1938 metais liepos 17–31 dienomis Kaune ir Klaipėdoje vyko pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.

Joje dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių sportininkų. Dalyvių geografija išsiplėtė iki Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Vilniaus krašto.

Pirmoji tautinė olimpiada vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas, o pagrindinė arena buvo S.Dariaus ir S.Girėno stadione.

Lietuvos tautinės olimpiados atidarymo išvakarėse į valstybinį stadioną buvo nunešta olimpinė ugnis, uždegta nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro. Ją nešė Kauno krepšininkas Petras Jankus Jankevičius.

Lietuvos prezidentas Antanas Smetona įteikė olimpinę vėliavą ir sportininkai pakartojo skaitomą olimpinės priesaikos tekstą:

„Mes, laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę pirmojon Tautinėn olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos Valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių tautos laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda.“

Ši sporto šventė sulaukė didžiulio susidomėjimo. Atidarymo ceremonija sutraukė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Po iškilmingo šventės atidarymo parodytas pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai skirtas kino filmas. Medžiaga šiam filmui buvo surinkta iš įvairių archyvų ir muziejų.

„Iškilmingas šventės atidarymas – 11 valandą. Kiek vėliau rodysime iš įvairių archyvų ir muziejų surinktą ir sumontuotą istorinį, pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai skirtą kino filmą. Po kino juostos peržiūros bus suteikiamas žodis į šventę atvykusiems svečiams. Po svečių pasisakymo visi šventės dalyviai, pagal etnoregionus bus pakviesti prie šventinių stalų. Kiekvienos savivaldybės delegacijai bus skirta vieta, kurią, į šventę atvykusi delegacija prieš prasidedant šventei, turės galimybę pasipuošti“, – apie renginio programą kalbėjo vienas iš šventės organizatorių Pranas Majauskas.

Pasak Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus P. Majausko, iš viso legendinėje Halėje tikimasi sulaukti daugiau nei 2000 dalyvių.

„Antroji šventės dalis prasidės į arenos vidurį įvežamu šventiniu tortu, papuoštu aštuoniasdešimt degančių žvakučių, primenančių pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados sukaktį,  kurias užpūsti bus pakviesti visi šventėje dalyvaujantys olimpiečiai“, – sakė P. Majauskas.

Viso pasaulio lietuvių sporto šventė – Tautinė olimpiada – 1938 metais surengta Kaune ir Klaipėdoje, minint dvidešimtąsias nepriklausomybės metines. Ši sporto šventė sulaukė didžiulio susidomėjimo. Atidarymo ceremonija sutraukė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Atidarymo metu sportininkų eisena ugnį olimpiniam deglui Valstybės stadione atnešė nuo Nežinomo kareivio kapo iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio. Didžiausioje to meto sporto šventėje dalyvavo 2 tūkst. lietuvių sportininkų iš Lietuvos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Vilniaus krašto.