Popiet Senojo turgaus aikštėje šimtus klaipėdiečių subūrė Fanfarinis orkestras iš Pabradės. Jam grojant, susirinkusieji turėjo galimybę išvysti ir keletą šokių numerių, kuriuos atliko šokių grupė „Gelmė“.

Maždaug po valandos nuo Senojo turgaus aikštės vyko festivalio dalyvių eisena į kurią buvo kviečiami klaipėdiečiai ir visi tautinių bendrijų atstovai bei svečiai iš Pabradės, Lenkijos, Latvijos.

Eisenos dalyviai žygiavo iki paminklo „Arka“, čia šventė tęsėsi. Juos stebintys klaipėdiečiai ir miesto svečiai fotografavo, plojo ir sveikino. Kol vyko eisena, Tiltų g. budėjo pareigūnai.

Visi dalyviai turėjo progą ne tik pasigrožėti Didžiuoju festivalio koncertu, šokiais ir dainomis, bet ir pasivaikščioti po mugę, paragauti uzbekiško plovo, azerbaižanietiškos pachlavos, pačiam pasigaminti duonos paplotėlį, pasidairyti po kirgizų jurtą.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Susirinkusiuosius lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis pasveikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Dėkoju organizatoriams, kurie daugiau nei prieš dešimt metų sugalvojo tokią šventę. Klaipėdos miestas kaip jūrinis miestas, uostas, visada buvo internacionalinis ir labai džiaugiuosi, kad čia gyvenantys įvairių tautybių žmonės, kiek žinau, jų yra daugiau negu dešimt bendruomenių, čia įsikūrė ir jaučiasi jaukiai, ramiai, čia rado savo namus ir draugus“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Kadangi šiemet festivalis skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, šventėje netrūko ir Klaipėdos krašto akcentų – vyko įvairios edukacijos, skambėjo Klaipėdos krašto dainos.

Koncertuose dalyvavo Klaipėdos tautinių bendruomenių meno kolektyvai ir atlikėjai bei svečiai:

Ansambliai: „Van“, „Kupalinka“, „Suvenyras“, „Večiora“, „Gumerdance“, „Rušničiok“, „Veselka“, „Čary“, „Do-mi-sol“, „H.Z balsai“, „Rozalinda“, Ušu akadmija.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Solistai: D. Mataitienė, M. Kisla, I. Podolska, O. Podolskis, M. Tarachovskaja, V. Sulcaitė, Z. Zavalnikova, M. ir M. Mammadovai, M. Asanalikova, R. U. Eržanas.

Svečiai: Fanfarinis ansamblis (Pabradė), šokių grupė „Gelmė“, choras „Dangė“ (Klaipėda), šokių kolektyvas „Vijurkas“ (Klaipėda), šokių studija „Malina“ (Šiauliai), šokių kolektyvas „Re-ka“ (Latvija), liaudies šokių kolektyvas „Przepiorka“ (Lenkija).

Šventė – Klaipėdos prijungimui

Šių metų festivalio tema – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis, tad daugelis dainų, pranešimų, edukacinės veiklos bus siejama su šia ypatinga sukaktimi.

„Šis festivalis – tradicinis, Klaipėdoje rengiamas kiekvienais metais, nuo tada, kai buvo įkurtas Tautinių kultūrų centras – 2012 m. Kasmet festivalį skiriame ypatingoms datoms, sukaktims arba paminime įžymius žmones. Šiais metais festivalis skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui“, – pažymėjo Tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Šis festivalis – tradicinis, Klaipėdoje rengiamas kiekvienais metais.

Šeštadienį 12 val. Tautinių kultūrų centre (K. Donelaičio g. 6B) jau vyks renginiai. Susirinkusieji išgirs pranešimus apie Klaipėdos krašto prijungimo istorinę reikšmę, sukilimą, krašto buitį ir tradicijas.

„Taip pat seminaro metu pristatysime Tautinių kultūrų centro organizuotas išvykas po žymias Klaipėdos krašto vietas. Buvome Bitėnuose, ten aplankėme Rambyno kalną, Rusnėje, Drevernoje, Ventės rage. Į šias keliones kviečiami tautinių kultūrų atstovai, kad susipažintų su istorija. Šių kelionių metu turime edukacijas, lankomės muziejuose, pažindinamės su tautiniu krašto paveldu. Tad seminare bus pristatyta ir ši mūsų veikla“, – sakė pašnekovė.

Jelena Butkevičienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eisena – nuo Senojo turgaus

Šeštadienį nuo 15.30 iki 17 val. susirinkusieji laiką leis Mažosios Lietuvos muziejuje. Programa pasibaigs ekskursijomis lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis.

„Kviečiame visus prisijungti. Renginys – atviras ir būtų smagu, kad kuo daugiau prisijungtų ir jame dalyvautų“, – kvietė Tautinių kultūrų centro direktorė.

Sekmadienį 13.30 val. Senojo turgaus aikštėje (Turgaus a. 5) vyks Mažasis festivalio koncertas.

„Šiais metais atvažiuos ypatingi ansambliai, vienas jų – Fanfarinis orkestras iš Pabradės, kuris labai žinomas Vilniaus krašte, dalyviai – tautinių mažumų atstovai. Kodėl Senojo turgaus aikštė? Nes visas miesto gyvenimas prasidėdavo turguje. Taip pat nuo Senojo turgaus turėsime eiseną, į kurią kviesime prisijungti tautinių bendrijų atstovus, atvyksiančius ansamblius iš Pabradės, Lenkijos, Latvijos“, – pasakojo J. Butkevičienė.

Šventinė festivalio dalyvių eisena nuo Senojo Turgaus prasidės 14.30 val.

Šurmuliuos ir mugė

Tądien 14 val. netoli Danės skvero vyks festivalio mugė, kurioje bus galima paragauti ir nusipirkti baltarusiškų, armėniškų, azerbaidžanietiškų, žydiškų, vokiškų, ukrainietiškų, uzbekiškų patiekalų ir skanėstų.

Taip pat mugėje bus galima įsigyti įvairių suvenyrų, amatininkų dirbinių. Veiks ir lietuviškos kultūros paviljonai.

Paviljonuose bus galima pasigaminti delmonus, su edukatore iš Ukrainos išmokti karpinių techniką „vytenenką“, pagal archajišką receptą pasigaminti duonos paplotėlį, pasidairyti po kirgizų jurtą, pasiklausyti ir pamatyti įvairių tautų dainų ir šokių.

15 val. prie paminklo „Arka“ vyks didysis festivalio koncertas, kuriame muzikuos Klaipėdos tautinių bendruomenių meno ansambliai ir svečiai.

„Numatyta nemaža programa, dirbame jau turbūt trečią mėnesį. Visi Tautinių kultūrų centro darbuotojai įsitraukė į šią veiklą“, – sakė J. Butkevičienė ir kvietė festivalyje dalyvauti visus besidominčius įvairiausiomis kultūromis.

Tą dieną 14 val. netoli "Arkos" paminklo startuos mugė, kurioje bus siūloma įsigyti tautinės atributikos, amatininkų dirbinių, rankdarbių, meninių kūrinių ir nacionalinių patiekalų, o 15 val. susirinkusiuosius džiugins koncertas.

Pasak organizatorių, mugėje bus galima paragauti kazachiškų spurgų, rusiškų kepinių, azerbaidžanietiškos dalmos, armėniškų gata pyragėlių, ukrainietiškų bandelių, žydiško foršmako, Klaipėdos krašto kafijos ir daug kitų įvairiausių patiekalų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Tautinių kultūrų centro kultūros projektų vadovės Tatjanos Kononovos, renginyje dalyvaus nemažai svečių, kurie suvažiuos ne tik iš Lietuvos.

Bus tikrai spalvingas renginys.

"Renginyje bus parodyta, kaip per dešimt metų išaugo mūsų ansamblių, bendruomenių lygis, kaip visa sceninė kultūra pakilo į aukščiausią lygį. Beveik visi kostiumai buvo atvežti iš dalyvių gimtinių. Bus tikrai spalvingas renginys. Jau repetuoja įvairūs ansambliai. Atvažiuos svečių iš Armėnijos, Latvijos, taip pat Trakų, Šiaulių bei daugelio kitų miestų. Bus ir daug ukrainiečių pasirodymų", – sakė pašnekovė.

Koncerte skambės armėniškos, totoriškos, lenkiškos, latviškos, vokiškos, baltarusiškos, ukrainietiškos, žydiškos dainos. Matysime azerbaidžaniečių, kazachų, rusų, ispanų, tiurkų šokius.

Renginyje dalyvaus senovinių muzikos instrumentų ansamblis iš Armėnijos, šokių ansamblis "Misinš" iš Latvijos, totorių folkloro ansamblis "Esfane" iš Trakų, azerbaidžanietiškus šokius demonstruos studija "Melina" iš Šiaulių, taip pat vyks tiurkų tautų šokiai, kuriuos atliks grupė "Gumerdance" iš Klaipėdos, pasirodys flamenko šokio mokykla "Rosalinda", taip pat iš Klaipėdos, Karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių ansamblis "Vijurkas" ir uostamiesčio rusų šokių atlikėjai "Russkij suvenir".

Šventėje koncertuos nemažai Klaipėdos bendruomenių meno ansamblių ir solistų.

 Rugsėjo 17–19 dienomis vyksianti mugė gausi renginių ir pramogų visai šeimai: įvairiaspalvėje mugės programoje – muzikos ir šokio pasirodymai, atrakcijos, krepšinio turnyras ir daug kitų veiklų.

Tautų mugės metu Gedimino prospekte įsikurs amatininkai, kultūrinio ir kulinarinio paveldo meistrai iš skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautų. 16 valandą Gedimino prospekto scenoje paskelbus oficialų mugės atidarymą, muzikinę programą tęs svečiai iš Gdansko.

Iki vėlaus vakaro vilniečius ir miesto svečius džiugins rytietiškų šokių pasirodymai ir įvairiaspalvė gyvos muzikos programa.

Muzikos garsai miestelėnus praeivius pasitiks ir šeštadienį – Gedimino prospekto scenoje vyks meno šventė „Draugystės žiedas“, 16 valandą scenoje pasirodys Vytautas Babravičius (Simas) su vokaliniu ansambliu „Guboja“, vakarą tęs Lietu-vos regionų jaunų muzikos atlikėjų koncertas „Tau, Vilniau“. 18 valandą prasidės kon-certinė programa „Pasaulio dainos“, o vakaro pabaigoje jaunesniąją kartą prie scenos kvies alternatyvaus hiphopo grupė „ODDS ON 5“.

Sekmadienį nuo 11 valandos aktyvaus laisvalaikio mėgėjai bus kviečiami dalyvauti Tautų mugės šeimų krepšinio turnyre, kuris vyks prie Baltojo tilto. Nuo vidurdienio Gedimino prospekto scenoje tęsis meno šventė „Draugystės žiedas“, kur savo koncertines programas pristatys vaikų ir jaunimo dainų ir šokių ansambliai.

Organizatoriai informuoja, kad mugė bus vykdoma laikantis visų saugumo užtikrinimo reikalavimų siekiant apsaugoti mugės prekeivius ir svečius. Tautų mugės metu Lukiškų aikštėje visas tris dienas veiks vakcinacijos punktas, kur bus galima pasiskiepyti trijomis skirtingomis vakcinomis.

Programa:

RUGSĖJO 17 d., Penktadienis

Gedimino prospekto scena

15.15 val. Grupė „Will’n’ska“

16 val. Tautų mugės ir programos „Gdanskas Vilniuje“ atidarymas

16.15 val. Svečių iš Lenkijos – grupės „DownTown Brass“ koncertas

17.30 val. Koncertinė programa „Aš ir Tu esame Vilnius“

Dalyvauja Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto studentai

19 val. Juventas su grupe

20 val. Rytietiškų šokių grupė „Shakti“

RUGSĖJO 18 d., Šeštadienis

Katedros aikštė

12–16 val. Lietuvos lenkų mokyklų edukacinė mugė „100 spalvų“

Gedimino prospekto scena

12–16 val. Meno šventė „Draugystės žiedas“

16 val. Vytautas Babravičius ir vokalinis ansamlis „Guboja“

16.30 val. Lietuvos regionų jaunų muzikos atlikėjų koncertas „Tau, Vilniau“. Dalyvauja grupės: „All Forever“, „Slug Bug“, „Way“

18.30 val. Koncertinė programa „Pasaulio dainos: Nuo klasikos, retro iki rokenrolo“. Dalyvauja: R. Juzukonytė, V. Frankonis ir Liucija

19.30 val. Grupė „Studijofonas“

20.30 val. Alternatyvaus hiphopo grupė „ODDS ON 5“

RUGSĖJO 19 d., Sekmadienis

Prie Baltojo tilto

11 val. Tautų mugės šeimų krepšinio 3x3 turnyras

Gedimino prospekto scena

12–15 val. Meno šventė „Draugystės žiedas“

Skvere išsirikiavusiose palapinėse Klaipėdoje gyvenančių tautų atstovai pardavinėjo savo tautinius patiekalus, papuošalus, suvenyrus bei amatininkų gaminius.

Visas miesto centras nusidažė margomis spalvomis, sunku buvo patikėti, kad Klaipėdoje gyvena tiek daug skirtingų tautų atstovų.

Prie tautos vienybę simbolizuojančios skulptūros pastatytoje scenoje prieš koncertą skambėjo sveikinimo kalbos. Miesto meras Vytautas Grubliauskas pavadino visus tautinių kultūrų festivalio dalyvius vienos šeimos nariais ir buvo teisus, nes čia nuoširdžiai bendravo žydai su azerbaidžaniečiais, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai.

Žmonės rikiavosi prie armėnų bei azerbaidžaniečių patiekalų, domėjosi rusiškais medžio gaminiais, spalvingomis skaromis bei rankdarbiais, džiaugėsi humoristinėmis žydų skulptūrėlėmis, grožėjosi margaspalvėmis latvių pirštinėmis, totorių, baltarusių, ukrainiečių suvenyrais, sustojo prie vokiečių bei lenkų palapinių, kur netrūko įdomios literatūros.

Mugės lankytojai ilgiau sustodavo prie saviškių palapinių, tačiau domėjosi ir kitų tautų gaminiais bei suvenyrais.

Festivalio dalyvius sveikino ir Seimo narė klaipėdietė Irina Rozova. Šį kartą ji kalbėjo lietuviškai ir išvengė bet kokio politikavimo.

Kalbos buvo trumpos, sceną oficialūs asmenys greitai užleido šokėjams bei dainininkams. Linksmos melodijos skambėjo visame Klaipėdos centre.

Šilta visomis prasmėmis šventė galėjo sulaukti kur kas daugiau lankytojų, klaipėdiečiai tarpusavyje kalbėjosi, kad informacija apie renginį pasiekė ne visus. Margaspalviais tautiniais drabužiais pasipuošę festivalio dalyviai tuktukais važiavo pagrindine miesto gatve iki pat „Akropolio“, bet mažai kas suprato, kas vyksta. Tokios reklamos pasirodė mažoka.

Festivalis „Tautinių kultūrų diena“ šiemet bus organizuojamas šeštąjį kartą. Jis vyks rugsėjį. Jo dalis – „Tautų mugė“ Danės skvere šurmuliuos rugsėjo 16-ąją.

Pastarosios metu bus pristatyta uostamiestyje gyvenančių tautinių mažumų kultūra, nacionalinis paveldas, papročiai ir tradicijos. Į mugę siekta pakviesti kuo įvairesnių tautų atstovų.

Dabartiniais duomenimis, joje dalyvaus armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių, lenkų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių ir žydų atstovai.

Renginio metu bus pristatyti jų nacionaliniai valgiai, tautodailės dirbiniai, tautiniai kostiumai. Norintiesiems bus atskleisti ir patiekalų receptai. Numatyta pristatyti ir kitas tautines amatų tradicijas.

Atkreiptas dėmesys, kad festivalis „Tautinių kultūrų diena“ yra vienas iš „Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė renginių“.

Klaipėdos savivaldybės tautinių kultūrų centras prašo miesto tarybos atleisti mugėje dalyvausiančius prekybininkus ir amatininkus nuo vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti išdavimą.

Skaičiuojama, kad mugėje dalyvaus iš viso apie 20 amatininkų ir prekybininkų. Tokiu atveju į miesto biudžetą nepatektų 101 euras.

Pabrėžiama, kad lengvata nebūtų suteikiama asmenims ar įmonėms, kurie prekiaus alkoholiniais gėrimais. Manoma, kad atleidimas nuo rinkliavos paskatintų daugiau prekybininkų ir amatininkų dalyvauti „Tautų mugėje“.

Paprastai miesto taryba atleidžia amatininkus, tautodailininkus, kurie prekiauja įvairių renginių mugių metu nuo vietinės rinkliavos už leidimą šiai veiklai.

Klaipėdos tautinių kultūrų centrui jau tapo gražia tradicija lapkričio mėnesį suburti uostamiesčio tautines bendrijas į festivalį "Tautinių kultūrų diena". Ši idėja sėkmingai įgyvendinama nuo 2012 m.

Renginio siekis – skatinti aktyvesnį visuomenės domėjimąsi kitų tautybių žmonių kultūra bei ugdyti tautinę toleranciją, pristatyti tautinių mažumų bendruomenių kūrybines galias.

Be koncertinės programos Klaipėdos koncertų salės fojė buvo surengta paroda, kurioje pristatyta uostamiesčio tautinių mažumų bendruomenių meninė-kultūrinė veikla.

Šiuo renginiu prisidedama prie tautinio identiteto išsaugojimo, atskleidžiami nacionalinio kostiumo ypatumai – jo vyraujančių spalvų deriniai, raštų įvairovė, taip pat supažindinama su nacionaliniais valgiais – skonių gama, patiekalais, gaminimo tradicijomis.

Teigiama, kad tokie renginiai suteikia galimybę visuomenei plačiau susipažinti su tautinių mažumų bendruomenių kultūra, istorija, tautiniu paveldu, senaisiais tautų papročiais.

Renginyje dalyvavo 13 Klaipėdos tautinių bendrijų, 21 meninis kolektyvas, 7 sekmadieninės mokyklos – armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, žydų, totorių. Dalyvių skaičius siekė 250.

"Džiugina tai, kad kasmet į Tautinių kultūrų dienos šventę ateina vis daugiau žiūrovų. Šiemet į miesto Koncertų salę jau net nebetilpo visi norintys pamatyti koncertinę programą. Mums labai smagu, kad į šį renginį atėjo ir klaipėdiečiai lietuviai su šeimomis", – pasidžiaugė Klaipėdos tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Festivalis davė impulsą ir pačioms tautinėms bendruomenėms, pasak J.Butkevičienės, po pirmojo renginio 2012-aisiais azerbaidžaniečiai ir totoriai Klaipėdoje atidarė savo sekmadienines mokyklas.