Čia jis dirba mokyklos krepšinio komandos treneriu ir tarp kitų vaikų oranžinio kamuolio žaidimo paslapčių jis moko ir savo sūnų.
Jaunuoliams jis perteikia patirtis, kurias sukaupė per karjerą Europoje. Ilgiausiai jis užtruko Kaune, į kurį atvyko 2003 metų pradžioje ir žaidė iki pat 2007 m. pabaigos.
„BasketNews.lt“ kolega Vytautas Mikaitis su Tanoka susitiko JAV, kur buvęs „Žalgirio“ kapitonas pasidalijo praeities istorijomis ir pademonstravo puikią atmintį.
„13 metų. Tai truputį per daug, jie prabėgo per greitai, – prisiminęs, kada paskutinį kartą buvo Lietuvoje, sakė T. Beardas. – Vyksta kasdienis gyvenimas, vaikai auga, staiga pasižiūri, kad jau esi senas, plaukai nebeauga. Toks gyvenimas.“
T. Beardas į Kauną atvyko po spalvingos karjeros Europoje, kur rungtyniavo nuo Madrido „Real“ ir Badalonos „Joventut“, iki Rostovo „Lokomotiv“ komandos. Būtent iš pastarojo Rusijos miesto T. Beardas 2002-2003 m. sezono viduryje atvyko į Kauną.
„Tuo metu karjeroje buvau tokioje stadijoje, kur norėjau gerai jaustis ir aikštėje, ir už jos ribų. Turėjau puikius komandos draugus. Treneriai, nors su jais kartais ir suremdavome kaktas, bet tai buvo dėl mūsų kovingumo. Tai buvo tokia pozityvi patirtis, kad aš tiesiog nenorėjau išvykti.
Kai tik atvykau į Kauną, mano tikslas buvo padėti atstatyti čempionišką komandą. To nepasiekiau, todėl norėjau tęsti, kol pasieksiu“, – pridėjo T. Beardas.
Jis puikiai prisimena, kad atvykus į Kauną apsiprasti padėjo Edas Cota, Kornelis Davidas ir Mindaugas Timinskas.
Jau T. Beardo pirmaisiais metais Kaune „Žalgiris“ susigrąžino LKL čempionų titulą, o kitą sezoną buvo arčiausiai Eurolygos titulo. Tuomet jo ir Arvydo Sabonio vedama komanda tik per nelaimingų sutapimų virtinę nepateko į finalo ketvertą, o T. Beardas šį mačą puikiai mena iki šiol.
„Buvome labai arti. Labai arti, – pasakojo buvęs žalgirietis. – Tai buvo skausminga naktis, niekada jos nepamiršiu. Sabas žaidė sau įprastu, Eurolygos MVP, lygiu. Ir iš esmės jis mus tempė ant savo pečių. Mums trūko labai nedaug, buvome labai arti. Tiesiog nepasisekė. Tai – kaip košmaras. Kartais ir dabar pabundu ir…“
Paklaustas ar kaltina kažką dėl tokios apmaudžios priežasties, T. Beardas visų pirma pirštu bedė į save.
„Save. Kaip kovotojas, visada jaučiu, kad galėjau padaryti kažką daugiau. Tai kas nutiko… Galite pasižiūrėti įrašą, bet aš niekada nepamiršiu, kai gyniausi nuo Šaro metimo, jis įšoko į mane, ir įprastai tai būtų nieko, o teisėjai sušvilpė pražangą. Pamenu, kaip Gustas perėmė kamuolį, varžovai prieš jį prasižengė.
Turbūt neturėjau kovoti dėl kamuolio, tačiau buvau pasiruošęs kovoti dėl kamuolio, jeigu jis kartais pramestų. Nutiko viena klaida po kitos ir tai tarsi sniego gniūžtės efektu susidėjo į vieną blogą patirtį. Buvome labai arti ir tik mažos detalės neleido laimėti“, – sakė Tanoka.
„Žalgirį“ jis paliko 2007 m. rudenį, kai po konflikto su treneriu Rimantu Grigu buvo suspenduotas ir daugiau nebežaidė.
Lietuvoje T. Beardas paskutinį kartą buvo 2009 metais, kai Kaune viešėjo su Tartu „Rock“ komanda. Po to sezono jis baigė profesionalo karjerą ir daugiau Europoje nebesilankė. Dabar jis sako norintis vieną dieną į Kauną atsivežti savo vaikus ir parodyti miestą, su kuriuo sieja savo geriausius karjeros metus.
„Man nepatinka keliauti. Keliavau tiek daug, kai buvau jaunas, kad daugiau nebenoru keliauti. Tai tiesiog dėl to, kad esu senas ir užsispyręs. Dar ir turiu vaikus, tai man to nereikia“, – sakė T. Beardas.
Visgi vieną dieną jis tikisi atsivežti vaikus į miestą, kuriame praleido geriausius karjeros metus.
„Vis sakau, kad atvyksiu, tik to nepadarau. Nenoriu 12 valandų praleisti lėktuve. Bet noriu grįžti artimiausiu metu. Noriu pamatyti areną, noriu pamatyti, kaip pasikeitė miestas. Esu tikras, kad dabar Kaunas yra visai kitas miestas. Noriu aplankyti kelias kitas vietas Europoje. Planas yra grįžti į Europą, tik manęs nevilioja galimybė lėktuve praleisti 12 ar 15 valandų“, – kalbėjo T. Beardas.
