28 metų vyriškis, kažkada laikytas ieškomiausiu žmogumi Europoje, iš kalėjimo, esančio netoli Prancūzijos sostinės, buvo išvežtas naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Į Belgijos sostinę jį atlydėjo vilkstinė šarvuotų policijos automobilių su švyturėliais.

Nuo pat savo arešto 2016 metų kovą S. Abdeslamas vengė bendradarbiauti su tyrėjais. Pirmadienį jis taip pat demonstravo nepaklusnumą – atsisakė vykdyti teisėjos prašymą atsistoti ir pareiškė, kad nebendradarbiaus.

„Nepageidauju atsakinėti į jokius klausimus“, – pareiškė baltus marškinėlius vilkintis S. Abdeslamas, kai teismo pirmininkė Marie-France Keutgen (Mari Frans Ketgen) paprašė jo patvirtinti savo tapatybę.

Teisėja sakė, kad S. Abdeslamas taip pat nesutiko per keturias dienas Briuselyje vyksiantį bylos nagrinėjimą būti fotografuojamas arba filmuojamas.

Briuselyje gimęs marokiečių kilmės S. Abdeslamas, turintis Prancūzijos pilietybę, kaltinamas pasikėsinimu į kelis policijos pareigūnus ir uždraustų ginklų gabenimu terorizmo kontekste.

Per susišaudymą su policija 2016-ųjų kovo 15 dieną viename Briuselio rajone buvo sužeisti trys pareigūnai bei buvo nukautas įtariamas S. Abdeslamo bendrininkas.

Praėjus kelioms dienoms po šių įvykių, pareigūnai sulaikė keturis mėnesius besislapsčiusį S. Abdeslamą. Šis asmuo yra vienintelis gyvas likęs tiesioginis 2015-ųjų lapkričio Paryžiaus išpuolių dalyvis.

Šimtai belgų saugumo pajėgų pareigūnų pavertė Briuselio teismo pastatą tikra tvirtove; kai ten buvo atgabentas įtariamasis, virš teismo ratus suko sraigtasparnis su prožektoriais.

Nebijau jūsų, nebijau jūsų sąjungininkų. Pasitikiu Alachu, ir tai yra viskas, neturiu daugiau ko pridurti.

„Tai privalo likti eiliniu teismu, – sakė teismo administracijos vadovas Lucas Hennartas (Liukas Henartas). – Jei kils menkiausia problema, įsakysiu evakuoti teismo salę.“

S. Abdeslamui ir kartu su juo suimtam tunisiečiui 24 metų Sofiane'ui Ayari (Sofjanui Ajariui) gresia iki 40 metų laisvės atėmimo.

Pašautas į koją

Tyrėjai mano, kad S.Abdeslamo areštas išprovokavo su juo susijusius džihadistus 2016-ųjų kovo 22 dieną Briuselyje surengti teroro aktą.

Per džihadistų mirtininkų sprogdintojų atakas Belgijos sostinės oro uoste ir metropoliteno stotyje žuvo 32 asmenys, o dar per 320 žmonių buvo sužeista.

Pareigūnai teigia, kad sprogdinimus įvykdė tas pats tinklas, surengęs ir 2015-ųjų lapkričio atakas Paryžiuje. Už abi atakas atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Policijos teigimu, S. Abdeslamas ir S. Ayari slėpėsi viename bute Briuselio Forė (Miško) rajone, kurį patikrino prancūzų ir belgų pareigūnai, po Paryžiaus atakų surengę įprastą antiteroristinę operaciją.

Trečias įtariamasis, 33 metų alžyrietis Mohamedas Belkaidas, buvo nukautas per susišaudymą su policija, kol kiti du džihadistai pabėgo iš buto per atsarginį išėjimą.

Policija tvirtina, kad minėtame bute aptiko S. Abdeslamo pirštų atspaudų. Pareigūnai tada patvirtino, jog susekė vienintelį likusį gyvą narį, priklausiusį koordinuotas atakas 2015-ųjų lapkričio 13-ąją Paryžiaus kavinėse, koncertų rūmuose „Bataclan“ ir prie nacionalinio sporto stadiono įvykdžiusiai teroristų kuopelei.

Pranešama, kad S. Abdeslamas Prancūzijos sostinėje taip pat ketino susisprogdinti, tačiau vėliau persigalvojo. Jis taip pat įtariamas buvęs užpuolikų vairuotoju per Paryžiaus atakas. Be kita ko, S. Abdeslamo brolis Brahimas susisprogdino prie vieno restorano.

Belgijos policininkai bėglį aptiko atsitiktinai; Briuselio Molenbeko rajone, kur gyvena daug imigrantų, buvo surengta operacija, per kurią S. Abdeslamas buvo pašautas į koją ir sučiuptas, o S. Ayari buvo areštuotas vos už kelių metrų nuo savo bendrininko namų.

S. Ayari į Europą atvyko 2015-ųjų rugsėjį per Graikijai priklausančią Lesbo salą, pačiame žemyną apėmusios pabėgėlių krizės įkarštyje. Jis buvo vienas iš keliolikos įtariamų džihadistų, kuriuos po Europą vežiodavo S. Abdeslamas.

Pasitiki Alachu

S. Abdeslamas pirmadienį Belgijos teismui, pradėjusiam nagrinėti bylą dėl susišaudymo su policija, po kurio jis buvo suimtas, pareiškė nesantis išsigandęs ir „pasitikintis Alachu“.

S. Abdeslamas teisėjams pareiškė atsisakantis atsakyti į bet kokius klausimus apie tą susišaudymą 2016-ųjų kovo 15 dieną viename Briuselio rajone, per kurį buvo sužeisti trys pareigūnai bei buvo nukautas įtariamas S. Abdeslamo bendrininkas.

„Teiskite mane, darykite su manim, ką tik norite, pasitikiu tik savo Dievu“, – pirmadienį pareiškė įtariamasis, per dvejus metus, kol kalėjo Prancūzijos kalėjime, užsiauginęs ilgus plaukus ir užsiželdinęs barzdą.

„Nebijau jūsų, nebijau jūsų sąjungininkų. Pasitikiu Alachu, ir tai yra viskas, neturiu daugiau ko pridurti“, – sakė S. Abdeslamas.

„Musulmonai teisiami ir su jais elgiamasi kuo blogiausiai, negailestingai. Nėra jokios nekaltumo prezumpcijos. – pareiškė S. Abdeslamas. – Skelbiu, kad nėra kito dievo, išskyrus Alachą, o Mohamedas yra jo tarnas ir pasiuntinys.“

"Tai karas. Ir Prancūzija gailestinga nebus." Tokie buvo pirmieji Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o žodžiai. Aiškėja ir brutalaus išpuolio organizatorių tapatybės. Prancūzų tyrėjai patvirtino, kad bent du iš žudikų – migrantai, atkeliavę į Europą iš Vidurio Rytų per Graikiją.

Žudikai tarp migrantų

Prancūzijos pareigūnai patvirtino – bent du žudikai atkeliavo į Europą su migrantais iš Vidurio Rytų. Tokią prielaidą jie iškėlė po to, kai prie vieno žudiko palaikų, kaip pranešta, surado Sirijos pasą.

"Galiu patvirtinti, kad vienas Sirijos pasas, išduotas asmens, gimusio Sirijoje 1990 m. rugsėjį, vardu, buvo rastas netoli vieno mirtininko, kuris susisprogdino prie stadiono "Stade de France", – sakė Paryžiaus vyriausiasis prokuroras Francois Molinsas.

Tyrėjai netrukus paprašė graikų teisėsaugos patikrinti tą pasą ir žudiko pirštų atspaudus, taip pat kito užpuoliko pirštų atspaudus, įtariant, kad jie anksčiau registravosi Graikijoje. Būtent per šią šalį į ES atkeliavo daugiausia migrantų.

Netrukus Nikas Toskas, Graikijos piliečių apsaugos ministras, nurodė, kad vienas iš tų vyrų spalį buvo užregistruotas Lero saloje. "Patvirtiname, kad Sirijos paso savininkas atvyko per Graikijos salą Lerą spalio 3 d., kur buvo užregistruotas kaip pabėgėlis pagal ES taisykles", – nurodė Graikijos ministras.

Europos valstybių saugumo tarnybų pareigūnai jau seniai nuogąstavo, kad džihadistai iš kalifato (vadinamosios "Islamo valstybės") gali pasinaudoti nekontroliuojamu migrantų antplūdžiu ir tarp jų infiltruoti kovotojus, kurie rengtų atakas Europoje. Regis, taip ir nutiko.

Tiesa, Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude‘as Junckeris primygtinai teigė, esą, net jeigu tarp Paryžiaus teroristų buvo migrantų, nėra pagrindo koreguoti sutartos pabėgėlių politikos.

"Tie, kurie organizavo, kas įvykdė tas atakas, yra kaip tik tie patys žmonės, nuo kurių pabėgėliai bėga, o ne atvirkščiai", – aiškino EK vadovas.

Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis jau  pareiškė, kad po išpuolių Paryžiuje Rygai neatrodo įmanoma papildomai priimti pabėgėlių.

"Tiek pabėgėlių, kiek Latvija įsipareigojo priimti, ji priims, bet neatrodo įmanoma prisiimti papildomų įsipareigojimų", – rėžė Latvijos vadovas ir pridūrė, kad dabar Europos šalys turėtų dirbti dėl to, kaip sugrąžinti į kilmės šalis pavojingus asmenis.

Tokią pačią poziciją išsakė ir kaimyninės Lenkijos pareigūnai. Naujasis šalies Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis leido aiškiai suprasti, kad lenkai nepriims pabėgėlių pagal ginčijamą ES kvotų sistemą.

"Po tragiškų įvykių Paryžiuje nebematome politinės galimybės laikytis kvotų sistemos..." – pažymėjo pareigūnas.

Išpuolio tyrimo detalės

Tyrėjai sakė, kad teroristai buvo pasiskirstę į tris grupes. Iš viso jie smogė septyniose skirtingose vietose ir naudojo, kaip pažymėta, "labai nestabilius sprogmenis".

Jie buvo apsijuosę mirtininkų diržais, kurių užtaisams buvo panaudoti nestabili sprogstamoji medžiaga TATP. Tai acetono peroksidas arba tricikloacetono peroksidas, namudinės gamybos sprogmenys, naudoti per 2005 m. atakas Londono viešojo transporto sistemoje, per kurias žuvo 52 žmonės. Analogišką užtaisą Richardas Reidas, nesėkmingai mėginęs detonuoti savo bate paslėptą bombą, skrisdamas per Atlanto vandenyną į JAV 2001 m.

Amerikos vyriausybės Nacionalinis kovos su terorizmu centras nurodo, kad TATP – dažnai naudojama medžiaga, kurią "gana lengva pasigaminti".

Taigi, ekspertų teigimu, atsekti, kur buvo pagaminti tie sprogmenys, gali būti labai sunku, nes jiems pagaminti reikalingi komponentai lengvai prieinami parduotuvėse.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad praėjusią savaitę šalies policija sulaikė vieną 51 metų vyrą, kuris, kaip įtariama, galėjo tiekti ginklus teroristams. Tokią informaciją patvirtino Bavarijos žemės policijos atstovas Ludwigas Waldingeris. Pareigūnas teigė, kad minėto vyro automobilyje buvo rasta šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir rankinių granatų, nors nepatikslino, kam jie buvo skirti.

Bavarijos žemės premjeras Horstas Seehoferis patikslino, kad minėtas vyras gali būti susijęs su teroro aktu Paryžiuje. "Esama priežasčių manyti, kad tai gali būti susiję su tomis atakomis", – pažymėjo jis.

Belgijos pareigūnai po išpuolių Paryžiuje surengė kelis reidus Briuselio Molenbeko-Sen Žano rajone. Kaip spėjama, ieškota galimų Belgijoje esančių asmenų sąsajų su ekstremistais, siautėjusiais Paryžiuje.

Elgėsi kaip barbarai

Prancūzijos pareigūnų teigimu, beveik 100 žmonių po išpuolių tebėra kritinės būklės. Visi jie gydomi ligoninėse. Aukų – apie 130. Daugiausia – 80 – žuvo "Bataclan" koncertų salėje, Voltero bulvare. Ten vyko populiarios roko grupės iš Kalifornijos "Eagles of Death Metal" koncertas, į kurį susirinko nemažai jaunuolių.

Liudininkai, kuriems pavyko išvengti mirties, pasakojo, kad žudikai "Bataclan" salėje elgėsi labai brutaliai. Kaltindami Prancūzijos vyriausybę dėl situacijos Sirijoje, jie keliolika minučių šaudė į minią iš sausakimšos salės balkono. Ir netgi paleisdavo po kontrolinį šūvį į galvą kiekvienam, kurį įtarė esant dar gyvą.

Vienas liudininkas sakė nugirdęs, kaip vienas užpuolikas pareiškė: "Tai F.Hollande'o kaltė. Tai jūsų prezidento kaltė – jis neturėjo surengti intervencijos Sirijoje." Galiausiai Prancūzijos antiteroristinių pajėgų pareigūnai šturmavo koncertų rūmus, o žudikai susisprogdino. Paaiškėjo, kad jų tikslas buvo, jog būtų  kuo daugiau aukų.

Kitose Paryžiaus vietose užpuolikų, ginkluotų kalašnikovais, taikiniu tapo populiarios tarp paryžiečių ir miesto svečių kavinės, restoranai bei barai – ten jie paleido kulkų krušą į žmones ir detonavo sprogmenis ant savo diržų.

Išpuolis Paryžiuje: įvykių eiga ir aukų skaičius

Teroristai mirtininkai šaudė į žmones ir detonavo sprogmenis keliose populiariose Paryžiaus kavinėse ir baruose. Taip pat jie įsiveržė į vieną koncertų salę ir paėmė įkaitų.

• 20.30 val., Nacionalinis stadionas (Stade de France): mažiausiai keturi žmonės žuvo per du sprogimus, nugriaudėjusius visai šalia Nacionalinio stadiono šiaurinėje Paryžiaus dalyje. Vienas sprogimų driokstelėjo šalia greitojo maisto restorano "McDonald's", stadiono prieigose. Tai buvo mirtininko sprogdintojo ataka. Stadione tuo metu vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių draugiškos rungtynės. Prezidentas Francois Hollande'as taip pat jas stebėjo. Jis buvo skubiai evakuotas iš stadiono, per kurį nuvilnijo sprogimo sukeltas aidas. Netrukus prasidėjo viso stadiono evakuacija.

• 21.30 val., "Le Petit Cambodge": pranešta apie šaudymą prie restoranų, esančių Alibero gatvėje, Paryžiaus 10-ajame rajone. Liudininkai pasakojo, kad prie restorano "Le Petit Cambodge" per gatvę atžingsniavo juodais drabužiais vilkintis vyras, kuris išsitraukė automatą ir, nieko nepasakęs, ėmė šaudyti į lauko terasoje bei kavinės viduje sėdėjusius žmones. Liudininkai nurodė girdėję šūvių papliūpas, kurios tęsėsi 2–3 min.

• Apie 21.30 val., "Le Carillon": šis baras yra įsikūręs šalia "Le Petit Cambodge". Liudininkų teigimu, pusiau automatiniu ginklu ginkluotas veidą po kauke slėpęs užpuolikas atidengė ugnį į žmones, sėdėjusius lauko terasoje. Atakų prieš "Le Petit Cambodge" ir "Le Carillon" aukų skaičius – dvylika.

AFP nuotr.

• Apie 21.40 val., "La Casa Nostra" picerija: Karališkojo Fontano gatvėje esanti picerija tapo dar vienu teroristų taikiniu. Liudininkai pasakojo, kad piceriją automatu "Kalašnikov" (AK-47) apšaudė du vyrai. Kitas liudininkas nurodė matęs, kad buvo šaudoma iš juodo automobilio "Ford Focus". Picerijoje ir jos lauko terasoje buvo nušauti penki žmonės.

• 21.50 val., "La Belle Equipe": anot liudininkų, išpuolį prieš šią kavinę įvykdė du užpuolikai, kurie vėliau iš įvykio vietos nuvažiavo automobiliu. Šioje vietoje buvo nušauta devyniolika žmonių.

• 22 val., "Bataclan" koncertų salė: pranešta, kad koncertų salėje nušauti 15 žmonių, dar 60–100 paimti įkaitais. "Bataclan" rūmuose tuo metu vyko roko grupės iš Kalifornijos koncertas. Anot liudininkų, juodus drabužius dėvėję vyrai, apsiginklavę kalašnikovais, įsiveržė į salę ir ramiai bei metodiškai ėmė šaudyti į šimtus susirinkusių klausytojų.

• Apie 22.20 val.: dar vienas iš užpuolikų žuvo detonavęs prie kūno pritvirtintą bombą Voltaire'o bulvare netoli koncertų salės "Bataclan".

• 23 val.: Prancūzijos prezidentas F.Hollande‘as nurodė įvesti visoje šalyje nepaprastąją padėtį ir uždaryti sienas.

• 00.00 val.: Prancūzijos antiteroristinės pajėgos šturmavo pastatą ir išlaisvino likusius įkaitus. Teroristai, kurių buvo trys, susisprogdino. Koncertų salėje žuvo 118 žmonių. Nemažai nukentėjusiųjų – kritinės būklės.

Didžiausi teroro aktai Europoje

Penktadienio išpuolis Paryžiuje – kruviniausias Europoje po 2004 m. kovo 11-ąją nugriaudėjusių sprogimų Ispanijos sostinės Madrido priemiestiniuose traukiniuose. Tąsyk "Al-Qaeda" prisiėmė atsakomybę už keturių traukinių sprogdinimą. Teroro akto metu žuvo 191 žmogus, dar beveik 2 tūkst. buvo sužeisti. Sprogimai Madride – didžiausia teroristinė ataka Senajame žemyne po Lokerbio tragedijos, kuri nusinešė 270 žmonių gyvybę. 1988 m. teroristai iš Libijos detonavo bombą "Pan Am" oro linijoms priklausančiame "Boeing 747" laineryje, kuris nukrito netoli Škotijos Lokerbio miesto (Jungtinė Karalystė). 2005 m. liepos 7 d. teroristai surengė kelias koordinuotas atakas Londono transporto sistemoje. Šios atakos metu žuvo 56 žmonės, įskaitant keturis teroristus.

Kruviniausios teroristų surengtos atakos

• Rugsėjo 11-osios atakos, 2001 m., JAV – 2 993 aukos (užgrobti lėktuvai ir nukreipti į statinius Niujorke ir Vašingtone).

• Ataka Maiduguryje, 2009 m. liepa, Nigerija – 780 aukų (ginkluota ataka).

• Irakas, 2007 m. rugpjūtis – 520 aukų (užminuotų automobilių sprogimai).

• Iranas, 1978 m. rugpjūtis – 477 aukos (teatro padegimas).

• Beslanas, Šiaurės Osetija (Rusija), 2004 rugsėjo 1–3 d. – 372 aukos (mokyklos užgrobimas).

• Mumbajus, Indija, 1993 m. kovas – 317 aukų (iš viso penkiolika sprogimų visame mieste).

• Beirutas, Libanas, 1983 m. spalis – 301 auka (ataka prieš amerikiečių ir prancūzų karius).

• Lokerbis, Škotija, 1988 m. gruodis – 270 aukų (sprogimas lėktuve).

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Prancūzijos prezidentui François Hollandui (Fransua Holandui) dėl išpuolio prieš laikraščio redakciją Paryžiuje.

„Prezidentės užuojautoje taip pat griežtai smerkiamas šis brutalus ir nepateisinamas aktas“, - pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Prancūzijos žmonėms šalies vadovė palinkėjo vienybės ir susitelkimo.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės užuojautoje rašoma, kad „šis tragiškas įvykis – didžiulis skausmas aukų artimiesiems ir sukrėtimas visai šaliai“.

„Esame labai sukrėsti ir linkime tvirtybės Jūsų Tautai šiuo sunkiu metu“, – teigia parlamento vadovė užuojautoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Lietuva solidarizuojasi su žuvusiųjų ir nukentėjusių per teroro aktą Paryžiuje artimaisiais, o šis įžūlus išpuolis primena, kad niekas neapdraustas nuo tokių įvykių.

„Kategoriškai smerkiame tokius išpuolius, solidarizuojamės su žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimaisiais. Tikime, kad tai tikrai nepakeis nei Prancūzijos, nei sąjungininkų, tarp kurių esame ir mes, požiūrio į terorizmą“, - trečiadienį BNS sakė ministras.

Jo teigimu, įvykis Prancūzijoje „yra vienas iš priminimų, kad tokie teroro aktai neturi sienų ir niekas neapdraustas nuo tokių įvykių“.

„Todėl, kai kalbame apie pastangų, požiūrio suvienijimą, ne tik politikos, bet ir konkrečių veiksmų prieš terorizmą, nereikia turėti iliuzijų, kad tai nesusiję su mumis, o susiję su kažkuo kitu. Tai yra bendras iššūkis visiems, visai civilizacijai, visoms šalims“, - teigė ministras.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešime spaudai pabrėžė, kad „griežtai pasisako prieš bet kokias radikalizmo apraiškas ar mėginimus riboti žodžio laisvę ir tvirtai tiki, kad šio barbariško nusikaltimo organizatoriai ir vykdytojai sulauks teisingumo.“

Trečiadienį mažiausiai 12 žmonių, tarp jų du policininkai, žuvo, kai du Kalašnikovo automatais ir raketiniu granatsvaidžiu ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją. Keli žmonės sužeisti.

„Charlie Hebdo“ pagarsėjo 2006 metų vasarį, kai perspausdino musulmonų pranašą Mahometą vaizduojančią karikatūrą, iš pradžių paskelbtą Danijos dienraščio „Jyllands-Posten“. Tas žingsnis išprovokavo musulmonų įtūžį visame pasaulyje.

Satyrinio leidinio biuras jau buvo tapęs užpuolikų taikiniu 2011-ųjų lapkritį, kai į pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis. Tas išpuolis įvykdytas, kai savaitraštis paskelbė kitą Mahometo karikatūrą ir „pakoregavo“ vieno savo numerio pavadinimą – „Charia Hebdo“, turėdamas omenyje griežtą islamo teisę (šariatą).

Nors buvo paduotas į teismą dėl įtariamo antirasistinių įstatymų pažeidimo, „Charlie Hebdo“ toliau spausdino prieštaringai vertinamas pranašo karikatūras.

Leidinio redaktorius Stephane'as Charbonnier (Stefanas Šarbonjė), kurį ne kartą buvo grasinta nužudyti, gyvena saugomas policijos.