Buvusios konservatyviosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės administracijos santykiai su Briuseliu buvo įtempti, ES apkaltinus ją kenkimu teisėjų nepriklausomumui.

Be to, ES blokavo dešimtis milijardų eurų lėšų, skirtų Lenkijos atsigavimui po COVID-19 pandemijos.

Tačiau spalį buvo išrinkta nauja proeuropietiška Donaldo Tusko vyriausybė, kuri ėmėsi atkurti teisinę valstybę, tikėdamasi, kad tai paskatins Europos Komisiją atblokuoti pinigus.

Lenkų teisingumo ministras Adamas Bodnaras, atvykęs į Briuselį atvykęs pristatyti šio plano, sakė, kad jį sudaro teisės aktai, kuriais siekiama atšaukti prieštaringai vertinamas reformas.

„Tai veiksmų planas, už kurį mūsų piliečiai spalio 15 dieną balsavo per rinkimus ir kurio jie reikalavo daugelį metų prieš tai“, – žurnalistams sakė A. Bodnaras.

„Dėsiu visas pastangas, kad įtikinčiau, jog esame teisingame teisinės valstybės atkūrimo kelyje“, – pridūrė jis.

2017 metų gruodį  Europos Komisija aktyvavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų. Tai yra kraštutinė procedūra, taikoma iškilus grėsmei teisinės valstybės principui.

Pagal 7-ąjį straipsnį, kuris 2018 metais taip pat buvo aktyvuotas Vengrijos atžvilgiu, teoriškai gali būti sustabdytos balsavimo teisės ES Taryboje.

Nors EK laikėsi nuomonės, kad dėl Lenkijos reformų teismų sistema pateko į valdančiosios daugumos politinę kontrolę, ši procedūra lėmė tik grasinimus, o ne taikomas sankcijas.

„Aiškus įsipareigojimas“

Lenkijos teisingumo ministras išreiškė viltį, kad iki birželio 6–9 dienomis vyksiančių Europos Parlamento rinkimų bus galima oficialiai atšaukti bet kokius veiksmus pagal 7-ąjį straipsnį.

Tai veiksmų planas, už kurį mūsų piliečiai spalio 15 dieną balsavo per rinkimus ir kurio jie reikalavo daugelį metų prieš tai.

„Po šešerius metus trukusių diskusijų pagal 7-ąjį straipsnį tai pirmas teigiamas žingsnis į priekį, kuris gali padėti užbaigti procedūrą“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) teigė, kad naujoji Lenkijos vyriausybė parodė aiškų įsipareigojimą atitaisyti praeityje padarytą žalą.

„Kartais tai – ilgas procesas, tačiau praeityje tikrai buvo pažeistas teisinės valstybės principas, o dabar yra aiškus ketinimas jį atkurti“, – sakė jis.

Vokietijos valstybės ministrė Europos klausimams Anna Luhrmann (Ana Lurman) ne taip santūriai gyrė Varšuvos vykdomus pokyčius.

„Lenkija iš teisinės valstybės problemų turinčio vaiko tampa demokratijos čempione“, – pareiškė ji žurnalistams.

ES jau ėmėsi tam tikrų veiksmų ryšiams su Varšuva pataisyti ir lapkritį patvirtino besąlyginį 5,1 mlrd. eurų išankstinį mokėjimą Lenkijai.

Likusios lėšos bus įšaldytos, kol reformomis bus išspręsti Briuseliui susirūpinimą keliantys klausimai.

Prodemokratinio judėjimo „Demokratijos gynimo komitetas“ (KOD) kartu su teisių gynimo grupėmis ir teisėjų asociacijomis organizuoti protestai įvyko prieš antradienį numatytą posėdį, galintį atverti kelią patraukti atsakomybėn teisėją Igorį Tuleyą (Igorį Tulėją).   

Prokurorai tvirtina, kad I. Tuleya viršijo savo įgaliojimus, kai leido žiniasklaidos atstovams dalyvauti viename iš savo teismo posėdžių, kuriame buvo sprendžiama, ar valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pažeidė taisykles per vieną 2016 metų balsavimą Seime.   

Antradienį bus sprendžiama, ar panaikinti Varšuvos apygardos teismo teisėjo 49 metų I. Tuleyos neliečiamybę. Sprendimą priims vyriausybės paskirta prieštaringai vertinama Drausmės bylų kolegija. Kritikai, tarp jų Europos Sąjunga, sako, kad ši institucija kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.  

Kilus abejonių dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nešališkumo, Europos Teisingumo Teismas (ETT) balandį nurodė Lenkijai sustabdyti šios institucijos veiklą, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

„I. Tuleya yra pirmas teisėjas, galintis netekti savo neliečiamybės ir galiausiai – netgi savo laisvės“, – rašė protestų organizatoriai savo renginio puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Nuo mūsų stipraus pasipriešinimo priklauso, ar kiti politinei valdžiai nepaklūstantys teisėjai... atsidurs teisiamųjų suole už savo nutartis, pilietinį požiūrį ar bendrus pažeidimus, „įrodytus“ per suklastotus teismo procesus“, – rašė jie.   

Protestai su šūkiu „Šiandien Tuleya, rytoj – Tu“ vyko sostinėje Varšuvoje, taip pat Gdanske, Kelcuose, Lodzėje ir Poznanėje. Jų metu buvo paisoma dėl koronaviruso epidemijos galiojančio reikalavimo, kad dalyvių būtų ne daugiau kaip 150.      

„Negalite atimti iš žmonių laisvų teismų“, – sakė I. Tuelya per mitingą prie Aukščiausiojo Teismo rūmų Varšuvoje, miniai skanduojant „Palaikome Igorį“. 

Paramą jam išsakė ir kolegos teisėjai iš Čekijos, Nyderlandų, Turkijos ir kitų šalių.

Drausmės bylų kolegija buvo įsteigta 2017 metais teisėjams drausminti. Ji buvo įsteigta įgyvendinant vieną iš virtinės kontroversiškų teismų sistemos reformų, kurias inicijavo 2015-aisiais į valdžią atėjusi PiS.

PiS tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų. Tuo metu oponentai sako, kad šios reformos kelia grėsmę teisinei valstybei. 

2017 metais Europos Sąjunga dėl šių reformų pradėjo beprecedentę drausminę procedūrą prieš Lenkiją, dėl kurios gali būti įšaldytos jos balsavimo teisės ES institucijose.

Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo.

Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai netrukus sukritikavo šį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis kenkia teismų nepriklausomumui, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.

A. Dudos atstovas Blazejus Spychalskis (Blažejus Spychalskis) šalies naujienų agentūrai PAP sakė, kad šalies vadovas pasirašė minimą teisės aktą.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf) jį yra pavadinusi „antsnukio įstatymu“.

Šis teisės aktas leidžia drausminti teisėjus, „kurių viešoji veikla nesuderinama su teismų ir teisėjų nepriklausomumo principais“.

Įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti veikloje, kuri būtų vertinama kaip politiškai motyvuota. Jis taip pat apriboja teisėjų teisę kurti nepriklausomas institucijas, draudžia jiems kritikuoti paskyrimus teismų sistemoje.

Nuobaudos teisėjams svyruos nuo piniginės baudos iki atleidimo.

Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) parengtas įstatymas praėjusį mėnesį buvo prastumtas parlamente, tačiau jį smarkiai kritikavo tiek Europos Komisija, tiek įtakingos Europos Sąjungos teisminės institucijos, tvirtindamos, kad teisės aktas kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.

Teisėjai iš beveik visų ES valstybių sausį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.

Liberalų kandidatė į prezidentus Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska), pagrindinė A. Dudos varžovę gegužę vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, antradienį pareiškė, kad naujasis įstatymas „pašalina Lenkiją iš Europos teisinės sistemos“.

Jai antrino ir Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras.

„Šiandien Lenkija žengė didžiulį žingsnį teisinio „Polexito“ link“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Bodnaras.

Jis pridūrė, kad tai yra „liūdna diena Lenkijai, ES, įstatymo viršenybei ir piliečių teisiniam saugumui“.

Šis teisės aktas tėra vienas iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.

Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.

Tačiau kritikai, įskaitant įtakingas Europos teismines institucijas, tvirtina, kad šios reformos pažeidžia įstatymo viršenybės principą, todėl kelia grėsmę Lenkijos demokratijai.

2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.

A. Duda minimą teisės aktą pasirašė praėjus kelioms valandoms po to, kai Lenkijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) perspėjo Varšuvą nekenkti europietiškoms vertybėms ir taisyklėms.

Mitingai vyko kitą dieną po to, kai šalies aukščiausios instancijos teismas įspėjo, kad įgyvendinus reformų planus kils grėsmė Lenkijos narystei Europos Sąjungoje. 

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiais planais galimai siekiama priversti teisėjus taikyti visus teisės aktus, net jei jie „nesuderinami su aukštesnės juridinės galios normomis“, o tai pažeistų ES taisykles. 

Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tvirtina, kad reformų tikslas yra kova su korupcija. Tačiau opozicija sako, kad PiS paprasčiausiai siekia nutildyti valdančiuosius kritikuojančius teisėjus.  

„Gyvename laikais, kai jie ne tik murkdo mus purve ir neleidžia kalbėti, bet taip pat... mėgina mus įkalinti“, – sakė vienas pagrindinių teismų sistemos reformų oponentų teisėjas Igoris Tuleya (Igoris Tulėja), trečiadienį vakare kreipdamasis į didžiulę protestuotojų minią Varšuvoje.

„Taip gali nutikti, jei šis įstatymo projektas bus priimtas“, – įspėjo jis.

Aktyvistai organizavo protesto akcijas prie teismų Varšuvoje ir dešimtyse kitų šalies miestų.  

Aukščiausiasis Teismas antradienį įspėjo, kad vyriausybės parengti pasiūlymai numato, kad teisėjai gali būti nušalinti už dalyvavimą „politinio pobūdžio veikloje“ ar veiksmus, galinčius „pakenkti teismų sistemos funkcionavimui“.  

40-ies puslapių pareiškime Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog „labai tikėtina“, kad dėl siūlomų taisyklių Lenkija bus nubausta ES už tai, kad nesilaiko sutarties įsipareigojimų.   

Jeigu vyriausybė nenusileis, šaliai teks palikti Bendriją, pridūrė Teismas.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusį mėnesį paprašė Lenkijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti, ar esminės reformų nuostatos, susijusios su nauja teismų taryba ir drausmine institucija – užtikrina nepriklausomybę nuo politinės įtakos. 

ETT priėjo prie išvados, kad šių institucijų nepriklausomybė ir nešališkumas nėra garantuoti.

Naujausiame pikto ginčo tarp Briuselio ir dešiniojo sparno vyriausybės Varšuvoje rate ES pareiškė, kad pagal naująją sistemą teisėjai būtų baudžiami vien už tai, kad nepriklausomai dirba savo darbą.

Lenkija nesutaria su bloku dėl plačių reformų, kurios, lenkų vyriausybės tvirtinimu, yra reikalingos norint kovoti su korupcija ir pertvarkyti komunistų eros vis dar persekiojamą teismų sistemą.

ES jau anksčiau pradėjo beprecedentes procedūras prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Šis procesas teoriškai galėtų atvesti prie Lenkijos balsavimo teisės bloke įšaldymo.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė, kad nauja procedūra inicijuota dėl teisėjų drausmės taisyklių.

„Pagrindinis šio drausmės režimo – kaip ir visos teismų reformos – tikslas yra sistemingai įvesti teisėjų politinę kontrolę“, – sakė jis.

Drausminantys pareigūnai nusitaikė į lenkų teisėjus, dalyvavusius viešuose debatuose ar komentavusius reformas, taip pat prašiusius Europos Teisingumo Teismo sprendimų, sakė F. Timmermansas.

„Visa tai daro akivaizdų stingdantį poveikį teisėjų veiklai, ir tai nesuderinama su teismų nepriklausomybės reikalavimais, kaip detalizavo Europos Teisingumo Teismas“, – žurnalistams sakė F. Timmermansas.

„Iškilo rizika atskirų teisėjų padėčiai; karjerai ir pragyvenimo lėšoms kyla pavojus vien dėl fakto, kad bandoma dirbti nepriklausomai“, – pažymėjo jis.

Europos Komisija apie savo žingsnį informuos Lenkijos pareigūnams ir tikisi per du mėnesius gauti atsakymą, sakė F. Timmermansas.

Europos Komisijos ataskaitoje akcentuojamas didėjantis Europos susirūpinimas grėsme teisinei valstybei ir demokratinėms vertybėms ne tik Rumunijoje, bet ir kitose valstybėse narėse, tokiose kaip Lenkija ir Vengrija.

„Apgailestauju, kad Rumunija ne tik užgesino savo reformų procesą, bet ir... traukiasi atgal dėl klausimų, kuriais per pastaruosius 10 metų buvo padaryta pažanga“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Būtina, kad Rumunija nedelsdama grįžtų į vėžes kovoje su korupcija ir, taip pat, užtikrintų nepriklausomą teismų sistemą“, – pabrėžė jis.

F. Timmermansas paskelbė aštuonias rekomendacijas Rumunijai, įskaitant raginimą nedelsiant sustabdyti prokurorų skyrimo ir atleidimo procedūras.

Jis taip pat paragino įšaldyti baudžiamojo kodekso pakeitimų įgyvendinimą.

Europos Komisija nurodė, kad toliau atidžiai stebės Rumuniją ir vertins jos situaciją iki savo mandato pabaigos kitais metais.

Europos Parlamentas antradienį – likus mažiau nei dviem mėnesiams iki sausio 1-osios, kai Bukareštas turi pusmečiui perimti pirmininkavimą ES, – taip pat paragino Rumuniją susilaikyti nuo reformų, pakertančių jos teismų nepriklausomybę ir kovą su korupcija.

Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais reiškė susirūpinimą dėl pakeitimų Rumunijos baudžiamajam kodeksui, kuriuos neseniai prastūmė Socialdemokratų partijos vadovaujama vyriausybė. Kritikai sako, kad pakeitimai yra nekonstituciniai ir kelia pavojų teismų nepriklausomybei.

Per praėjusio mėnesio debatus Europos Parlamente su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu (Klausu Johanisu) Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) perspėjo Rumuniją nežlugdyti savo bandymo prisijungti prie Šengeno zonos.

Kad taptų Šengeno erdvės nare, Rumunijai reikia Europos Komisijos rekomendacijos ir vieningo visų kitų ES narių pritarimo.

Rumunijos ir jos kaimynės Bulgarijos bandymas prisijungti prie Šengeno zonos, kuriai priklauso 22 ES narės ir keturios ES nepriklausančios valstybės, yra blokuotas nuo 2007 metų.

Šengeno erdvė yra vienas Europos projekto stulpų; joje užtikrinama teisė laisvai judėti.

Prokurorai padarė tam tikrą pažangą kovodami su korupcija Rumunijoje, pelniusioje vienos labiausiai korumpuotų ES šalių reputaciją, bet vyriausybė kaltina juos viršijus savo galias.

Pakeitimams pritarė 60 senatorių, „prieš“ balsavo 30, vienas susilaikė. Priėmus naująjį įstatymą bus lengviau pakeisti Aukščiausiojo Teismo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf), kuri anksčiau šį mėnesį atsisakė trauktis.

Senatui svarstant įstatymo projektą, šimtai demonstrantų lauke šaukė „Gėda!“ ir „Senatoriau, nepasirašyk!“. Protestuotojų šauksmai girdėjosi ir posėdžių salėje.

Naujasis įstatymas, kuriam žemieji parlamento rūmai pritarė kiek anksčiau, yra dalis prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurias vyriausybė vykdo norėdama pakeisti dešimtis teisėjų visų instancijų teismuose, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą.

Opozicijos senatorius Aleksander'as Pociejus (Aleksandras Pocejus) iš liberalios partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pastarąjį įstatymą pavadino Aukščiausiojo Teismo puolimu.

Opozicija, demokratijos prievaizdai ir Europos Sąjunga perspėjo, kad šiais pakeitimais pakertama teismų nepriklausomybė, teisinė valstybė ir, galiausiai, demokratija.

Tačiau vyriausybė tvirtina, kad tokiais pasiūlymais kovojama su korupcija ir pertvarkoma teismų sistema, vis dar persekiojama Lenkijos komunistinių laikų palikimo.

Pasiūlymus dar turi pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Naujasis įstatymas priimtas po kelias savaites trukusio sąmyšio dėl prievartinio  Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją pagal įstatymą, kuriuo jų pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų.

Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis) sakė išdėstęs Varšuvos argumentus už reformas, vadinamas būtinomis norint atsikratyti komunistinių atgyvenų, ir esąs patenkintas dvi valandas trukusių derybų su ES kolegomis rezultatais.

„Manau, kad patenkinome ES smalsumą dėl teismų sistemos reformų Lenkijoje“, – po susitikimo Liuksemburge sakė K. Szymanskis.

„Esu įsitikinęs, kad esame netoli savo nesutarimų su ES pabaigos“, – sakė jis ir pridūrė, kad derybose buvo kalbama konkrečiais klausimais, kitaip nei per ankstesnius bendro pobūdžio politinius apsikeitimus nuomonėmis su Europos Komisija.

EK gruodžio mėnesį žengė precedento neturintį žingsnį ir prieš Lenkiją inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui. Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Lenkija teoriškai galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.

Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kuris vadovavo diskusijoms su Varšuva ieškant sprendimo, antradienį sakė, kad nepadaryta jokios pažangos.

Apsikeitimas nuomonėmis padėjo geriau suprasti situaciją, o tai turėtų padėti ieškant sprendimo, sakė šį pusmetį ES pirmininkaujančios Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharijeva.

„Bus organizuotas naujas susitikimas (Lenkijos) atsakymams ir (valstybių narių) reakcijai peržiūrėti, siekiant nuspręsti, ką toliau daryti dėl tyrimo pagal 7-ąjį straipsnį“, – sakė ji.

Lenkų ministras K. Szymanskis kaltino „tam tikras šalis“, kurios „aiškiai norėjo užimti agresyvią poziciją“ Lenkijos atžvilgiu.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) savo ruožtu sakė, kad „kalbama ne apie Lenkijos pažeminimą, bet mes norime žinoti, ar Lenkijos vyriausybė ketina stengtis gerbti teismų sistemos nepriklausomybę“.

„Be konkrečių įsipareigojimų šis procesas gali tęstis amžinai“, – pridūrė jis.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luaso) žurnalistams sakė, kad nuo gruodžio derybose nepasiekta jokių esminių pokyčių ir kad situacija tampa skubiai spręstina, nes teismų sistemos pakeitimai Lenkijoje įsigaliojo.

Europos Sąjunga trečiadienį inicijavo precedento neturintį svarstymą dėl potencialių sankcijų Lenkijai, vykdančiai teismų reformas, anot Briuselio, keliančias pavojų teisinės valstybės principams.

Vienas iš naujų įstatymų, priimtų konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir patvirtintų prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) suteikia valstybės vadovui galią nuspręsti, ar teisėjas gali likti Aukščiausiajame Teisme, kai jam sukanka 65 metai.

„Vyksta perversmas prieš vienos svarbiausių valstybės institucijų struktūrą – naudojant ne ginkluotą jėgą arba sukarintas pajėgas, o priimant konstitucijai prieštaraujančius sprendimus ... apibrėžiamus tiesiog kaip „įstatymiškas beteisiškumas“, – sakoma penktadienį naujienų agentūros PAP paskelbtame Aukščiausiojo Teismo pirmininkės Malgorzatos Gersdorf (Malgožatos Gersdorf) atvirame laiške.

Naujuoju įstatymu skelbiama, kad Aukščiausiajame Teisme gali dirbti ne vyresni kaip 65 metų teisėjai; iki šiol amžiaus kartelė buvo 70 metų. Šio teisės akto šalininkai sako, kad tokiu būdu siekiama pašalinti teisėjus, dirbusius komunistinės Lenkijos teismuose iki šio režimo griūties 1989-aisiais.

Taip pat numatoma, kad prezidentas individualiais atvejais galės suteikti leidimą teisėjams dirbti, kol jiems sukaks 70 metų.

Kritikai tvirtina, kad šis priemonė yra neteisėta, nes ji reikalauja, kad pasitrauktų dabartinė AT vadovė M. Gersdorf, dar tik įpusėjusi konstitucijoje įtvirtintą šešerių metų kadenciją.

„Net nesistengta paisyti padorumo, kaip buvo pasielgta dabartinei įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai perimant Konstitucinį Tribunolą, kai buvo sulaukta jo pirmininko kadencijos pabaigos“, – pabrėžė M. Gersdorf.

Kritikai taip pat teigia, kad PiS administracija tiesiog nori atsikratyti teisėjų, anot valdančiųjų, tebepalaikančių buvusį liberalųjį premjerą Donaldą Tuską, konservatorių didįjį priešą, dabar einantį Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas.

„Perspėju vyriausybę: nemėginkite nutraukti susitarimo su visuomene, surašyto konstitucijos pavidalu. Nerūpestingai žengiate šalia prarajos, į kurią galiausiai gali nugarmėti visa valstybė“, – penktadienį valdančiuosius perspėjo M. Gersdorf .

Europos Komisija inicijavo ES sutarties 7-ąjame straipsnyje numatytą drausminę procedūrą dėl „sisteminių grėsmių“ Lenkijos teismams, keliamų vyriausybės vykdomų reformų.

Teoriškai šis procesas gali atvesti prie vadinamosios branduolinės priemonės – atimti iš Lenkijos teisę balsuoti priimant Bendrijos sprendimus.

Vis dėlto tokioms priemonės turi pritarti visos ES šalys, o Lenkija gali tikėtis, kad jos poziciją palaikanti Vengrija blokuos šį sprendimą.

ES suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti ir nurodė, kad Briuselis gali atšaukti drausmines priemones, jeigu tai būtų padaryta.

Vis dėlto Lenkijos valdžia nepasiuntė jokių signalų, kad yra linkusi nusileisti.

Briuselyje bręsta politinė audra. Europos Komisija ir Lenkija iš esmės nesutaria dėl planuojamos šalies teismų reformos. ES grasina pritaikyti didžiausią sankciją – pradėti teisines procedūras, kurias užbaigus Lenkija galėtų būti išprašyta iš klubo, galinčio užtikrinti tikrą šalies klestėjimą. Tai būtų nesavanoriškas „Pexitas“.

Lenkijos valdžia eilinį kartą reagavo piktai, kaip jau yra įprasta valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos vadovui Jaroslawui Kaczynskiui. Varšuva pamėgo šantažą, rašo „Deutche Welle“ korespondentas. Tačiau politinės krizės Europos Sąjungai dabar tikrai nereikia. Europos Komisija nori būti vertinama kaip teisinės valstybės nuostatų Europoje garantas. Lenkijos vyriausybė, kurią, nepaisant protestų, vis dar remia dauguma rinkėjų, ieško būdų gelbėti savo reputaciją.

Atsižvelgiant į įtampą santykiuose su šalimi kandidate Turkija ir į „Brexit“ sukeltą chaosą, dar neaišku, ar ES valstybės narės turi pakankamai politinės valios pradėti konfrontaciją su Briuselį koneveikiančiais Varšuvos politikais.

Jei būtų inicijuotas Lisabonos sutarties 7 straipsnis, kuriuo Europos Sąjungai suteikiama teisė ginti savo vertybes pritaikant sankcijas nusižengusiai valstybei narei, greitai paaiškėtų, kokia izoliuota yra Lenkija, mano korespondentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kol kas teberemia Lenkiją, kaip sąjungininkę kovoje su liberalizmu. Tačiau nacionalistų vienybė yra priklausoma nuo pinigų, todėl tos vienybės greitai neliktų, jei turtingosios ES valstybės narės įgyvendintų savo grasinimus ir imtųsi finansinių priemonių, kurios padėtų į protą atvesti tokias oportunistiškas paramos gavėjas kaip Lenkija ir Vengrija.

Briuselyje niekas negali atsakyti, kodėl Lenkija kelia tokį sąmyšį ir ko jie iš tiesų nori iš Europos Sąjungos. Ne pati Europos Komisija nustatė, kad savo teismų reformomis partija, kuri vadinasi „Teisės ir teisingumo“ partija, iš esmės teisę ir teisingumą pamintų, tvirtina B Riegertas. Tai buvo Europos Tarybai patariančios Venecijos komisijos nepriklausomi konstituciniai ekspertai, perspėję Lenkijos valdžią, kad ji kelia pavojų teisinei valstybei. Savo ruožtu Lenkija užsakė tyrimą, tačiau jo rezultatus ji atsisakė pripažinti, kai paaiškėjo, kad tyrimo išvados yra nepalankios šalies valdžiai.

Nėra jokios abejonės, kad Lenkijos valdžia klysta, sako B. Riegertas. Tai kodėl taip įnirtingai kovojama su Europos Komisija ir tariamomis blogio jėgomis Briuselyje?

Ar taip reiškiasi Lenkijos politikų nepilnavertiškumo kompleksas? O gal J. Kaczynskis iš tiesų yra įklimpęs konspiracijos teorijose, gedėdamas savo velionio dvynio brolio, buvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio, kuris žuvo per aviakatastrofą 2010 m.? Gal Lenkijos konservatyvieji nacionalistai rinkėjų paramą užsitikrina savo vidaus politika? Kaip žmogus, kuris padėjo nuversti komunistinę diktatūrą, gali taip norėti nutildyti opoziciją ir sutelkti visą valdžią savo rankose? Kokia tikimybė, kad atsiras lenkiškas Trumpas?

Jei ES iš tiesų tokia baisi, kaip tvirtina Lenkijos valdžia, galbūt jai derėtų apsvarstyti „Pexit“ galimybę. Kovo mėnesį Romoje surengtose ES 60-mečio iškilmėse dalyvavusiai Lenkijos ministrei pirmininkei Beatai Szydlo sunkiai sekėsi kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos ateitį – ji vis grįždavo prie to, kad reikia kurti geresnę Europą.

Ji nepasakė, kaip galėtų atrodyti tokia „geresnė“ Europa. Jei tai būtų tokia lenkiška Europa, kurioje ribojama demokratija bei laisvė ir nepaisoma valdžių padalijimo principo, atsakymas turi būti labai aiškus: „ne, ačiū“. Tik ne tai.