Parama ekologiniams ūkiams

„Siekiant, kad ūkininkams būtų paprasčiau, šiemet sujungtos ekologiniams ūkiams skirtos SP paramos priemonės – ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ perkeltos į kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, skirtą perėjimo nuo įprastinio prie ekologinio ūkininkavimo praktikai skatinti, ir „Ekologinis ūkininkavimas“, skirtą jau ekologiškai ūkininkaujantiems remti, – šio kvietimo naujovę pristatė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė. – Taigi 2024 m. pereinantys prie ekologinės gamybos ir ekologinės gamybos plotai bus deklaruojami ir kompensacinės išmokos mokamos pagal vieną SP paramos priemonę.“

Paraiškas paramai gauti gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus ūkininko reikalavimus, nustatytus Paramos už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir ūkinius gyvūnus paraiškos, tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėse. Tinkamas paramai plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, susidedantis iš laukų, ne mažesnių kaip 0,1 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad plotas, kuris viršys 300 ha ribą, bus remiamas 85 proc.

J. Čeponienė primena, kad kaimo plėtros priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinimo taisyklėse deklaruojantiems sertifikuotas daugiametes žoles pakeistas nustatytas laikomų sertifikuotų ūkinių gyvūnų skaičius iš ne mažiau kaip 0,3 SG už 1 ha į 0,1 SG už 1 ha. Atsiranda galimybė su plotu, kuris deklaruojamas pagal šią kaimo plėtros priemonę, papildomai dalyvauti ir dar dviejose ekologinėse sistemose „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Taip pat ekologinių kompensacinių išmokų dydžiai 2024 m. didėja apie 15–16 proc.

Ūkiams padeda parama

„Daugelis šalies ekologinių ūkių dirba nuostolingai, tad kompensacinės išmokos gelbsti juos nuo bankroto, teigia Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis, plėtojantis ekologinį grūdininkystės ūkį. Deklaruodamas pasėlių plotus būtinai užpildysiu ir paraišką paramai pagal kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Tačiau ši parama naudinga ne tik ūkininkui, bet ir visai visuomenei.“

Jo teigimu, ekologiniams ūkiams skirta parama skatina darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras naudojimą. Ji pririsideda stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, todėl labai svarbu ne tik palaikyti jau esamus ekologinius ūkius, bet ir skatinti šalies ūkininkus atsisakyti chemizuotų ūkių.

Pagal veiklas nustatytos kompensacinės išmokos

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2023 m. pagal kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ buvo pateiktos 2 093 paraiškos. Paminėtina, kad ekologiniai ūkiai praėjusiais metais paraiškas teikė ir pagal jiems skirtas ekologines sistemas („Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ – 1 061 paraiška, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ – 658 paraiškos).

Užs. 1888737

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakojo „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą.

 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžė pašnekovas pridurdamas, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai – įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sakė V. Račickas.

Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po septynias darbo vietas.

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veiklos sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose, veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su partneriais: UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, ir UAB „Sultė“. „Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai tiekiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobilioji prekybos vieta.

„Du Medu“ nuotr.

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. eurų. Paramą naudojome mobiliosios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybių visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pirmaisiais metais „Mėlynė“ surengė daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais metais – 30–40. „Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos kompensuojamos, – teigė projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. – Kadangi važinėjant po Lietuvą labai dažnai mūsų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Nacionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, partneriai – UAB „Mėlynė“ ir MB „Sultė“. Buvo skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kauno prekybos centre „Dainava“ nuomoti, vienai mobiliajai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkieji gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.lt.“

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų.

 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų. „Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programavimo laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. eurų – projektams įgyvendinti“, – teigė Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kilnoti į skirtingas veiklos įgyvendinimo vietas“, – galimybes vardijo Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė ir pabrėžė, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar partnerio valdoje užaugintiems produktams, kurie patenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, realizuoti.

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. „Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai, – galimybes pristatė N. Padvaiskaitė. – Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus geba pagaminti ne mažiau kaip 5 t produkcijos.

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tiekimo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečias didžiausio ekonominio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tinklams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsivertinti savo gamybinius pajėgumus ir kreiptis paramos.“

Užs. 1884552

Praėjusį trečiadienį paskelbti trys nauji kvietimai, skirti finansuoti biodujomis varomų M3 kategorijos aukštagrindžių autobusų bei N2 ir N3 klasės sunkvežimių įsigijimą.

Į finansavimą iki rugsėjo 2 dienos gali pretenduoti keleivių bei krovinių vežimo įmonės bei reikalavimus dėl nereikšmingos pagalbos teikimo (lot. de minimis – BNS) atitinkančios įmonės.

Vienam autobusui arba sunkvežimiui įsigyti numatyta iki 300 tūkst. eurų dotacija.

Kovo 1 dieną taip pat paskelbtas kvietimas iki gegužės teikti paraiškas ir pretenduoti į 68 mln. eurų ES paramą elektra bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimui bei įkrovimo ar pildymo stotelių įrengimui – apie tai ministerija skelbė dar sausį.

Skaičiuojama, kad Lietuvos savo parkus papildys 350 netaršių sunkvežimių ir autobusų.

Dar vieną 10 mln. eurų kvietimą elektra ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti Susisiekimo ministerija ketina skelbti šią savaitę.

Ministerijos duomenimis, sausį Lietuvoje buvo užregistruoti 8044 autobusai ir troleibusai, iš kurių 11 proc. varomi alternatyviais degalais.

Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad nuo 2029 metų visas viešasis transportas šalyje turi naudoti alternatyvius degalus.

Šiuo metu paskelbti kvietimai teikti paraiškas kompensacijoms gauti pagal dvi priemones – „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“.

Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinti skirta 5 mln. eurų. Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas. Veiksmų eiliškumas nėra svarbus, prašymo teikimas yra paskutinis žingsnis. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui yra 1 tūkst. eurų.

Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas.

 

Mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė turi būti užregistruota pareiškėjo vardu ne anksčiau kaip nuo 2024 m. sausio 16 d. Automobilis ar elektrinė transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą. Sunaikinta transporto priemonė su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojama tik pagal vieną Klimato kaitos programos kvietimą ir tik vieną kartą.

Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.) skirta suma siekia 8 mln. eurų. Kompensacinė išmoka siekia ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų viešojo transporto bilietams, E-piniginės papildymui viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) paslaugų išlaidoms kompensuoti ar E-piniginės papildymui už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų išlaidoms kompensuoti.

Pareiškėjas gali gauti kompensaciją už ne daugiau kaip 2 vnt. (iš viso) pasirinktų šių mažiau taršių transporto priemonių: 500 eurų už elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį ir 300 eurų už dviratį ar elektrinį paspirtuką.

Šių kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tinkamomis išlaidomis laikomos išlaidos nuo kvietimo teikti prašymus paskelbimo – 2024 m. sausio 16 d. Pareiškėjas gali pateikti prašymą pagal pasirinktą kvietimo priemonę tik vieną kartą. Transporto priemonė su tuo pačiu identifikavimo numeriu VIN gali būti kompensuojama tik vieną kartą.

Gyventojai paraiškas gali teikti iki 2025 m. gruodžio 31 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas.

SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams. Paramą investicijoms į žemės ūkio gamybą nuspręsta suskirstyti pagal ekonominį ūkio dydį, kad daugiau galimybių pasinaudoti parama turėtų smulkūs ūkiai.

Intervencinei priemonei „Labai smulkių ūkių plėtra“ skirta 15 mln. eurų, o sukurtos atskiros intervencinės priemonės leis pasiekti, kad dėl paramos tarpusavyje konkuruos panašaus ekonominio dydžio ūkiai. Finansavimas bus skirstomas pagal priemones „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramos intensyvumas sieks iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o parama nebebus mokama išmokos forma – bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, kai paramos gavėjas patirs tinkamas finansuoti išlaidas bei pateiks mokėjimą prašymą išlaidoms apmokėti.

Smulkūs ūkiai, veikiantys gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės sektoriuose, jau dabar džiaugiasi galimybe gauti paramą, kuri ne tik padės mažiems ūkiams pasikeisti techniką bei kitas priemones, tačiau ir užtikrins, jog ūkiai su parama bus kur kas našesni.

Nauda akivaizdi

„Parama smulkiems ūkiams pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ buvo itin populiari, sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslo skyriaus vyriausiasis specialistas Žilvinas Jasiulevičius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, per visą KPP laikotarpį su smulkiųjų ūkių savininkais pasirašyta daugiau kaip 10 tūkst. sutarčių. Dauguma pareiškėjų paramos lėšas naudojo žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti.

„Mums parama buvo labai naudinga. Plėtojame pienininkystės ūkį. Turime šešiolika melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos jau daug metų nedidėja, o viskas brangsta. Jei ne parama, nebūtume galėję atnaujinti šienavimo technikos, – sakė Pagėgių savivaldybėje ūkininkaujantys Rasa ir Bronius Jucikai. – Už gautą 15 tūkst. eurų paramą nusipirkome krautuvą, presą, įrangą žolei pjauti ir sugrėbti. Pirkome dalį naujos, dalį jau naudotos, bet modernesnės technikos.“

Naujos galimybės

Daugiau galimybių smulkiesiems ūkiams atveria Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtra“. Pagal ją vienam projektui gali būti teikiama iki 200 tūkst. eurų parama. Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali didėti 15 proc. punktų.

Paramos gavėjo, susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 400 tūkst. eurų.

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys žemės ūkio veiklų plėtrą.

 

Paraiškas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir planuojantys žemės ūkio veiklų plėtrą – žemės ūkio produktų gamybą arba savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimą ir pateikimą rinkai. Dėl paramos taip pat gali kreiptis ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys savo narių valdose išaugintus, pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirbantys.

Paraiškos gali būti teikiamos ir su partneriais. Parama galima, jei pareiškėjo ir partnerio valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos yra ne mažesnis kaip 16 001 euras ir ne didesnis kaip 30 tūkst. eurų.

Kur galima panaudoti lėšas?

Smulkieji ir vidutiniai ūkiai už paramos lėšas gali įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, naujų technologinių įrengimų, skirtų žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti, paruošti realizuoti, naujos kompiuterinės ir programinės įrangos, susijusios su įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymu; naujų N kategorijos transporto priemonių, skirtų žemės ūkio produktams gabenti (pienovežių, sunkvežimių gyvuliams vežti, transporto priemonių su temperatūros režimu). Paramą galima panaudoti būtinų pastatų ir statinių statybai, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, infrastruktūrai valdoje įrengti ir sutvarkyti, daugiamečiams augalams įsigyti ir sodinti.

Užs. 1870117

Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija.

Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims. Paramą gavę gyventojai penkerius metus negalės keisti regiono, kur yra jų elektros vartojimo objektas – butas ar namas.

Paraiškas galima teikti iki 2024 metų vasario 29 dienos arba kol baigsis kvietimui skirta lėšų suma. 

Šiuo metu Lietuvoje yra kiek daugiau nei 25 tūkst. nutolusių gaminančių vartotojų, kurių bendra galia sudaro per 135 megavatus (MW).