Kaip nurodoma pranešime, gedimas šiuo metu yra šalinamas.

„Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu. Ši priemonė būtų žymiai efektyvesnė, jeigu ji būtų panaudota šiuo metu, o ne po kelių mėnesių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento Gitano Nausėos patarėjas Simonas Krėpšta.

„Tai yra techninis dalykas. Jeigu techninių problemų negali išspręsti dešimt žmonių, dešimt programuotojų, tai šimtas programuotojų tikrai gali“, – pridūrė patarėjas.

S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad susitelkus ir esant ryžtui šį klausimą galima išspręsti, nes ir viešuosius pirkimus, jei tokių prireiktų, ekstremalios situacijos metu galima vykdyti paprasčiau.

Jeigu techninių problemų negali išspręsti dešimt žmonių, dešimt programuotojų, tai šimtas programuotojų tikrai gali.

Parlamentarai dėl vienkartinių išmokų spręs vėliau ketvirtadienį. Jei Seimas priims įstatymą, vienkartinę išmoką gaus 910 tūkst. tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai.

Vyriausybė teigia, kad ši priemonė paskatins vartojimą ir sumažins skurdą. Seimo opozicija siūlo pinigus išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio. Opozicijos politikai pasirinktą išmokėjimo terminą sieja su spalio mėnesio rinkimais.

Iš viso tokia išmokai numatyta 182 mln. eurų.  

„07.32 val. lėktuvas pakilo iš Vilniaus į Šarm el Šeichą ir užfiksavęs techninius gedimus 08.15 val. grįžo į Vilniaus oro uostą“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų atstovas Marius Zelenius.

Jis taip pat teigė, kad lėktuvu skridę keleiviai buvo persodinti į kitą lėktuvą ir 10.06 val. išskrido į Egipto kurortą.

Bendrovės „GetJet Airlines“ atstovė Silvija Jakienė BNS teigė, kad gedimas buvo pastebėtas viename iš daviklių.

„Skrydžio metu buvo pastebėtas vieno iš daviklių techninis gedimas ir buvo priimtas sprendimas grįžti atgal į Vilniaus oro uostą“, – teigė bendrovės atstovė.

„Nedelsiant paruošėme pakaitinį lėktuvą, kuris nuskraidino keleivius į Šarm el Šeichą, kaip ir buvo planuota“, – pridūrė ji.

S. Jakienė taip pat informavo, kad į Vilnių grįžusiu lėktuvu skrido 179 keleiviai.

Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ bendrovė „Belgocontrol“ nurodė, jog skelbiamas „tuščio dangaus“ režimas, kol bus išspręsta problema. Ji pridūrė, kad „iškilo problema su skrydžių duomenų įkėlimu“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Pranešime sakoma, kad lėktuvams skraidyti virš šalies teritorijos uždrausta nuo 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.

Kaip televizijai VRT sakė „Belgocontrol“ atstovas Dominique'as Dehaene'as (Dominikas Dehanas), „problema yra labai specifinė, ir (bendrovė) nebėra tikra, ar visa skrydžių informacija yra teisinga“.

Briuselio tarptautinis ir Šarlerua yra pagrindiniai Belgijos oro uostai.

Kitas „Belgocontrol“ atstovas Alainas Kniebsas (Alenas Knibsas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad „kai kuriems lėktuvams neleidžiama pakilti, kitiems neleista nusileisti“, ir pridūrė, kad padėtis „labai išskirtinė“.

Įmonė kol kas negalėjo atsakyti, kiek skrydžių ir keleivių buvo paveikti.

Pasak Briuselio oro uosto atstovės, padėtis turėtų grįžti į įprastas vėžes apie 18 val. (19 valandą).

Kaip pranešama, šis uždarymas paveikė šešis Beltijos oro uostus.

Jis taikomas visiems lėktuvams, skrendantiems mažesniame kaip 8 tūkst. metrų aukštyje – „Belgocontrol“ konroliuojamame ešelone. Aukščiau skraidantys lėktuvai yra prižiūrimi Mastrichto oro eismo valdymo centrui.

„Tai reiškia, kad jokie skrydžiai, tarkim, iš Danijos į Ispaniją, nebus paveikti, nes jie skrenda gana aukštai“, – aiškino A. Kniebsas.

Dėl „techninio incidento“ sustojus keltuvo kabinoms, jose įstrigusius 110 žmonių gelbėjo keturi sraigtasparniai, sakė vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas). Jis pridūrė, kad sraigtasparniai spėjo išgelbėti 65 žmones, bet sutemus operacija buvo nutraukta dėl sudėtingų skrydžio sąlygų.

Pirmosios pagalbos darbuotojai buvo atgabenti į įvykio vietą ir visą naktį praleis keltuvo kabinose su ten likusiais žmonėmis, sakė B. Cazeneuve'as. Gelbėtojai atvežė pledų, maisto ir vandens.

Vietinės policijos pareigūnas, neturintis leidimo kalbėti su žiniasklaida ir panoręs likti nežinomu, pranešė, kad incidentas įvyko „vėlyvą popietę“ Monblano slėnio keltuve, kurio viršutinė stotis yra 3 778 m aukštyje.

Prancūzijos policija teigė, kad evakuacija buvo nutraukta 21 val. 30 min. vietos (22 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Gelbėjimo operaciją planuojama tęsti penktadienį 7 val. 15 min. vietos (8 val. 15 min. Lietuvos) laiku.

Šamoni miesto meras Ericas Fournier (Erikas Furnjė) televizijos kanalui BFM-TV anksčiau sakė, kad „iš esmės nėra ko bijoti“ ir pridūrė, kad gelbėti nukentėjusiuosius padeda italų pareigūnai.

Šis apžvalginis keltuvas jungia vidurinę Egijaus viršukalne ir Helbronerio viršukalnę. Kelionė juo trunka 30-35 minutes.

Iš kabinų atsiveria gražiausi Vakarų Europos aukščiausių kalnų, ledynų ir giliai esančių slėnių vaizdai. Šis keltuvas veikia tik vasaros sezonu, kai kalnus užplūsta daug alpinistų ir turistų.

Kitas keltuvas gabena slidininkus ir lankytojus iki Egijaus viršūnės visus metus.