Pastaruoju metu tiek aplinkos ministras K.Navickas, tiek jo buvusi darbovietė viešoji įstaiga BAF yra sulaukusi nemažai viešų kritikos strėlių. Ministro ir jo buvusio viršininko, pagrindinio dalininko ir BAF direktoriaus Žymanto Morkvėno veiklą tyrė tik Vyriausioji tarnybinė etikos komisija.

Pastaroji ministrą išteisino, nors sprendimo projekte buvo konstatuota, kad K.Navickas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Ž.Morkvėnas buvo pripažintas pažeidęs įstatymą, nes nedeklaravo, kaip to reikalaujama, viešųjų ir privačių interesų. BAF vadovas tokį komisijos sprendimą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skundas turėtų būti nagrinėjamas liepos pabaigoje.

Ž.Morkvėnas/ T. Urbelionio (BFL) nuotr.

"Kalba eina apie viešąjį interesą ir kokiu būdu kas vyksta. Yra sukurta privati struktūra – BAF, kuris minta europinėmis ir mūsų biudžeto milijoninėmis lėšomis, perka Lietuvos valstybės paslaugas – tariamus tyrimus. Įvairius gamtosaugos tyrimus atliekančios valstybinės institucijos, taip pat galinčios pasinaudoti europiniu biudžetu, yra ignoruojamos", – pretekstą, kodėl buvo kreiptasi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, atskleidė vienas kreipimosi autorių, "Judėjimo už gamtą" steigėjas Tomas Kovėra.

K.Navickas ir jo įmonės BAF veikla diskredituoja viešųjų įstaigų ir aplinkosaugos vardą ir sukelia prielaidų nelegaliai veikla.

Gamtosaugininkas politikams primena, kad "pastaraisiais mėnesiais spaudoje pasirodė nemažai publikacijų apie Aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir jo buvusios įmonės BAF vykdomas, galbūt įstatymus pažeidžiančias veiklas. Tačiau valstybinės institucijos nekreipia į tai dėmesio, o K.Navicko vadovaujamos ministerijos darbuotojai slepia vykdomų projektų informaciją".

T.Kovėra teigia paskaičiavęs, kad vien per beveik dešimt metų BAF yra dalyvavęs įvairiuose gamtosaugos projektuose, kurių vertė – apie 40 mln. eurų. Dalis šių lėšų – Lietuvos mokesčių mokėtojų. "Projektai vyks iki dešimties metų, o tai reiškia, kad K.Navickas, nors formaliai ir nusišalinęs nuo sąsajų su BAF, paskyrė pinigus savo įmonei, į kurią grįš dalininku baigęs dirbti ministru", – pastebi T.Kovėra.

Tokia "labdara" BAF, T.Kovėros manymu, yra mažų mažiausiai keista žinant, dar 2008 m. ši įstaiga tarptautinės antikorupcinės organizacijos "Transparency international" vertinimu, buvo priskirtina prie ypač neskaidrių organizacijų. Maža to, minėta viešoji įstaiga Konkurencijos tarybos yra bausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

"Mes kaip visuomenininkai, aplinkosaugininkai, matydami, kad K.Navickas ir jo įmonės BAF veikla diskredituoja viešųjų įstaigų ir aplinkosaugos vardą ir sukelia prielaidų nelegaliai veiklai, kreipiamės į jus, prašydami atskleisti informaciją ir paviešinti tikrąją situaciją", – kreipimesi į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius teigia T.Kovėra ir jo bendramintis Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas.

Brangus paukštukas

Iki šiol yra nuskambėjęs tik vienas skandalingas faktas, kai Aplinkos ministerijos vykdomo projekto partneris, Medžiotojų ir žvejų draugija, šalies miškuose iškėlė kelis šimtus gandralizdžių, kurio vieno kaina – 3 tūkst. eurų.

"BAF veiklos arkliukas – ES šalyse saugoma dėl išnykimo meldinė nendrinukė. Šios įstaigos pagrindiniai projektai siejami būtent su šiuo paukšteliu. Praėjusiais metais buvo patvirtintas projektas "Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje". Seimo nariams atskleidžiama, kad projekto vertė – per 4 mln. eurų, iš jų iš Lietuvos biudžeto – per 1 mln. eurų. Planuojama pirkti biomasės granuliavimo įrangą, žemės ūkio techniką, 100 ha žemės. Beje, prieš patvirtinant šį projektą, BAF Šilutės rajone, kur bus vykdomas projektas, Drevernoje įsigijo tris senas arklides su žeme – čia bus įrengtas biomasės granulių cechas.

Prieš kelerius metus Lietuvoje vykusioje mokslininkų konferencijoje apie meldinę nendrinukę Nemuno kilpų regioninio parko vyr. ekologas, Aleksandro Stulginskio universiteto miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša teigė, kad "Lietuvoje gyvena apie 50 patinėlių, jų buveinių vietos sumažėjo iki trijų – Žuvinto, Nemuno deltos ir Kuršių nerijos". Tiesa, kiti šaltiniai teigia, kad yra apie 100 patinėlių, tačiau nė vienas rimtas mokslininkas nedrįsta teigti, kad būtent tiek ir porų – meldinė nendrinukė fiksuojama tik pagal patinėlio giesmę.

"Paskaičiuokime: paukštukų programai skiriama per 4 mln. eurų, vadinasi, vienam – vidutiniškai 40 tūkst. Ar toks faktas kartais nekvepia korupcija?" – stebėjosi T.Kovėra Aplinkos ministerijos valdininkų dosnumu ministro buvusiai, greičiausiai ir būsimai darbovietei.

T. Kovėra/ Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Beje, šiame projekte įdomiausia tai, kad planuojama įsigyti meldinės nendrinukės jauniklių Baltarusijoje ir juos pervežti į Lietuvą.

"ES Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 61 punktas draudžia tai daryti. Mano žiniomis, Aplinkos ministerijos darbuotojai šiuo metu skubiai rengia taisyklių pakeitimus. Kyla klausimas, kaip galėjo būti šis projektas prastumtas ir jam skirtas toks didelis finansavimas, jei pagal galiojančius įstatymus tai daryti draudžiama?" – dar viena detalė kelia nerimą T.Kovėrai. Minėdamas ją, gamtosaugininkas retoriškai klausė, ar kartais ne dėl šio projekto iš K.Navicko lūpų iki šiol nebuvo viešai negirdėti kategoriška nuomonės dėl Lietuvos pašonėje statomos Astravo atominės elektrinės.

T.Kovėra šįkart nėra visiškai teisus. 2017 m. pradžioje Minske vyko ESPO konvencijos Šalių susitikimas, kuriame dalyvavo ir aplinkos ministras. Į klausimą, ar Lietuva, reikalaudama sustabdyti šios atominės elektrinės statybą, mato kokią nors galimybę rasti kompromisą, K.Navickas interviu Baltarusijos portalui TUT.BY atsakė: "Atsižvelgus į tai, kokią fazę pasiekė projektas, mes tokios galimybės nematome." Tiesa, netrukus politikas diplomatiškai pasitaisė sakydamas, kad pats asmeniškai tikisi, jog statybos bus sustabdytos.

Šimtai tūkstančių – vėjais

Vienas pirmųjų BAF projektų, sietinų su meldine nendrinuke, – nuo 2010 m. vykdytas "Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą". Projekto vertė 2,191 mln. eurų, iš kurių 555 tūkst. eurų – iš Lietuvos biudžeto. Vienas iš projekto partnerių –  Žuvinto biosferos rezervato direkcija.

Pagal 2010 m. gruodžio pradžioje pasirašytą BAAF ir direkcijos partnerystės sutartį, direkcija, vykdydama programą, turi įnešti 34 tūkst. eurų savų lėšų, o jos bendra veikla neturi viršyti 592 tūkst. eurų.

Kaip dienraščiui sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, vykdydama projektą direkcija už 147 tūkst. eurų pirko ir įrengė biomasės granuliavimo liniją, už 89 tūkst. eurų – specialių traktorių biomasei pjauti, kitos būtinos technikos. A.Pranaičio teigimu, Žuvinte yra apie 200 ha šlapžemių, kurias reikia sutvarkyti iškertant krūmynus ir išpjaunant žolynus. Visa ši masė paverčiama granulėmis, kuriomis žiemą kūrenama direkcijos katilinė. Pasak A.Pranaičio, šiuo metu atkurta maždaug 140 ha.

"Ar atsiperka granulių gamyba ir jų kūrenimas? Na, žiūrint kaip skaičiuoti. Šią žiemą nuostuolių gal ir nepatyrėme. Sutinku, žolės granulės – ne medienos granulės, jos ne tik mažiau kaloringesnės", – paklaustas apie ekonominį gamtosaugos projekto efektą, kalbėjo direkcijos vadovas. Jis pripažino, kad žolės biomasės ne tik gamyba, bet ir deginimas – brangus malonumas: "Granulėse gausu sieros. Todėl reikalinga speciali pakura, kad jį greitai neišdegtų, kamine privalu dėti sierai atsparų metalinį įdėklą."

Pasak A.Pranaičio, žolės granulių ūkininkui neparduosi, nes netrukus gali išgirsti pretenzijų dėl sugadintų krosnies pakuros ir kamino. Remiantis direkcijos parengta biomasės granulių gamybos studija, drambliažolė ir nendrinis dryžutis, kurių gausu Žuvinto šlapžemėje, sieros turi beveik dešimt kartų daugiau negu eglės mediena, o paprastoji nendrė – maždaug tris kartus daugiau. Beje, sudegusios žolės granulės pelenų palieka penkis–dvylika kartų daugiau, negu sudegus pušies medienai.

"Nuostolinga žolės granulių gamyba verčia įtarti, ar kartais BEF "nepakišo" po gamtosaugos projektu įrangos įsigijimą savo reikmėms už Europos ir Lietuvos biudžeto lėšas", – toks projekto dalyvių neūkiškumas T.Kovėrai kelia pagrįstų abejonių, mat, praėjus penkeriems metams po projekto pabaigos, įsigytą techniką yra galimybė parduoti.

Užsitikrino atlyginimus

2016 m. rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijos paraiškų vertinimo komitete svarstyti pateikti aštuoni gamtosaugos projektai, finansuojami už Europos ir Lietuvos lėšas. Bene didžiausias biudžetas – 17 mln. eurų, iš kurių 7 mln. eurų teks pakloti iš šalies biudžeto vertės. Pareiškėjai – Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros kartu su partneriais, Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Šios trys valstybinės institucijos ketina optimizuoti "Natura 2000" teritorijų tinklo apsaugą ir tvarkymą. Kitų projekto partnerių komisijai nebuvo pateikta.

"Rengiant šį projektą, Aplinkos ministerija pasamdė kaip nepriklausomą konsultantą Žymantą Morkvėną, BAF direktorių, kuris pasiūlė pakviesti BAF įgyvendinti šį projektą. K.Navicko vadovaujama ministerija tai ir padarė. Tad, kokiomis supergaliomis pasižymi K.Navicko laikinai nevaldoma organizacija BAF, jei to negali atlikti nei viena Lietuvos mokslo institucija? Aplinkos ministerija net nepasiteiravo, ar nėra kitų gabių organizacijų Lietuvoje, galinčių tai atlikti pigiau", – toliau piktinasi T.Kovėra, primindamas, kad Ž.Morkvėnui už paslaugą sumokėta apie 4 tūkst. eurų, o BAF tuo metu nebuvo projekto, kuris svarstytas dar esant senam ministrui Kęstučiui Trečiokui, partneriu.

Šiame projekte dabar BAF be jokių viešų atrankų tenka 3,233 mln. eurų, iš kurių 1,278 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto. Sodros duomenimis, šiuo metu BAF dirba 24 darbuotojai, jų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių – apie 1,2 tūkst. eurų. Taigi darbuotojams išlaikyti BAF per metus išleidžia apie 336 tūkst. eurų. Padauginkime iš 10 metų, per kuriuos bus vykdomas projektas – maždaug tiek ir gaunasi. Kas galėtų paneigti, kad ministras K.Navickas tokiu būdu savo buvusiai ir greičiausia būsimai darbovietei neužtikrino ilgalaikio finansavimo?

"Iniciatyvos dalyvauti projekto koncepcijos rengimo procese ir susidomėjimo potencialia partneryste neišreiškė nė viena organizacija, išskyrus BAF", – atsakyme Seimo Antikorupcijos komisijai teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Ignotas Šalavėjus.

"Faktai leidžia manyti, kad sukurta neskaidri schema, kuri Europos ir Lietuvos biudžeto lėšas, savų praktiškai neįdedant, nukreipia privačiai struktūrai – BAF. Pastaroji vėliau, už daug mažesnę sumą, samdo Lietuvos mokslo darbuotojus ir jų atliktas ataskaitas pateikia kaip savo. Tai yra Aplinkos ministerija, užuot išnaudojusi mūsų valstybės mokslo potencialą ir prisidėjusi prie mokslo finansavimo, Europos ir biudžeto lėšas skiria "saviems", kurie didžiąją pinigų dalį sunaudoja savo reikmėms, turtui savo įmonėms įsigyti", – situaciją reziumuoja T.Kovėra.

Komentaras

Kęstutis Mažeika

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Gamtosaugininkų raštą komiteto nariai gavo neseniai, pats nespėjau įsigilinti į esmę, bet kai kurie faktai kelia rimtų abejonių. Artimiausiu metu rašte išdėstytas pastabas svarstysime komiteto posėdyje, prieš tai paprašysime pasiaiškinti Aplinkos ministeriją ir kitas jai pavaldžias tarnybas.

Beje, ką tik ministras K.Navickas, Seimo narių paklaustas apie šiems ir kitiems projektams skirtas milijonines lėšas, politikus ramino, girdi, dėl to neturėtų niekam skaudėti galvos, nes jie finansuojami iš ES biudžeto. Jei lėšos neteks Lietuvai, jas gaus kitos valstybės. Tačiau dabar aš matau kitą vaizdą, ko nepasakė ministras, – iki 30 proc. projektų vertės gali finansuoti ir finansuoja, gal kiek mažiau, Lietuvos biudžetas. Taigi kalba eina ir apie mūsų visų pinigus.

Esu ūkininkas ir žinau, kad pelnas ne taip lengvai pasiekiamas. Kalbant apie BAF vykdomas programas meldinei nendrinukei išsaugoti, man nuostabą kelia ūkinė veikla gaminant žolės granules. Dar sovietiniais laikais žolės miltų gamyba buvo nuostolinga, o atkūrus nepriklausomybę šio pašaro gamyba neužsiima nė vienas verslininkas ar ūkininkas – neatsiperka.  BAF, be Žuvinto, tokia veikla ketina užsiimti ir Šilutės rajone, Drevernoje.

Teigiama, kad BAF ketina pirkti 100 ha žemės prie Kuršių marių. Man, kaip ūkininkui, tokie ketinimai kelia įvairių asociacijų: saugos paukštelius ar po kiek laiko versis ūkine komercine veikla?

Manau, BAF problema turi būti ne tik Seimo Aplinkos apsaugos komiteto rūpestis. Neatmetu galimybės, kad bus nutarta kreiptis į tarnybas, kurios pagal kompetenciją gali ištirti šios įstaigos finansinę veiklą. Į Europos Komisiją, kovos su sukčiavimu tarnybą OLAF? Manyčiau, iš pradžių pakaks Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, galbūt ir STT.

Nepatogūs klausimai ministrui

Gegužės 10 d. Seime vyko Vyriausybės valanda, kurios metu į iš anksto pateiktus klausimus apie urėdijų reorganizaciją atsakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Seimo narys Paulius Saudargas ministrui uždavė klausimą dėl lėšų skyrimo jo buvusiai darbovietei Baltijos aplinkos forumui (BAF):

– BAF, kurio esate vienas steigėjų, vienas kūrėjų, buvęs vadovas, darbuotojas ir t.t., jūsų VšĮ, pavadinkime trumpai, tikrai pelnosi, gyvena, dirba iš labai daug europinių projektų ir Lietuvos biudžeto. Dabar maždaug apie 40 mln. eurų turbūt tokių summa summarum projektų, kai kurie truks apie 10 metų, tai ar jūs neplanuojate grįžti, nes jau kadencija bus pasibaigusi. Ar nėra taip, kad jūs, būdamas ministru, proteguojate šią VšĮ, kuri neaišku, kodėl kelis kartus brangiau perka žemės ūkio techniką, išsaugodama vieną iš paukščiukų, granuliavimo techniką ir t.t. Ir tikrai yra daug klausimų, kurių sulaukė mūsų komiteto nariai iš kitų organizacijų, ir į juos reikės taip pat atsakyti.

K.Navickas: (…) Jūsų klausime yra daug neteisingos informacijos. Nesu ir niekada nebuvau BAF steigėjas. Aš buvau dalininkas, savo teisių neribotam laikui atsisakiau. Galiu pretenduoti bet kada, bet tokių planų nesu numatęs. Sumos yra gerokai išpūstos. Nežinau, iš kur jūs imate. Neturiu atsakymo dabar ir negalėčiau atsakyti, nes pirmiausia tai – ne mano kompetencija. Aš šitos įmonės niekada neprotegavau ir neproteguosiu. Visi sprendimai buvo priimti, ką jūs kalbate dėl projekto, prieš man pradedant vykdyti pareigas, ir dėl to laikau jūsų klausimą visiškai nekorektišką, neparengtą ir netinkamą.

Redakcija bandė susisiekti su BAF direktoriumi Ž.Morkvėnu ir užduoti jam klausimų, tačiau kontaktinis mobilusis telefonas buvo išjungtas. Atrodo, kad buvo išjungtas ir kontaktinis miesto telefonas, mat jis visą laiką rodė, kad užimtas. Trečiuoju nurodytu įstaigos telefonu niekas neatsiliepė.