– Grybavimo sezonas prasideda dar pavasarį, vasarą jis tęsiasi, rudenį turime grybų šventę, galima sakyti. Ar čia apsinuodijimai yra tik musmirėmis, ar į skubios pagalbos skyrių kreipiasi ir žmonės, kurie apsinuodija kitais grybais?

– Tai yra pakankamai sezoninis apsinuodijimas. Šiaip, jeigu palyginti su praeitais metais, tai tikrai šį rudenį yra žymiai mažiau apsinuodijimų grybais. Vienas dalykas, sezonas nėra toks gausus, kaip mes įpratę. Kitas dalykas, kad žmonės turi daugiau pačios informacijos, nes mes dedam daugiau pastangų apie tai kalbėdami. Šiemet apsinuodijusių nuodingais grybais, kurie pažeistų tam tikrus organus, pacientų mes dar neturėjome. Pacientų, kurie dėl kažkokių virškinimo traktų pažeidimų kreipėsi, yra, bet tikrai labai nedaug.

Yra apskritai žmonių, kurie kalba, kad Žemė yra plokščia.

– Žmonės yra įtikėję grybų, o tiksliau musmirių, neįtikėtina galia. Sako, briedis valgo musmires, jam taip prasivalo žarnynas. Patys žmonės tiki, kad taip išgelbės save nuo vėžio, sustabdys nemigą.

– Turėtume patikslinti, kad kalbame apie raudonąją musmirę, nes žalsvoji musmirė visiškai kitokiomis savybėmis pasižymi ir tai yra tikrai labai nuodingas grybas. Jeigu kalbėt būtent apie raudonąją musmirę tai, na, žinot, tų žmonių, kurie kažkokiu būdu nori ar užsidirbti, ar tiesiog suklaidinti žmones… Yra apskritai žmonių, kurie kalba, kad Žemė yra plokščia. Ta prasme, visokių žmonių yra ir tikrai pastaruoju metu viešojoje erdvėje labai daug klaidinančios informacijos. Ir aš galvoju, iš kur tai atsiranda? Taip, raudonoji musmirė turi dvi medžiagas – muscimolį ir iboteninę rūgštį. Ir būtent muscimolis, kuris yra haliucinogenas, turi savybių, kuri migdo žmogų. Bet be to, kad migdo, pasižymi ir visom kitom nuodingom savybėm – sukelia traukulius, psichozes, haliucinacijas. Aišku, yra neišvengiami ir virškinimo trakto pažeidimai, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada jau reikėtų kreiptis į medikus? Nes nuo vienų grybų mes pajausim, kad jau reikėtų kažkur keliauti gydyti savo sveikatą gal jau po kelių valandų, kai kur gal prireiks ir paros.

– Kalbant apie raudonąją musmirę, tai simptomai pasireiškia labai greitai. Per pusę valandos, valandos bėgyje pasireiškia pykinimas, vėmimas ir jau prasideda tie vaizdai, haliucinacijos, pojūčiai, garsai, nesuvokimas, kur žmogus yra. Jeigu simptomai po grybų valgymo prasideda vėliau, tai tada reikėtų įtarti, kad yra tikrai nuodingas grybas, nes kuo nuodingesnis grybas, tuo simptomai prasideda vėliau. Jeigu simptomai po grybų valgymo užsitęsia, tai vyksta ne vieną kartą ir jau praėjo keletas valandų, tai tikrai labai rekomenduojama kreiptis į medikus. Jeigu žmogus nenori vykti į gydymo įstaigą, tai tegu pasiskambina bent į Apsinuodijimo kontrolės biurą.

– Jeigu nesikreipsim į medikus, kokios pasekmės mūsų laukia? Kaip jau minėjau pokalbio pradžioje, šią savaitę kalbėjome apie vilnietį žmogų, kuris prisiragavo musmirių ir taip atsidūrė reanimacijoje. Kaip suprantu, jam buvo sukelta net dirbtinė koma.

– Na, tam tikros būklės reikalauja labai stiprios sedacijos, tam tikrų veiksmų iš medikų. Nes psichomotorinis sujaudinimas, haliucinacijos, psichozė, traukuliai yra labai pavojinga ir reikia imtis tam tikrų priemonių, kad žmogų nuramintum. Bet jeigu namuose pasireiškia bet kokie simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos – bet kokiu atveju reiktų kreiptis į medikus.

– Naujausias tyrimas rodo, kad net taurė ar taurelė išgerta vakarieniaujant jau yra žalinga. Ar tiesa, kad net mažas kiekis alkoholio labai kenkia sveikatai?

– Tai yra naujausias tyrimas, naujausia studija, kuri buvo publikuota žurnale „The Lancet“. Tai – vienas seniausių, autoritentingiausių ir didžiausią reitingą turinčių medicinos žurnalų. Jame skelbiama, ką sako ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad alkoholis priskiriamas prie taip vadinamos pirmos grupės vėžį sukeliančių medžiagų. Ir priskiriamas toms pačioms grupėms, kaip ir radiacija, tabakas bei asbestas. Visi žinome tų medžiagų žalą. Žmonės, kuriems reikia atlikti, tarkim, rentgeno nuotrauką, dažnai klausia gydytojo, ar tai nesukels jam kažkokių neigiamų pasekmių.

– Tačiau apie alkoholį visuomenėje tokios nuomonės nėra?

– Tikrai taip, apie alkoholį tokios nuomonės nėra. Manau, kad šis naujas atradimas neturės didelės įtakos tiems, kurie ir iki šiol visai nesirūpino ar mažai rūpinasi savo sveikata. Tačiau žmonės, kurie domisi naujais atradimais, tyrimais, susijusiais su sveikata, mityba, stengiasi gyventi sveikiau, padarys išvadas. Tyrimas rodo, kad net maži alkoholio kiekiai, pavyzdžiui per savaitę išgeriant mažiau kaip 1,5 litro vyno arba 3,5 litro alaus, arba iki 0,5 litro stipraus gėrimo, tai sukelia daugiau pusę tam tikrų vėžinių susirgimų. Moterims ypač padidina krūties vėžio, o vyrams ir moterims – apatinio bei viršutinio (burna, ryklė, stemplė, balso stygos) virškinamojo trakto vėžio riziką. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra nesaikingas alkoholio vartojimas?

– Skirkime tuomet žalingą ir priklausomybės vartojimą. Žalingam vartojimui priskiriami tam tikri standartiniai alkoholio vienetai, kurie nusako, kiek žmogus suvartoja alkoholio per savaitę. Vyrams ir moterims jie šiek tiek skiriasi. Maždaug tai yra 20–30 standartinių alkoholio vienetų per savaitę. Sakoma, kad toks kiekis jau sukelia organizmui žalą. Na, o naujausias tyrimas parodė, kad kuo žmogus mažiau vartoja alkoholio, tuo mažesnė rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Ir, atvirkščiai, – kuo dažniau piktnaudžiauja svaigalais, tuo tikimybė susirgti vėžiu didesnė. Šis pakankamai naujas atradimas žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata, turėtų būti rimtas signalas. Na, o tiems, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio, netgi lašas alkoholio ar saldainiuose esantis alkoholis jau yra žalingas.

– Ar į toksikologus žmonės dažniausiai kreipiasi dėl apsinuodijimo alkoholiu?

Bet koks alkoholis, yra alkoholis.

– Ir taip, ir ne. Kreipiasi ir dėl kitų apsinuodijimų, bet dėl alkoholio sukeltų komplikacijų turime didžiąją dalį pacientų.

– Teko skaityti, kad jei žmonės vartoja nealkoholinį alų, vis tiek yra pripratę prie alaus skonio ir jiems labai sunku atsisakyti alkoholio, irgi išsivysto priklausomybė. Ar tai tiesa?

– Tie, kurie yra priklausomi nuo alkoholio, dažniausiai linkę save apgaudinėti. Labai didelė rizika, kad problemų dėl alkoholio turintis žmogus vėliau pereis prie tų pačių, bet jau alkoholio turinčių, gėrimų.

– Tai galime daryti išvadą, kad kenkia bet koks alkoholis, nesvarbu, ar tai būtų vynas, ar  alus, ar stiprieji gėrimai?

– Na, taip, be abejo. Mūsų kepenys neskiria nei kvapo, nei skonio, „neskaito“ etikečių ir nesupranta, ką žmogus geria – vyną, alų ar degtinę. Bet koks alkoholis, yra alkoholis. 

Reikia greitosios pagalbos

Visais atvejais, kai įtariamas apsinuodijimas, pastebėjus vaikui pasireiškusių įtarimą keliančių ar gyvybei pavojingų simptomų, geriausia nedelsiant kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, nuo šių mokslo metų pradžios buvo suteiktos kelios konsultacijos dėl apsinuodijimo elektroninių cigarečių skysčiu, 2–3 kartus buvo skambinta dėl įtarto apsinuodijimo parūkius, kitais atvejais teirautasi, kaip elgtis, kai mažamečiai netyčia išgėrė elektroninių cigarečių skysčio. Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, padidėjusio konsultacijų srauto, įtariant apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta.

Priklauso nuo medžiagos

Atkreiptinas dėmesys, kad, apsinuodijus psichotropinėmis medžiagomis arba jas vartojant, simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo konkrečios vartotos psichotropinės medžiagos poveikio mechanizmo.

Stimuliuojantį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (pvz., kokainas, amfetaminas, metamfetaminas, ekstazis ir pan.) sukelia ryškų sujaudinimą, euforiją, plepumą, vargina nerimas, pakilęs kraujospūdis, dažnas širdies ritmas, dažnas kvėpavimas, haliucinacijos, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas.

Vartojant mišraus poveikio psichotropines medžiagas (kanapes, sintetinius kanabinoidus, nikotiną ir pan.) pasireiškia atsipalaidavimas, laimės pojūtis, liūdesys, dezorientacija, sutrinka laiko ir erdvės suvokimas, sutrinka koncentracija, atmintis, minčių formulavimas. Didesnės tokių medžiagų dozės gali sukelti sustiprėjusius regos, uoslės, klausos, skonio pojūčius, nuotaikos ir jausmų kaitą, mieguistumą, panikos reakcijas. Taip pat gali varginti dažnas širdies ritmas, akių paraudimas, sutrikusi koordinacija, susiliejanti kalba, džiūsta burna ir gerklė, padidėja apetitas.

Požymių triada

Pavartojus slopinantį poveikį sukeliančių psichotropinių medžiagų (pvz., opiatų), atsiranda pagrindinių simptomų triada – sąmonės ir kvėpavimo slopinimas ir siauri vyzdžiai (miozė), taip pat būdingas mieguistumas, žemas kraujospūdis, dažnas širdies ritmas, virškinamojo kanalo motorikos slopinimas, raumenų suglebimas. Šiomis medžiagomis apsinuodijus sunkiai – ištinka kvėpavimo nepakankamumas (kvėpavimo dažnis siekia 2–4 k./min.), kvėpavimas gali ir apskritai sustoti.

Haliucinogeninį poveikį turinčios psichotropinės medžiagos (LSD, haliucinogeniniai gybai, meskalinas, dimetiltriptaminas, fenciklidinas ir pan.) sustiprina ir sutrikdo garsų ir vaizdų suvokimą, iškreipia formas, spalvas, dydį. Be iliuzijų, gali būti haliucinacijų (taip pat ir nemalonių ar bauginančių), sutrikusi koordinacija, pykinimas, vėmimas, depresija, baimė, stiprūs nerimo priepuoliai, savikontrolės praradimo jausmas, psichozė. Šie simptomai gali kartotis ir nevartojant minėtų medžiagų praėjus savaitei ar net keliems mėnesiams. Taip pat stebimas padažnėjęs pulsas, greitas kvėpavimas, pakilęs kraujospūdis, truputį pakilusi kūno temperatūra, prakaitavimas, drebulys, vyzdžių dydis gali kisti, labiau būdingi išsiplėtę vyzdžiai, gali padidėti aktyvumas, atsirasti traukulių.

Gali pasikeisti elgesys

Ilgesnį laiką vartojant psichotropines medžiagas, gali keistis vaiko elgesys. Įtariant, kad vaikas vartoja psichotropinių medžiagų, pagalbos reikėtų kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą.

Norint pasikonsultuoti, galima kreiptis visą parą veikiančiu VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus telefonu (8 5) 236 2052.

Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė sako, kad dažniausiai rizika apsinuodyti grybais kyla tada, kai nežinome, ar rinkome gerus grybus ir ar tinkamai juos paruošėme.

„Grybai turi galiojimo laiką kaip ir visi švieži maisto produktai, bet jeigu juos dvi paras laikėme šiltoje virtuvėje ant stalo, tai ir geri grybai gali tapti nuodu“, – įspėja vaistinių tinklo inicijuotame seminare kalbanti gydytoja.

Anot jos, apsinuodijimas maistu dažnai kyla ne tik dėl to, kad konkretus produktas pats savaime yra nuodingas, o dėl to, kad pradeda daugintis bakterijos, ypač, kai šilta. Tokiomis sąlygomis bakterijų prisidaugina tiek, kad jos pradeda išskirti toksinus, o tuomet netinkamai laikomą maistą suvalgęs žmogus patiria skrandžio, virškinimo trakto sudirginimo simptomus, pradeda vemti, viduriuoti.

Vis dėlto viduriavimo ir vėmimo nereikėtų išsigąsti, nes tai yra organizmo apsauginė reakcija nuo sukauptų toksinų. Gydytoja įspėja, kad po to svarbu pasirūpinti skysčių ir mikroelementų atstatymu – reikėtų gerti vandenį mažais kiekiais, po kelis gurkšnelius.

Apsinuodijus svarbu nestabdyti viduriavimo, pykinimo, vartoti skysčius ir kreiptis į gydytoją. Jeigu buvo suvalgytas, kaip įtariame, nuodingas grybas, ypač svarbu nedelsti kuo skubiau kreiptis į specialistus.

Grybai – tik progoms

Vaistininkė Kristina Staivė sako, kad bendraudama su klientais visada pajunta, kada prasidėjo grybų sezonas, ypač tai buvo ryšku praėjusiais metais, kai visi džiaugėsi išskirtiniu grybų derliumi.

Vis dėlto, kad ir koks malonumas grybauti vaikštinėjant miške, vaistininkė pataria nepersistengti ir nepamiršti, kad grybai – tik vienam sezonui ir štai dabar viską, ką saugojome po praeito derliaus ir nespėjom suvalgyti, reikėtų išmesti. Didelių grybų kiekių konservuoti, šaldyti ar džiovinti vaistininkė nerekomenduoja ir dėl to, kad grybai tikrai neturėtų būti kasdienis patiekalas.

„Aš siūlau juos palikti progoms. Žinoma, pasigaminti tik prasidėjus sezonui, per šventes, galbūt pagardinti kokią nors ypatingą vakarienę, tačiau tai neturėtų būti kasdieninis maistas“, – įspėja K. Staivė.

Nors grybai yra ir tikrai sunkiai virškinamas maistas, juose galima rasti ir naudingų mineralų – fosforo, kalcio, kalio, cinko, magnio, geležies. Taip pat grybai vertinami ir dėl to, kad juose gausu baltymų, ypač – džiovintuose grybuose, tačiau būtent jie pasižymi ir dideliu kaloringumu.

Nepaisant naudingų medžiagų, vaistininkė rekomenduoja vengti grybų vaikams ir vyresniems žmonėms, taip pat tiems, kurie turi kasos, kepenų problemų, tiems, kurie yra po tulžies operacijos.

Ruošiant grybus rekomenduojama vengti patiekalų, kuriuose jie būtų pagardinami riebalais ar spirgučiais. Taip pat grybai negali būti derinami su alkoholiu.

Sutrikus virškinimui reikėtų vartoti daugiau skysčių, fermentų. Jeigu žmogus turi bėdų ir žino, kad įprastai jam grybai yra sunkiai virškinami, turėtų fermentų išgerti dar prieš valgant.

Specialistai rekomenduoja valgyti tik savo surinktus tikrai pažįstamus grybus. Ypač atidžiai reikėtų perrinkti prasčiau matančių žmonių surinktus grybus.