Spalvos kodas
Visame pasaulyje šįmet buvo surengti 652 filmų festivaliai, kurių programose parodyta po 16 trumpų filmų geoslėptuvių tematika. Tarptautinis festivalis Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko ketvirtą kartą ir sulaukė didelio susidomėjimo.
"Pernai renginys pasiekė šalies geoslėptuvių renginių rekordą – buvo 58 dalyviai pagal paskyras geoslėptuvių platformoje internete, realiai – apie 80 žmonių. Žinoma, šie skaičiai gerokai mažesni, palyginti su renginiais Vakarų Europoje, pavyzdžiui, vien Kelno mieste susirinko daugiau nei 1 100 dalyvių", – pasakojo vienas festivalio organizatorių Dainius Babilas.
Festivalio akcentas, išskiriantis jį iš kitais metais vykusių renginių, – spalva. Šiemet vyravo violetinė spalva, o kaip ją panaudoti, sprendė atskirų renginių organizatoriai. Kauniečiai sugalvojo, kad ji turi atsispindėti aprangoje. "Visi noriai sutiko: atėjo vilkėdami violetiniais drabužiais arba atsinešė violetinį atributą. Kai kurie net plaukus nusidažė violetine spalva ar violetiniais drabužėliais aprengė šunis. Visiems dėl to buvo dar smagiau", – džiaugėsi D.Babilas.
Festivalis savo istoriją skaičiuoja nuo 2013 m., tačiau pirmus dvejus metus filmai buvo rodomi tik Sietlo miesto parke. Nuo 2015 m. atsirado galimybė filmus rodyti visame pasaulyje. Pernai pirmą ir vienintelį kartą lietuvių sukurtas filmas buvo patekęs į pasaulinę finalinę festivalio programą.
Aurimo Dirsės ir Kristinos Juraitytės filmui netgi atiteko pagrindinis apdovanojimas "Signal Award". Šiemet lietuviško filmo tarp finalininkų nebuvo, bet Kaune buvo išlaikyta tradicija pasižiūrėti ne tik atrinktus kitų šalių filmus, bet ir visus šiemet sukurtus Lietuvoje.
Viena geriausių šalyje
Kauno įvairių tautų kultūrų centras – neatsitiktinė vieta festivaliui. Centras yra aktyvus dalyvis geoslėptuvių platformoje. 2013–2017 m. jis surengė keletą su geoslėptuvėmis susijusių projektų, prisidėjo išleidžiant geomonetas "Lituanica Geocoin" ir "Lithuanian Regions Geocoin", sukuriant geoslėptuves Lietuvos tautinių mažumų paveldo vietose.
Šalia Kauno įvairių tautų kultūrų centro esanti geoslėptuvė "Kaunas Cultural Centre" yra pripažinta kaip viena geriausių šalyje (192 taškai – 11 vieta iš beveik 10 tūkst. Lietuvoje).
"Žinoma, filmų festivalis parodo tik mažą dalį veiklų, kuriomis užsiima geoslėptuvių kūrėjai ir ieškotojai. Svarbiausia, kad ši veikla vienija daug įvairių profesijų žmonių, kuriems svarbus šalies kultūros paveldas, gamtos vertybės. Viskas vyksta savanorystės pagrindu, be finansais paremtų projektų ir komercijos", – teigė D.Babilas.
Pasak jo, geoslėptuvių platforma yra kaip gerai veikianti priemonė, jau seniai išbandyta visame pasaulyje. Šiemet festivalio programoje buvo filmai apie tai, kad geoslėptuvės padėjo ne tik gerai praleisti laisvalaikį, bet ir rasti dešimtmečiais pamirštas vietas, įveikti sunkias ligas.
Kuria ir klebonas
Geoslėptuvės vadinamos lobiukais, o jų ieškotojai – lobiautojais. Lietuvoje jų yra apie 5 tūkst. Kauniečiai lobiautojai ne tik ieško lobių po visą pasaulį, bet ir patys kuria geoslėptuves, padedančias atrasti unikalių vietų.
Filmų festivalis parodo tik mažą dalį veiklų, kuriomis užsiima geoslėptuvių kūrėjai ir ieškotojai. Svarbiausia, kad ši veikla vienija daug įvairių profesijų žmonių.
Du aktyviausi Lietuvos lobiautojai jau yra suradę daugiau nei po 10 tūkst. geoslėptuvių, 144 lobiautojai yra suradę daugiau nei po 1 tūkst.
2016 m. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis apdovanojo Rimvydą Povilaitį Kauno miesto burmistro Jono Vileišio žalvariniu medaliu už nuopelnus kuriant geoslėptuvių puslapius apie miesto ir šalies paveldo objektus bei iškilias asmenybes. Jo darbų sąraše jau daugiau nei 630 sukurtų geoslėptuvių su išsamiais vietų aprašymais.
Tarp lobiautojų yra ir žurnalistas Andrius Tapinas, vienoje savo laidoje pristatęs geoslėptuves Arūnui Valinskui. Šiaurės Lietuvos geoslėptuvėmis rūpinasi Žagarės klebonas Marius Dyglys. Jo iniciatyva geoslėptuvės kuriamos prie Šv.Jokūbo piligriminio kelio vietų Lietuvoje.
Su Lietuvos vardu
Geoslėptuvių entuziastų bendruomenę suburia įvairūs renginiai, paprastai irgi registruojami toje pačioje interneto platformoje. Nereguliariai organizuojami geoslėptuvių sezono uždarymai, aktyviausiųjų apdovanojimai.
Kasmet įvairiose pasaulio vietose vyksta tarptautiniai Mega ir Giga lobiautojų renginiai, kuriuose turi dalyvauti ne mažiau kaip 500 žmonių. Tokio Lietuvoje dar nėra buvę, todėl lobiautojų bendruomenėje jau seniai sklando šios iniciatyvos idėja.
Geoslėptuvių kompozicijų kūrimas yra didelis darbas, reikalaujantis nemenko komandinio susitelkimo. 2018 m. kauniečiai paslėpė 100 geoslėptuvių Punios šile, kurias sudėliojo taip, kad išeitų užrašas "LT 100".
2014 m. netoli Nemenčinės buvo išdėliotas krepšinio kamuolio kontūras, kiekvieną iš 150 lobiukų skiriant atskiram Lietuvos krepšininkui. Jau daug metų palei visą šalies valstybinę sieną kuriama geoslėptuvių serija "Aplink Lietuvą" su žymiausiais žmonėmis susijusiose vietose – serija "100 Lietuvos iškiliausių".
Geomonetos ir medinukai
Lietuviai ne tik lobiauja, bet ir kuria geoslėptuves užsienyje. Nuo 2017 m. lietuviams priklauso aukščiausiai Europoje paslėptas lobiukas – ant pačios Elbruso viršukalnės, 5 642 m aukštyje virš jūros lygio. Keliautojas Juozapas Žygas lobiukų jau yra suradęs 73 valstybėse.
Geoslėptuvių dėžutėse galima rasti įvairių niekučių, bet kartais pasitaiko ir įdomesnių radybų. Per geoslėptuves keliauja vadinamieji keliauninkai – unikalius numerius turinčios geomonetos ir žaisliukai. Kiekvienas iš jų turi ne tik savininką, bet atskirą puslapį platformoje. Tokio keliauninko radybas taip pat privaloma registruoti, jį galima perkelti į kitus lobiukus, kad taip jis keliautų per pasaulį, o savininkas galėtų sekti jo kelionę.
Lietuviai yra sukūrę įvairių su Lietuva susijusių geomonetų. 2013 m. minint S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-metį 100 šiai progai skirtų geomonetų iškeliavo per lobiukus į pasaulį. Kai kurios iš jų tęsia savo kelionę ir dabar. 2015 m. buvo sukurta Lietuvos etnografiniams regionams skirta geomoneta, kurią galėjo gauti visi, suradę specialius lobiukus penkiuose Lietuvos regionuose.
Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo medinės monetos, vadinamos tiesiog medinukais. Jos kaip lobiautojų, geoslėptuvių ir renginių vizitinės kortelės, skirtos mainams ir kolekcijoms.
Smagi veikla jaunimui
Geoslėptuvės – ne tik laisvalaikio praleidimo būdas ar žaidimas, bet ir puiki priemonė kultūros paveldui populiarinti bei animuoti, kaip metodinė priemonė itin tinka įvairioms veikloms su vaikais ir jaunimu.
Kaune yra kelios kultūros įstaigos, kurios geoslėptuves naudoja didindamos savo žinomumą. Vieną jų galima rasti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, kitą – dirbtuvėse "Kūrybos kampas 360°". Suradusieji lobiuką prie Kauno įvairių tautų kultūrų centro yra kviečiami užsukti į įstaigos vidų ir atsiimti suvenyrinį medinuką.
2015 m. į Kauną buvo atvykusi Vokietijos nacionalinės televizijos "Das Erste" kūrybinė grupė, kuri kūrė specialų ir išsamų reportažą apie tai, kaip geoslėptuvių ieškotojai atranda sovietinius karinius objektus Kauno apylinkių miškuose.
