksmas kvies čia sugrįžti, prisiminti, kurti naujus prisiminimus ir naują vietovės istoriją.

Šviesos ir garso sala XI-ame (Marvos) forte sužibs rugsėjo 28 d. 17 val. vyks degustacinė vakarienė „Akademijos skoniai“, o 18:30 val., – šviesos instaliacijų atidarymas.

Šviesų ir garso sala Akademijoje yra „Kaunas - Europo kultūros sostinė“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalis.

Anot šventės organizatorės, Kauno Valdorfo mokyklos dailės mokytojos Jurgitos Žebrauskienės, vietos pakeitimą iš dalies lėmė Aleksoto kalno rekonstrukcija. „Jeigu ir toliau norėtume kurti šviesos paveikslą, turėtume jį daryti upės krantinėje. Tačiau ten pučia labai stiprus vėjas, kelis kartus bandėme. Todėl pradėjome ieškoti naujų erdvių“, – sakė mokytoja.

Nauja vieta padiktavo ir naują šventės išraišką – iš medinių stovų buvo sukurta konstrukcija, kurią vaikai papuošė žibintais. „Stengiamės, kad kuo mažiau prie projekto prisidėtų suaugusieji – vaikai viską darė patys. Per technologijų pamokas gamino konstrukciją, per dailės pamokas kūrėme žibintus“, – pasakojo J.Žebrauskienė.

Stengiamės, kad kuo mažiau prie projekto prisidėtų suaugusieji – vaikai viską darė patys.

Mokyklos bendruomenė kiekvienais metais švenčia Žibintų šventę, tačiau 2005 metais buvo sumanyta į šventę įtraukti kauniečius, kurie galėtų džiaugtis šviesos paveikslais ant Aleksoto šlaito. Per visus šiuos metus kalne švietė šv. Jurgis, drugelis, gyvatė, saulė, Vytis, gervės, angelas, ugninės akys. Pernai paveikslas buvo kuriamas paminėti Piliakalnių metus.

„Sala yra gana uždara. Galbūt ir galima instaliaciją pamatyti nuo Aleksoto tilto, tačiau šių metų šventės tikslas kamerinėje erdvėje pabūti jaukiai vieni su kitais“, – teigė J.Žebrauskienė.

Žibintų šviesoje mokyklos bendruomenė vaišinosi arbata su sausainiais, grojo būgnais ir šoko ugnies šokius.

Dėl tikslaus projekto, kurį norima įgyvendinti Laisvės alėjoje, jį inicijuojanti Nyderlandų ambasada su partneriais turėtų apsispręsti artimiausiomis dienomis.

Monumentas turėtų atsirasti Laisvės alėjoje, ties namu, kuriame tarpukariu ir rezidavo garbės konsulas.

„Logiškiausia atrodo galimybė įamžinti šį šviesos aktą ten, kur jis ir buvo vykdomas, Laisvės alėjoje. Mes norėtume tiesiogine to žodžio prasme nušviesti šią vietą kaip įsimintiną“, – BNS sakė Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bert van der Lingen (Bertas van der Lingenas).

Instaliaciją įgyvendinti tikimasi iki šių metų birželio.

Renkamasi iš dviejų pasiūlymų

Idėja sukurti šviesos instaliaciją, kuri bylotų apie olando nuopelnus, gimė prieš kelerius metus. Po konsultacijų su garsaus Nyderlandų šviesų festivalio „Glow“ vadovu Ronaldu Ramakersu, sukurti savo pasiūlymus pakviestos dvi žinomos šviesos menininkės: Giny Vos (Džini Vos) ir Titia Ex (Titija Eks).

Pasak B. van der Lingeno, ambasada projektą derina su Lietuvos žydų bendruomene, savivaldybe, Lietuvos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministerijomis. Iš dviejų menininkių pasiūlytų projektų nugalėtoją rinks septynių narių komisija.

Ambasadorius žada, kad projektas netrukus bus pristatytas viešai ir tai bus proga visuomenei plačiau papasakoti apie jo idėją ir istoriją bei imtis jo įgyvendinimo.

„Tikiu, kad esame labai arti projekto įgyvendinimo“, – sakė jis.

Kol nėra išrinktas galutinis variantas, B. van der Lingenas apie pasiūlytus projektus daugiau detalių atskleisti nenorėjo, tačiau paminėjo, kad vienas iš jų numatytas Laisvės alėjos centriniam takui ir yra labai simboliškas ir munumentalus, o antrasis – intravertiškesnis, kukliau atskleidžiantis pasirinktą idėją.

„Užtikrinu, kad pasirinktas variantas bus išties fantastiškas. (...) Tai nebus tradicinis monumentas, kokį galima įsivaizduoti, tai nebus statula ar kažkas panašaus. Tai bus išties inovatyvus sprendimas“, – teigia ambasadorius.

Vienas iš reikalavimų, kurie buvo kelti monumentui – stebinti ir paveikti žiūrovą bei atsižvelgti į kitas erdvės funkcijas, istorinį kontekstą.

„Nuo pat pradžių galvojome apie tai, ką jis reikštų miesto erdvei ir galiu patikinti, kad monumentas minėtus kriterijus atitinka“, – sakė B. van der Lingenas.

Ambasadorius tikisi, kad ši šviesos instaliacija taip pat taps pradžia bendradarbiavimo su Nyderlandų šviesos festivaliu.

Kauno vicemeras Simonas Kairys BNS sakė, kad instaliacija yra Nyderlandų dovana miestui, todėl savivaldybė procese dalyvauja tik kaip partnerė, teikianti pasiūlymus, kokie sprendimai atrodytų tinkamesni ir geriau įgyvendinami pasirinktoje miesto erdvėje.

„Savivaldybė žiūri pozityviai, bet pirmiausia reikia turėti konkretų sprendimą, apie kurį galėtų jau konkrečiai ir viešai diskutuoti“, – sakė S. Kairys.

Monumentas kainuos apie 150 tūkst. eurų, užtikrintas beveik visas reikiamas finansavimas. Prie projekto prisideda Nyderlandų užsienio reikalų ministerija ir „Philips“ bendrovė, kurioje dirbo J. Zwartendijkas.

Padėtų olandams atrasti Kauną

Kaip Č. Sugiharos istorija tapo traukos objektu japonų turistams, taip, Nyderlandų ambasadoriaus teigimu, ir J. Zwartendijkas gali tapti priežastimi olandams atrasti Kauną.

Šiuo metu knygą apie jo istoriją rašo garsus Nyderlandų rašytojas Janas Brokkenas, kurio ankstesnis kūrinys „Baltijos sielos“ tapo bestseleriu ir paskatino knygos gerbėjus leistis į kelionę po Baltijos šalis.

Ambasadorius neabejoja, kad tokio pat efekto sulauks ir naujoji knyga. Ją tikimasi išleisti ir lietuvių kalba.

J. Zwartendijko tarpukariu išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, išgelbėjusias gyvybes keliems tūkstančiams žydų.

Skirtingai nei apie Č. Sugiharos nuopelnus, apie J. Zwartendijką ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose žinoma nedaug. Viena iš to priežasčių – paties garbės konsulo kuklumas ir įsitikinimas, kad tai, ką darė jis, būtų padaręs bet kuris doras pilietis.

Rygoje rezidavęs Nyderlandų ambasadorius 1940 metų gegužę, jau po Nyderlandų kapituliacijos prieš nacių Vokietiją, paskyrė Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje olandų įmonės „Philips Electric“ atstovą Kaune J.Zwartendijką.

Prasidėjus Sovietų okupacijai į Lietuvą iš Vokietijos ir SSRS okupuotų teritorijų atvykę žydai pajuto artėjantį pavojų ir ieškojo būdų ištrūkti iš Lietuvos. Netrukus J.Zwartendijkas pradėjo išdavinėti vizas – į užsieniečių pasus įrašydavo, kad jie vyksta į Nyderlandų užjūrio teritoriją. Toks įrašas buvo pagrindas Č.Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas.

„Č.Sugiharos vaidmuo buvo įmanomas tik todėl, kad J.Zwartendijkas išdavinėjo vizas“, – anksčiau BNS yra sakęs Nyderlandų ambasadorius.

1940 metų rugpjūčio pradžioje Sovietų valdžia užsienio šalių atstovybes uždarė ir J. Zwartendijkas  su šeima – žmona ir dviem vaikais – turėjo išvykti iš Lietuvos ir sugrįžo į Nyderlandus.

Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13) 20–01 val. lankytojų lauks šviesos instaliacija „Reflexio“.

Rekonstruojamuose Sapiegų rūmuose dalinai atidengtos vėlyvojo baroko freskos, carinės Rusijos laikmečio tinkas, plytos – tekstūros, atspindinčios miesto istorinius sluoksnius. Dabartinė rūmų būklė yra tarsi nepagražintas, daugiasluoksnis Vilniaus paveikslas.

Lotyniško žodžio „Reflexio“ reikšmė yra dvilypė – tai vizualinė reprezentacija, bet taip pat ir atidus apsvarstymas. Erdvės suvokimą keičianti šviesos instaliacija vienu metu veikia ir kaip aplinkos atspindys, ir kaip realybės antitezė.

„Reflexio“ yra keliaujantis kūrinys – jis jau buvo pristatytas ir didelio susidomėjimo sulaukė Taline, Rygoje, Gdanske. Kaskart atsidurdamas skirtingose vietose, „Reflexio“ įgauna vis kitą formą, kuri formuojama per šviesos kismą ir veidrodinius aplinkos atspindžius. Šį kartą instaliaciją papildo garsinė kompozicija, sukurta latvių menininkės Kristos Dinterės.

„Jeigu viskas pavyks, kaip planuoju, bus sukurta šviesos instaliacija „Tiltai“. Tai – LED konstrukcijos, montuojamos virš tvenkinio. Svarbų vaidmenį atliks ir šviesos atspindžiai vandenyje. – kūrinio idėją pristato autorius. – Pastaruoju metu tiek Amerikoje, tiek Europoje pradėta daug kalbėti apie sienų statymą ir panašius dalykus. Kaip atsvarą toms nesąmonėms statysiu tiltus. Tiltais bandysim jungti lietuvius iš skirtingų šalių ir kartu visus žmones.“

Tradicinis verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalis liepos 8–10 dienomis Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje vyks jau trečiąsyk. R. Bartkus ne tik dalyvavo abiejuose ankstesniuose PLJS, kurie jam būna proga susipažinti su įdomiais žmonėmis, sutikti senus pažįstamus, pasisemti pozityvios energijos, bet ir pristatė juose po įspūdingą instaliaciją.

2012 metais jis sukūrė didžiulį paveikslą, išmargintą šimtų renginio dalyvių plaštakų antspaudais ir su nedidele provokacija. Kūrinio centre menininkas išraitė atvirumą pasauliui ir skirtingas užsienyje įgytas lietuvių patirtis simbolizuojantį pavadinimą Lietuvai – „(:EthUWA!“. „Nelietuviškas raides ar ženklus naudojau, norėdamas pademonstruoti, kad juos ištariant vis tiek skamba „Lietuva‟, kad reikia ne bijoti svetimų ir naujų kultūrų, o jas panaudoti, integruoti savo labui“, – taip paveikslo idėją paaiškino R. Bartkus.

Antrajame PLJS jis įgyvendino keletą metų galvoje brandintą idėją – iš bemaž 100 kg lempučių sukonstravo pakilimo taką ant parko teritorijoje esančio kalno. Kūrinys, simbolizuojantis išeitis, naujus horizontus, svajas ir ateitį, o kartu – grįžimą, ištakas ir praeitį, buvo kvietimas siekti, svajoti ir kurti.

Keliasdešimt tūkstančių lempučių taip pat padėjo apibendrinti festivalio dalyvių patirtį: „Turbūt ne vienas, skrisdamas lėktuvu naktį, besigėrėdamas mirgančiomis apačioje liekančių ar pasitinkančių miestų šviesomis, išgyveno tą „sustok, akimirka žavinga“ momentą, – kalbėjo menininkas. – Šia instaliacija bandau tokią akimirką sustabdyti.“

Rimvydas Bartkus, už Atlando žinomas Ray vardu, gimė 1961 metais Vilniuje. Baigęs grafikos studijas Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sulaukęs pasiūlymo pristatyti savo darbus viename JAV universitete, 1991-aisiais kūrėjas iškeliavo ir su žmona Ina bei sūnumi Kristijonu įsikūrė Niujorke.

Po kurio laiko jo darbai sudomino dienraščio „The New York Times“ meno direktorių. Vėliau lietuvio iliustracijos publikuotos „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „New York Times Book Review“, „Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“, „Fortune“, „Smart Money“, „New Republic“, „Business Weekly“, „Christian Science Monitor“ ir kituose leidiniuose. R. Bartkaus darbai buvo eksponuoti Lietuvoje, įvairiuose Europos didmiesčiuose, Niujorke, Pekine. Jis buvo ir Jono Basanavičiaus portretu papuošto 50 litų banknoto, cirkuliavusio iki euro įvedimo, autorius.

Spalio 19 dieną, 19.00 val. iki  24.00 val. Pilaitėje tradiciškai organizuojamas šviesos instaliacijų festivalis "Beepositive 2013".

Organizatoriai pradėjo renginio dalyvių registraciją. Festivalyje kviečiami dalyvauti profesionalūs menininkai ir visi kūrybiški žmonės. Festivalio dalyviai turės galimybę spalio 19 d. eksponuoti savo šviečiančius arba apšviestus meno kūrinius, instaliacijas ar atlikti performansus.

Pageidautina, kad visi norintys dalyvauti atsiųstų darbų eskizus ar projektines idėjas iki  spalio 15 d. Andriui, el.p. andrius@beepart.lt, tel.: 37061638568. Išankstinis pasiruošimas padės be jokios skubos susirasti tinkamiausią vietą Jūsų projektų ir atvesti laidus pajungti elektros srovei.

Visos festivalio veiklos vyks šalia „Beepart“ kūrybinių dirbtuvių: parkas, pieva, asfaltuoto kelio atkarpa, nešienauta pieva, bei  miško tankmė – visos šios lokacijos taps Jūsų kūrybinio projekto ekspozicijos vieta.

„Beepositive 2013“ – vienintelis didžiausias tarptautinis šviesos instaliacijų festivalis Lietuvoje, kuris vyksta Vilniaus mieste, Pilaitės rajone. Gamtos apsuptis, inovatyvios šviesos instaliacijos bei  kitos pramogos – visu tuo gali pasigirti jau trečius metus vykstantis ir augantis šviesos festivalis, kuris džiaugiasi nuolat augančiu netik dalyvių, bet ir žiūrovų skaičiumi. Tai nėra tiesiog festivalis, tai interaktyvi šventė visiems – į festivalio veiklas įtraukiama vietinė bendruomenė, kuri aktyviai dalyvauja kūrybinėse veikliose.

Renginys vyks Pilaitės seniūnijoje tarp senojo Pilaitės kelio  ir Pilaitės prospekto, šalia „Beepart“ dirbtuvių. Visi norintys iš anksto apžiūrėti ekspozicijos vietas kviečiami apsilankyti „Beepart“.

Šiais metais tikimasi sulaukti daugiau nei 2000 lankytojų. Nustebinkite miestiečius savo šviesos instaliacija!