Teisės aktui pritarta iškilus būgštavimams, kad šalies Aukščiausiasis Teismas gali panaikinti tokių sąjungų pripažinimą.

Demokratų kontroliuojamuose Kongreso žemuosiuose rūmuose Įstatymas dėl pagarbos santuokai buvo patvirtintas 267 balsais prieš 157, tačiau jo perspektyvos Senate neaiškios.

47 respublikonų įstatymų leidėjai kartu su demokratais balsavo už įstatymo projektą, kuris, jį priėmus, sulaukė pavienių plojimų Atstovų Rūmų salėje.

Demokratai 100 vietų Senate turi 50 atstovų, bet norint, kad šis teisės aktas būtų patvirtintas, jiems reikia užsitikrinti bent 10 respublikonų balsų.

Minimas teisės aktas įpareigotų JAV valstijas pripažinti kitoje valstijoje sudarytą galiojančią santuoką, taip apsaugant ne tik tos pačios lyties asmenų sąjungas, bet ir skirtingų rasių atstovų santuokas.

Įstatymu būtų panaikintas 1996 metų Santuokos apsaugos įstatymas, kuriame santuoka apibrėžiama kaip vieno vyro ir vienos moters sąjunga.

2013 metais Aukščiausiasis Teismas penkiais balsais prieš keturis priimtu sprendimu panaikino dalį Santuokos apsaugos įstatymo, pagal kurį tos pačios lyties asmenų poroms, sudariusioms santuoką, neleista gauti federalinių lengvatų. Pats įstatymas liko galioti.

„Abipartinis Įstatymas dėl pagarbos santuokai įtvirtins ir apsaugos santuokų lygybę bei užtikrins, kad būtų pripažįstamos teisėtos tos pačios lyties ir skirtingų rasių asmenų santuokos“, – sakė Viskonsino senatorė Tammy Baldwin (Tami Boldvin).

Birželio 24 dieną Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį, panaikinusią 1973 metais priimtą sprendimą byloje „Roe v Wade“ (Rou prieš Veidą), kuriuo buvo įtvirtinta teisė į abortą.

Tai pakurstė prognozes, kad konservatorių dominuojamas teismas gali peržiūrėti kitus svarbius sprendimus.

Tos pačios lyties asmenų santuokos tebėra labai svarbus kai kurių JAV respublikonų ir religinių dešiniųjų taikinys, nors gegužę „Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad 71 proc. amerikiečių pritaria tokioms sąjungoms.

Pateikdami Atstovų Rūmų balsavimui Įstatymo dėl pagarbos santuokai projektą, demokratai privertė respublikonus prieš lapkritį numatytus kadencijos vidurio rinkimus pasisakyti šiuo klausimu.

Vieno konservatyviausių Aukščiausiojo Teismo teisėjų Clarence'as Thomasas (Klarensas Tomasas), pasisakiusio už federalinės teisės į abortus panaikinimą, pareiškimai sukėlė nuogąstavimų, kad gali kilti pavojus ir kitiems progresyviems JAV pasiekimams.

C. Thomasas teigė, kad teismas taip pat turėtų peržiūrėti savo sprendimus dėl kontracepcijos ir tos pačios lyties asmenų santuokų.

C. Thomasas, kurio žmona Ginni Thomas (Džini Tomas) stūmė melagingus teiginius, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) laimėjo praėjusius prezidento rinkimus, buvo vienintelis iš devynių JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų, pateikęs tokių pareiškimų.

Tačiau D. Trumpui paskyrus tris naujus konservatyvius teisėjus, Aukščiausiasis Teismas pakrypo į dešinę, todėl demokratai, aktyvistai ir progresyvios grupės baiminasi būsimų teismo sprendimų.

Vėliau šią savaitę Atstovų Rūmai planuoja balsuoti dėl Teisės į kontracepciją akto, kuriuo būtų apsaugotas kontraceptikų prieinamumas.

Europa – gėjų santuokos pradininkė

1989 m. spalio 1 d. pirmą kartą pasaulyje kelios gėjų poros Danijoje sudarė teisėtas civilines sąjungas. Tačiau Danijos homoseksualioms poroms dar teko laukti iki 2012 m., kad būtų leista tuoktis bažnyčioje.

Teisė į religinę santuokos ceremoniją pirmą kartą buvo suteikta Nyderlanduose 2001 metais. Toliau sekė trylika Europos šalių: Belgija, Didžioji Britanija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija, Portugalija, Ispanija ir Švedija.

Austrija leidžia gėjų santuokas nuo 2019 metų.

Šveicarijoje tos pačios lyties poros galėjo įregistruoti tik civilinę partnerystę, kol praėjusių metų pabaigoje parlamentas patvirtino santuoką. Šio sprendimo oponentai paskelbė referendumą pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą, tačiau pralaimėjo sekmadienio balsavimą, per jį 64 proc. rinkėjų  pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Kai kurios šalys, įskaitant Kroatiją, Kiprą, Čekiją, Graikiją, Vengriją, Italiją ir Šveicariją, pripažįsta tik civilinę partnerystę. Čekijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, pagal kurį šalis taptų pirmąja Europos Sąjungos pokomunistine nare, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas, tačiau jo likimas neaiškus.

Slovėnija taip pat leidžia civilines partnerystes, tačiau 2015 m. per referendumą atmetė pasiūlymą įteisinti gėjų santuokas.

2014 metais Estija tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, leidusia tos pačios lyties asmenims sudaryti civilinę sąjungą.

Rumunijoje referendumas dėl gėjų santuokų draudimo įtvirtinimo Konstitucijoje 2018 m. žlugo dėl mažo rinkėjų aktyvumo.

Pažanga Amerikoje

Kanada buvo pirmoji Amerikos šalis, 2005 m. leidusi tos pačios lyties asmenų santuokas.

2015 metais JAV Aukščiausiasis Teismas legalizavo gėjų santuokas visoje šalyje, tuo metu jos buvo draudžiamos keturiolikoje iš 50-ies valstijų. Tačiau pirmoji JAV gėjų santuoka iš tikrųjų įvyko 1971 m., kai Minesotos pora įgijo santuokos dokumentą dėl nepastebėtos teisinės spragos. Santuoka buvo oficialiai pripažinta 2019 m. kovo mėnesį, po penkių dešimtmečių teisinės kovos.

Lotynų Amerikoje šešios šalys leidžia tuoktis tos pačios lyties asmenims: Argentina, Brazilija, Kolumbija, Ekvadoras, Urugvajus ir Kosta Rika.

Meksikos federalinėje sostinėje 2007 m. buvo leistos gėjų civilinės sąjungos, o 2009 m. - santuokos. Tuo pasekė pusė iš 32 valstijų.

Čilė legalizavo gėjų civilines sąjungas 2015 metais.

Kuba neįtraukė į savo 2019 metais priimtą naują Konstituciją pakeitimų, kurie būtų atvėrę kelią teisėtoms tos pačios lyties asmenų santuokoms. 2021 m. naujo šeimos kodekso projektas atvėrė duris tos pačios lyties asmenų santuokoms, tačiau dėl to bus skelbiamas referendumas.

Taivanas – pirmasis Azijoje

Nors didžioji Azijos dalis yra tolerantiška homoseksualumui, 2019 m. gegužę Taivanas tapo pirmuoju regione, kur leistos gėjų santuokos.

Japonijoje teismas Saporo šiaurėje 2021 m. nusprendė, kad šalies atsisakymas pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas yra antikonstitucinis – tai pirmas svarbus sprendimas šiuo klausimu.

Australija ir Naujoji Zelandija yra vienintelės platesniame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriose (atitinkamai 2017 m. ir 2021 m.) buvo priimti gėjų santuokų įstatymai.

Artimuosiuose Rytuose, kur homoseksualumas persekiojamas, Izraelis pirmauja gėjų teisių srityje, pripažindamas tos pačios lyties asmenų santuokas, kurios kitur yra draudžiamos, nors pačioje šalyje neleidžia jų registruoti.

Keletas konservatyvaus regiono šalių vis dar taiko mirties bausmę už homoseksualumą, įskaitant Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.

Afrika: santuoka vienoje šalyje

Pietų Afrika yra vienintelė Afrikos žemyno valstybė, leidžianti gėjų santuokas, jas legalizavo 2006 metais.

Apie 30 Afrikos valstybių draudžia homoseksualumą, o Mauritanija, Somalis ir Sudanas už tos pačios lyties santykius taiko mirties bausmę.

Rezultatai, gauti iš dvidešimties iš 23 Šveicarijos kantonų, rodo, kad 64 proc. balsavusiųjų pritarė planams. Rinkėjų aktyvumas siekė 52 proc.

Iki šiol Šveicarija buvo tarp nedaugelio Europos šalių, dar neįteisinusių tos pačios lyties asmenų santuokų.

„Šveicarai į balsadėžės įmetė didžiulį „taip“, – agentūrai AFP sakė už tos pačios lyties santuokų legalizavimą pasisakančio komiteto atstovė Olga Baranova. – Šiandiena nekeičia mano šalies. Šiandiena atspindi tą per pastarųjų metų pasikeitusį mentalitetą. Jis iš tiesų atspindi tą platų ir labai svarbų LGBT žmonių visuomenėje pripažinimą.“

Paskutinės visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, kuri buvo atlikta rugsėjo 1–9 dienomis, tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimui pritaria 53 proc. šalies gyventojų, o priešingos nuomonės laikosi 27 procentai.

Rugpjūčio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad pritariančiųjų yra 55 proc., o nepritariančiųjų – 20 procentų.

Apklausos rodė, jog tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimui greičiausiai nepritars kai kurių krikščionių kongregacijų nariai ir populistinio dešiniojo sparno Šveicarijos liaudies partijos (SVP) – didžiausios Šveicarijos politinės partijos – šalininkai.

Šveicarija homoseksualumą dekriminalizavo 1942 metais, tačiau nemažai vietos ir regioninės policijos nuovadų ir toliau rengė „gėjų sąrašus“, kai kurios tai darė net iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios.

Tos pačios lyties asmenų poros Šveicarijoje jau gali įregistruoti civilinę partnerystę ir šalyje kasmet įregistruojama po maždaug 700 tokių partnerysčių.

Tačiau šis statusas nereiškia tokių pačių teisių kaip santuokoje, įskaitant teisę įgyti pilietybę ir teisę bendrai įsivaikinti.

Šveicarų parlamentas po daugelio metų diskusijų pernai gruodį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo tos pačios lyties asmenų poroms būtų leista tuoktis.

Tačiau, šios iniciatyvos oponentams surinkus būtinus 50 tūkst. parašų, įstatymas pagal šalies tiesioginės demokratijos sistemą buvo užginčytas ir pateiktas referendumui.

Pagal įstatymo projektą, tos pačios lyties asmenys galės tuoktis ir turės tokias pat teises, kaip kitos susituokusios poros. Projekte taip pat numatyta, kad lesbietės galės pasinaudoti spermos donorų paslaugomis ir ši projekto nuostata sulaukė kone prieštaringiausių vertinimų.

ES Teisingumo Teismas (ESTT) antradienį paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta gėjų santuokų.

Toks sprendimas priimtas vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas dėl užsieniečių apsigyvenimo šalyse narėse. Teismas paskelbė, kad čia esanti sutuoktinių sąvoka apima ir tos pačios lyties antrąsias puses.

„Mūsų žiniomis, iki šiol Lietuvos Migracijos departamentas atmesdavo prašymus dėl tos pačios lyties sutuoktinių šeimos susijungimo argumentuodamas tuo, kad tos pačios lyties asmenų santuoka pagal Lietuvos įstatymus nėra leidžiama“, – BNS sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Kristina Normantaitė.

„Po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Coman byloje tokia praktika turėtų pasikeisti. (...) Užsieniečių teisinės padėties įstatyme naudojama „sutuoktinio” sąvoka turės būti interpretuojama kaip apimanti tos pačios lyties sutuoktinius“, – pridūrė ji.

Migracijos departamentą kontroliuojanti Vidaus reikalų ministerija teigia prieš priimdama politinius sprendimus pirmiausia norinti detaliai susipažinti su Liuksemburge įsikūrusio teismo priimtu sprendimu.

„Visų pirma, reikia nuodugniai susipažinti su priimtu sprendimu ir tada bus imtasi kažkokių veiksmų“, – BNS teigė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Nevyriausybininkai teigia, kad ESTT sprendimas bus svarbus Lietuvos teismams nagrinėjant bylą, kur su Lietuvos piliečiu susituokęs baltarusis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jam leidimo gyventi Lietuvoje.

Bylą šiuo metu nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau dėl kai kurių nuostatų išaiškinimo jis laukia Konstitucinio Teismo sprendimo.

„Po šito sprendimo aš norėčiau palinkėti Konstituciniam Teismui drąsos priimti teigiamą sprendimą šitoje byloje, kuri bus revoliucinė Lietuvai ir suteiks vilties, kad pokyčiai dėl dviejų tos pačios lyties asmenų gyvenimo Lietuvoje teisinio pripažinimo įvyks greitai“, – BNS sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Galimybė pripažinti LGBT santykius

ES teismas nusprendė, kad 2010 metais Briuselyje susituokę ir po dvejų metų Rumunijoje apsigyventi panorę rumunas ir amerikietis turi tas pačias gyvenimo vietos teises, kaip ir kitos susituokusios poros.

Nors teismas tradiciškai nurodė, kad spręsti dėl vienalyčių asmenų santykių įteisinimo ir toliau gali tik pačios ES narės, teisės profesorius Vytautas Mizaras sako, jog ESTT sprendimas gali tapti netiesiogine paskata Lietuvai sureguliuoti homoseksualių asmenų gyvenimą kartu.

„Gerai, dabar yra suteikiamas leidimas gyventi valstybėje narėje, bet jie valstybės vidaus teisės požiūriu vis tiek nebus traktuojami kaip šeimos nariai“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius.

„Aišku, kad tai yra absurdiška situacija, apie jokį teisinį apibrėžtumą ir pagarbą žmogaus gyvenimo šeimoje teisėms iš teisės požiūrio negali būti jokios kalbos“, – pridūrė jis.

„Dėl to mano pozicija ir yra tokia, kad šitas sprendimas tiesiogiai tikrai neįpareigoja sureguliuoti šeimos teisinų santykių tarp tos pačios lyties asmenų, (...) bet netiesiogiai tai tikrai yra motyvas ir paskata valstybei vis dėlto atsisakyti tam tikrų psichologinių barjerų ir vadovautis humaniškumo principu“, – kalbėjo V. Mizaras.

K. Normantaitė tvirtino, jog jau keletas pastarųjų ES teismų sprendimų „kalba apie besikeičiančią socialinę realybę, kuri daro įtaką ir teisinės realybės pokyčiams“.

„Verta tikėtis, kad tiek ESTT sprendimas, tiek, potencialiai ir būsimas Konstitucinio Teismo sprendimas taps paskata žengti pirmyn ir Lietuvoje užtikrinant visų asmenų teises“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.

Šios organizacijos duomenimis, šiuo metu 14 ES šalių yra įteisinusios tos pačios lyties santuokas.

Lietuvoje nėra įteisintos nei gėjų santuokų, nei partnerystės. Keli ankstesni Lietuvos liberalių politikų bandymai šalyje įvesti civilinę homoseksualų partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Visuomenės apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualių asmenų santykių įteisinimui.

„2017-ųjų gruodžio 4-ąją Konstitucinio Teismo nutartimi buvo panaikintas teisinis reglamentas, iki šiol neleidęs tokioms poroms tuoktis“, – sakoma pranešime.

Jame teigiama, kad šis sprendimas įsigalios 2018-ųjų gruodžio 31 dieną, nebent vyriausybė nuspręs pakeisti atitinkamus įstatymus anksčiau.

Austrijos KT nurodė, kad „skirtumas tarp santuokos ir civilinės partnerystės šiais laikais nebegali egzistuoti nediskriminuojant tos pačios lyties asmenų porų“.

KT ėmėsi svarstyti šį klausimą po to, kai dvi moterys, sudariusios civilinės partnerystės sąjungą, pasiskundė žemesnės instancijos teismui, kad Vienos pareigūnai neleido joms oficialiai susituokti.

2001-aisiais Nyderlandai tapo pirmąja šalimi pasaulyje, įteisinusia gėjų ir lesbiečių porų santuokas.

Jos pavyzdžiu vėliau pasekė keliolika Europos šalių; naujausia iš jų – Vokietija. Kai kurios kitos senojo žemyno šalys leidžia tos pačios lyties asmenims sudaryti tik civilinės partnerystės sąjungas.

Vis dėlto nemažai Rytų Europos valstybių, įskaitant Bulgariją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, neleidžia homoseksualams nei tuoktis, nei sudaryti civilinės partnerystės sąjungų.