TKS yra Europos kosmoso agentūros, Rusijos, Kanados, Japonijos ir Jungtinių Valstijų bendras projektas, tačiau Maskvos santykiai su Vakarų valstybėmis pastaruoju metu itin pašlijo dėl krizių Ukrainoje ir Sirijoje, taip pat dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

„Sako: ką darysite su TKS – atsiskirsite ar ne? Jeigu gyvenimas privers, atsiskirsime, bet būtinybės nėra“, – televizijai „Rossija 24“ sakė I. Komarovas, Rusijai minint Kosmonautikos dieną.

„Ar dirbsime atskirai? Jeigu gyvenimas privers, dirbsime, bet manome, kad šiame projekte veiksmingiau dirbti su visais pageidaujančias“, – pridūrė jis.

„Tikiuosi, kad partneriai ilgainiui įvykdys visus savo įsipareigojimus. Projektams skiriama po 10–15 metų ir labai svarių lėšų – taigi, nepaisant viso noro dirbti su visais, įvertinti projektų nutraukimo riziką šiuo atveju bus itin svarbu“, – aiškino I. Komarovas.

Pirmasis TKS modulis „Zaria“ („Aušra“) buvo iškeltas į orbitą 1998 metų lapkričio 20 dieną.

Modulių skaičius nuo dviejų išaugo iki 15, o šis projektas kainavo daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Nuo 2000-ųjų stotyje nuolat gyvena ir dirba rotuojama astronautų įgula. Jos nariai paprastai kosmose išbūna po šešis mėnesius ir grįžtą į Žemę.

Planuojama, kad stotis veiks bent iki 2024 metų, o visos dalyvaujančios šalys, išskyrus Europos Sąjungą, yra įsipareigojusios finansuoti stoties darbą bent iki to laiko.