– Ar tiesa, kad šis prietaisas padeda sutaupyti elektros?

– Aišku, pats šis daiktas tokių stebuklų nedaro ir elektros netaupo. Tačiau jis yra puikus pagalbininkas, kai norima išsiaiškinti, kas namuose „suryja“ daugiausiai elektros ir kur būtų galima pataupyti.

– Namuose visi turime ir televizorių, ir virdulį, ir šaldytuvą, ir daugybę kitų elektros prietaisų. Ir visus juos galime pamėginti patikrinti, kiek eikvoja elektros? Tai aktualu, nes elektra nuo praėjusių metų pabrango 78 proc. Kaip matuoti? Turime tokį aparatą, kur keturi mygtukai, atrodytų, kad viskas labai paprasta.

–    Jeigu  esate smalsūs, galima patikrinti, kiek elektros energijos išeikvoja, pavyzdžiui, televizorius. Pirmiausia atjungiame televizorių nuo elektros maitinimo, į kištukinį lizdą įjungiame elektros sąnaudų matuoklį ir tada per tą prietaisą pajungiame patį televizorių. Prietaise matosi, kaip tuščioje eigoje pradžioje televizorius ima maždaug 11 vatų, o  įjungus jį – jau 41 vatą. Jei norite sužinoti, kiek elektros suvartos veikiantis televizorius per parą ar savaitę, tą prietaisą reikia palikti įjungtą. Štai apačioje pažymėtos kilovatvalandės (kWh): pradinis rodmuo čia yra 0,258 kWh nuo to momento ir tiesiog jūs pamatysite skirtumą, kiek jis „valgo“ elektros. Išjungus matome, kad pradžioje dar rodo 10 kWh, o po keleto minučių jau 0. Taigi nors kiti išjungia ir iš kištukinio lizdo televizorių, bet  matome, kad to daryti visai nebūtina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pakalbėkite ir apie kitą mitą. Daugelis mano, kad televizorius, dulkių siurblys gali eikvoti daug elektros. Tačiau ir tas pats elektrinis virdulys gali  būti energijos vagis namuose? Ar galite tą patvirtinti?

– Jūs teisingai pasakėte. Virdulys virduliui nelygu, kai kurie baisiai daug energijos „ryja“. Pažiūrėkime konkrečiu atveju. Įjungiame jį per elektros sąnaudų prietaisą ir ką matome – jis eikvoja beveik 1900 vatų. Tai yra 50 kartų daugiau nei televizorius. Skirtumas tas, kad virdulys veikia trumpai. Tad patarčiau norintiems taupyti elektrą, pilti į virdulį tiek vandens, kiek tam kartui reikia. Greičiau užvirs, mažiau išeikvos elektros. Aš pats pradėjau rečiau arbatą plikyti (juokiasi). Taigi tokiu būdu galima patikrinti visus namuose esančius elektros prietaisus. Kaip matome, pats šis prietaisas netaupo elektros, bet jis suteikia naudingos informacijos, kaip reikėtų elgtis norint sutaupyti.

Budinčiame režime kažkiek eikvoja televizorius, bet juokingai – 1 kWh per metus. Tuo tarpu didžiausias elektros energijos vagis yra elektrinis virduliukas.

– Taigi verta namuose pasitikrinti, kiek turimi mūsų prietaisai eikvoja energijos? Ar tėra mitas, kad budinčiame režime, tarkim,  televizorius daug „valgo“? Dar daugelis galvoja, kad išjungus laidą iš lizdo taip sutaupys. Bet kaip matėme, budinčiame režime jis praktiškai neeikvoja elektros.

– Budinčiame režime kažkiek eikvoja televizorius, bet juokingai – 1 kWh per metus. Tuo tarpu didžiausias elektros energijos vagis yra elektrinis virduliukas, kuris, kaip minėjau, įjungtas ima 50 kartų daugiau elektros energijos nei veikiantis televizorius. Tačiau televizorius televizoriui nelygu, kitas gali ir daugiau eikvoti, kitas dar mažiau nei mūsų matuotas. Kiekvienas gali tai pasitikrinti.

„Kaip bus reaguojama į perėjas? Dega tik viena lempa iš dviejų. Jei taip taupo, negerai. Reikia reaguoti, o jei tamsu, dar kokie krūmai... Tokiose vietose tikrai reikėtų netaupyti“, – svarstė vilnietis.

„Tie, kas sprendžia, turėtų pagalvoti, kad kai kuriose vietose turėtų būti šviesiau“, – antrino kitas Vilniaus gyventojas.

Ar prigesus šviesoms, mieste nepadaugės avarijų?

„Ar padaugės eismo įvykių, sunku pasakyti“, – teigė Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė.

„Neapšviestos gatvės – tam tikras pavojus tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, paspirtukininkams“, – pažymėjo Kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.

Anot Kelių policijos vado, tamsios paros metu mieste svarbiausias dėmesys turėtų būti skirtas perėjoms.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad visose vietose apšvietimas nebus mažinamas, turbūt paliks apšviestas pėsčiųjų perėjas. Klausimą turbūt apsvarstys ir Saugaus eismo komisija“, – svarstė V. Grašys.

Anot savivaldybės, šiuo metu sostinėje mažiau apšviesti tuneliai ir magistralinės gatvės.

„Nesvarstome pėsčiųjų perėjose nei mažinti, nei išjungti apšvietimo. Jos veiks visu pajėgumu, kad būtų užtikrintas eismo saugumas“, – akcentavo Vilniaus savivaldybės laikinasis Infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.

Planuojama atjungti kas trečią žibintą.

„Taikant šviesos mažinimo priemonę, reikėtų pasirūpinti, kad pėsčiomis einantys žmonės dėvėtų atšvaitus. Gal savivaldybė jais galėtų pasirūpinti, kad žmonės būtų matomi“, – siūlė V. Grašys.

Yra specialistų, kurie pasisako už jutiklius. Šviesa gatvėse užsidegtų tik vykstant judėjimui. Tačiau miesto valdžia kiek skeptiška.

„Eismo saugumo požiūriu tai nelabai geras sprendimas. Manome, kad vairuotojai pripras. Jei apšvietimas kartais nesuveiktų, gali būti skaudžių padarinių“, – sakė V.Grašys.

Pokyčiai laukia ir už miesto

„Planuojama atjungti kas trečią žibintą“, – akcentavo Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Anot Kelių direkcijos vadovo, elektrai brangstant kone  30 proc., nedaryti nieko – neįmanoma. Kokius sprendimus būtų galima priimti, bus atsakyta ruožus išanalizavus eismo saugumo aspektu.

„Paklausimas susijęs su tiesiaisiais ruožais, pvz., Vilnius–Kaunas, galbūt ir kituose. Manome, kad, atjungus kas trečią žibintą, eismo saugumas nenukentės ir vairuotojai nepatirs papildomų kliūčių“, – apie galimus sprendimus kalbėjo Kelių direkcijos direktorius R. Lipkevičius.

Apšvietimas nebus atjungtas perėjose, sankryžose, žieduose, ten, kur rizikų daugiau.

„Nežinau, ar čia jie sutaupys ant to, kad mes pargriūsim, kojas susilaužysim, ar nusikalstamumo“, – teigė žurnalistų kalbinta vilnietė Danguolė apie Vilniaus sprendimą taupyti mieste mažinant apšvietimą. Moteris tam nepritaria ir sako, kad jau patyrė itin nemalonų incidentą.

„Man asmeniškai jau buvo toks įvykis – einant gatve priėjo du vyrukai ir sako: „Duokit pinigų, mes iš kalėjimo“, – prisiminė vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikalinga šviesa, ypatingai, jei naktį eini kažkur, tai tamsoj tikrai baisu“, – sprendimui nepritarė ir kita kalbinta moteris.

„Anksčiau atrodydavo šviesiau, o dabar, kai eini, visur tamsu“, – apie pokyčius užsiminė dar viena pašnekovė.

„Jei tamsoj eini, eina kas nors iš paskos, jautiesi labai nemaloniai“, – sakė dar viena kalbinta moteris.

Apsupti tamsos gyventojai teigė, kad miestas bando taupyti ir saugumo sąskaita. Jie baiminasi, kad gali padaugėti nusikaltimų.

Taupo jau mėnesį

Vilniaus savivaldybės atstovas aiškino, kokie sprendimai priimti ir jau, anot jo, pasiekta rezultatų.

„Miestas jau mėnesį gyvena su pamažintu apšvietimu ir, paskutiniais duomenimis, pavyko sutaupyti 18 proc.“, – detalizavo Vilniaus sav. laikinasis infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Visockas.

Anot jo, jau prieš kelerius metus dalyje miesto apšvietimas modernizuotas. Pereita prie LED apšvietimo. Dar didesnis sutaupymas pasijaus, kai tamsusis paros metas pailgės, o šviesa kai kur bus ne tik primažinta, bet ir visai užges.

„Primažintas intensyvumas tuneliuose, svarstoma apie vaikų žaidimo aikštelių ir šunų vedžiojimo aikštelių apšvietimo išjungimą vėlesniu paros laiku“, – dėstė A. Visockas.

Policija seka tuos „karštus taškus“, kuriuose dažniausiai vyksta nusikaltimai.

Galima priprasti?

Ar stojus tamsai pasitvirtins gyventojų baimės dėl nusikalstamumo padidėjimo? Viešojo saugumo ekspertai ramina.

„Šiek tiek prigesta šviesos, bet tai nereiškia, kad mes nesame saugūs. Nesumažėja nei policijos patruliavimas gatvėse, nei saugi kaimynystė ir visa kita. Taip, prieblanda yra nepatogu ir kelia nerimą, bet aš manau, kad ir prie to galima priprasti“, – sakė MRU Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė.

Anot pašnekovės, tik apie 30 proc. visų nusikaltimų įvyksta naktį. O dalis jų – smurtiniai, kurie vyksta ne tik gatvėse, bet ir patalpose.

„Policija seka tuos „karštus taškus“, kuriuose dažniausiai vyksta nusikaltimai“, – teigė S. Matulienė.

Anot jos, ir vaizdo kamerų Vilniuje – pakanka, o prieblanda filmavimui neturi jokios įtakos. Gali nukentėti tik žmonių privatumas.

Vilniaus savivaldybė dėl nusikalstamumo padidėjimo nesibaimina.

„Šiaip diena nėra nuspręsta, kad mes gyvenamuosiuose kiemuose mažinam ar išjungiam apšvietimą, todėl jokios rizikos nematau. O kaip bus ateityje, vertinsime“, – užtikrintai kalbėjo A. Visockas.

Vis dėlto specialistai pataria neprarasti budrumo. Ypač – į miestą atvykusiam jaunimui. Vertėtų labiau pasirūpinti savo daiktų ir namų saugumu. Automobiliuose nepalikti pirkinių, vertingų daiktų. O saugiausias pasivaikščiojimas po parkus – anksti ryte, kai išgertuvės būna pasibaigusios, o naktiniai klubai – užsidarę.