Tokias tendencijas atskleidė „Telia Company“ atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti minint Tarptautinę saugesnio interneto dieną.

Tyrimo duomenimis, 15 proc. Lietuvos vaikų yra sulaukę nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti ar žinučių, 10 proc. vaikų nuotraukomis buvo dalijamasi internete be jų sutikimo, tokios pat dalies vaikų telefono atrakinimo kodą yra sužinoję pašaliniai asmenys. Net 9 proc. vaikų nurodė internete radę netikrą profilį savo vardu. Be to, 6 proc. lietuvių vaikų buvo šantažuojami internetu, antra tiek susidūrė su atvejais, kuomet buvo įsilaužta į jų socialinio tinklo paskyrą ir dėl to jie patyrė patyčias.

„Vargu ar atrastume bent vienus tėvus, kurie ramia galva išleistų savo vaiką ten, kur jį kalbina nepažįstamieji, prie jo priekabiaujama, iš jo atimami asmeniniai daiktai. Tačiau retas susimąsto, kad labai panašios – tik virtualios – grėsmės vaikų gali laukti ir internete. Todėl ir tėvams, ir mokytojams ar vyresniems artimiesiems svarbu su vaikais apie šias galimas grėsmes kalbėtis ir nuo pat mažumės ugdyti saugaus elgesio internete įgūdžius“, – sako bendrovės Išorinės komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė.

15 proc. Lietuvos vaikų yra sulaukę nepažįstamų žmonių kvietimų draugauti ar žinučių, 10 proc. vaikų nuotraukomis buvo dalijamasi internete be jų sutikimo, tokios pat dalies vaikų telefono atrakinimo kodą yra sužinoję pašaliniai asmenys.

Analizuojant bendras tendencijas verta pastebėti, kad absoliuti dauguma vaikų supranta, jog internete reikia būti atsargiam ir negalima kitiems žmonėms atskleisti savo asmeninių duomenų, rašoma pranešime spaudai. Tačiau vien žinoti neužtenka: nors 94 proc. tyrime dalyvavusių vaikų pritarė, kad slaptažodžių nevalia niekam atskleisti, 5 proc. pripažino, kad yra savo slaptažodį pasakę draugui. Be to, daugiau nei pusė (56 proc.) vaikų patvirtino daugelyje savo paskyrų naudojantys tą patį slaptažodį, o tai – viena rimčiausių saugumo klaidų.

I. Cikanaitė pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, kur buvo atliktas tyrimas, vaikai interneto saugumo klausimais gerokai rečiau kreipiasi į savo tėvus ar mokytojus, bet dažniau pasitiki draugais, giminaičiais ar interneto svetainėse pateikiama informacija ir patarimais.

Pagalbos ir patarimų Lietuvos vaikai ieško ne tik internete, bet ir kreipdamiesi į „Vaikų linijos“ savanorius. Pernai jie sulaukė beveik 2,5 karto daugiau vaikų ir paauglių skambučių bei laiškų, susijusių su nemaloniomis patirtimis ir grėsmėmis internete nei 2016 metais. Vien per praėjusius metus gauta daugiau nei 860 užklausų šiomis temomis.

„Labai svarbu, kad apie tai, ką patiria elektroninėje erdvėje, vaikas papasakotų suaugusiems namuose ar mokykloje. Tačiau vaikai dažnai prisipažįsta, kad nepasakoja suaugusiems apie savo sunkumus internete, nes bijo tėvų reakcijos, galvoja, kad tėvai negalės jiems padėti, ar dėl kitų priežasčių. Todėl mes kviečiame tėvus, pedagogus ir kitus suaugusiuosius kalbėtis su vaikais apie saugumo internete taisykles, ką galima daryti, pastebėjus netinkamą turinį internete ar pačiam patiriant pavojų, ir domėtis, kaip vaikams sekasi bendrauti ar naršyti internete“, – sako „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Aurelija Jocaitė.

2017 m. rudenį ir 2018 m. sausį internetu vykdytoje Vaikų patariamosios grupės (angl. Children‘s Advisory Panel, sutrumpintai CAP) apklausoje, dalyvavo 851 šeštos klasės moksleivis (11–13 metų amžiaus) iš Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos. Lietuvoje apklausti 207 vaikai (24 proc. visų dalyvių). 130 vaikų dalyvavo ir interaktyviuose seminaruose, skirtuose patvirtinti apklausos rezultatus bei ištirti papildomas įžvalgas. Tyrimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama vaikų nuomonėms apie privatumą ir saugumą internete, nerimą keliantiems dalykams ir taikomoms praktikoms.