Naujuoju teisės aktu 10,9 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos narėje tos pačios lyties poroms suteikiamos bendrosios sutuoktinių nuosavybės ir paveldėjimo teisės.

Pagal šį teisės aktą taip pat leidžiama biologinio tėvo ar motinos partneriui įsivaikinti jų vaikus.

Tačiau tos pačios lyties porų partnerystės įstatymo projekte vis dar nenumatytas visavertis įvaikinimas ar santuoka.

Anksčiau Čekijoje tos pačios lyties poros galėjo sudaryti registruotas partnerystes, kurių laisvės ir teisės buvo ribotos.

Tarptautinės asociacijos ILGA duomenimis, tos pačios lyties poroms leidžiama įsivaikinti vaikus 37 pasaulio šalyse, daugiausia Europoje, Šiaurės ir Lotynų Amerikoje.

Penkių puslapių pareiškime Šventojo Sosto doktrinos tarnyba sakė suprantanti, kad kai kurioms vyskupų konferencijoms reikia daugiau laiko pastoraciniams apmąstymams dėl oficialaus pontifiko pritarimo tokiems palaiminimams.

Tačiau nereikėtų doktrininiu požiūriu atsiriboti nuo deklaracijos dėl tos pačios lyties porų laiminimo „ar laikyti ją eretiška, prieštaraujančia Bažnyčios tradicijai ar piktžodžiaujančia“, sakoma biuro pareiškime.

Leidimas laiminti tos pačios lyties poras buvo paskelbtas praėjusį mėnesį deklaracijoje – svarbiame Katalikų bažnyčios dokumente.

Vatikanas tuo metu pabrėžė, kad bet koks palaiminimo prašymas neturėtų būti traktuojamas kaip katalikiškos apeigos ar atliekamas civilinių sąjungų arba vestuvių metu.

Popiežiaus Pranciškaus patvirtintame dokumente Vatikanas pritarė „galimybei suteikti palaiminimą neįprastose situacijose esančioms ir tos pačios lyties poroms“.

„Negalima užkirsti kelio ar uždrausti bažnyčios artumo žmonėms kiekvienoje situacijoje, kurioje jie gali prašyti Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą“, – sakoma jame.

Kai kurie vyskupai iš karto pareiškė, kad naująja politika nesivadovaus.

„Apdairumas ir dėmesys bažnytiniam kontekstui bei vietinei kultūrai galėtų leisti taikyti skirtingus naujos palaiminimų taisyklės taikymo būdus“, „bet ne visiškai ar galutinai atsisakyti šio kunigams siūlomo kelio“, sakoma ketvirtadienio pareiškime.

Vis dėlto tarnyba ketvirtadienį pripažino, kad situacijose, kai „galioja įstatymai, pagal kuriuos vien už prisipažinimą, kad esi homoseksualus, gresia kalėjimas, o kai kuriais atvejais – kankinimai ir net mirtis, savaime suprantama, kad suteikti palaiminimą būtų neišmintinga“.

„Akivaizdu, kad vyskupai nenori, jog prieš atsiskleidusius homoseksualius asmenis būtų smurtaujama“, – priduriama jos pareiškime.

Tačiau pareiškime teigiama, kad labai svarbu, jog šios vyskupų konferencijos „nepritartų kitokiai doktrinai nei popiežiaus pasirašytoje deklaracijoje“.

Ketvirtadienio pareiškime stengiamasi pabrėžti Vatikano poziciją, kuri „tvirtai laikosi tradicinės Bažnyčios doktrinos apie santuoką, neleisdama jokių liturginių apeigų ar palaiminimų, panašių į liturgines apeigas, kurios gali kelti painiavą“.

Pontifikas pakeitė 2021 metų Vatikano doktrinos tarnybos politiką, pagal kurią tokie palaiminimai buvo draudžiami, motyvuojant tuo, kad Dievas „negali laiminti nuodėmės“.

Vatikanas laikosi nuomonės, kad su homoseksualiais žmonėmis reikia elgtis oriai ir pagarbiai, tačiau mano, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų yra „iš esmės neteisingi“. Katalikų mokymas sako, kad santuoka yra visą gyvenimą trunkanti vyro ir moters sąjunga, kuri yra Dievo plano dalis ir skirta naujai gyvybei kurti.

Popiežiaus žodžiai yra atsakas į pensiją išėjusiems konservatyviems kardinolams, rašiusiems pontifikui dėl daugelio aktualių klausimų, kurie, kaip tikimasi, bus aptarti šį mėnesį vyksiančiame Vyskupų sinode.

„Kai prašote palaiminimo, išreiškiate pagalbos prašymą Dievui, maldą, kad galėtume gyventi geriau, pasitikėjimą Tėvu, kuris gali padėti mums gyventi geriau“, – rašė Pranciškus laiške rugsėjo 25 dieną, kurį Vatikanas paskelbė spalio 2-ąją.

Nors popiežius tvirtai gynė seną bažnyčios mokymą, kad santuoka yra tarp vyro ir moters, jis taip pat sakė, kad svarbu, kad bažnyčia „neprarastų pastoracinės meilės, kuri turi būti visų mūsų sprendimų ir požiūrio dalis“.

Popiežius nurodė, kad įžvalgumas yra būtinas, kai palaiminimų prašo tos pačios lyties poros, ir sakė, kad bet kokie palaiminimai turi vengti nesusipratimo apie tai, ko bažnyčia moko apie santuokos prigimtį.

„Negalime būti teisėjais, kurie tik neigia, atmeta ir atstumia“, – teigė jis.

Popiežius taip pat užsiminė, kad moterų įšventinimas į kunigystę, kurią 1994 metais griežtai uždraudė popiežius Jonas Paulius II, galėtų būti diskutuojamas.

„Bus sunku susitaikyti su tuo, kad kunigystė yra skirta tik vyrams, ir mes negalėsime pripažinti moterų teisių ar jų dalyvavimo vadovaujant bažnyčiai“, – rašė popiežius.

„Tyrimas ir jo ataskaita aiškiai formuoja lūkestį, kad valstybė sureguliuotų tos pačios lyties asmenų šeimų teisinius santykius, priimant partnerystės įstatymą. Šios šeimos aiškiai komunikuoja norą būti pripažintos, apsaugotos ir gerbiamos visuomenėje kartu su kitais žmonėmis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Pasak jos, toks lūkestis kyla ne tik todėl, jog dabartinis teisinis reguliavimas neatliepia šių žmonių gyvenimo realijų, bet ir todėl, kad valstybė prieš dvidešimt metų „davė pažadą“: partnerystės institutas numatytas 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse.

Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas sociologas Liutauras Labanauskas atliko dešimt giluminių interviu su LGBT poromis (penkiomis vyrų ir penkiomis moterų). Šios poros santykius kūrė vidutiniškai 10 metų, partnerių amžius – nuo 21-erių iki 65-erių metų.

Patiria neproporcingus sunkumus

L. Labanausko teigimu, tyrimas dar kartą įrodė, kad LGBT poros visuomenėje patiria nelygybę. Tai susiję su turto paveldėjimu, atstovavimu gydymo įstaigose.

„Kalbant apie informacijos gavimą dėl sveikatos būklės, oponentai sako, kad būtų galima duoti leidimą suteikti informaciją, kad tai galima susitvarkyti iš anksto. Bet kad tą padarytum, turi apvažiuoti visas ligonines“, – aiškino J. Juškaitė.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės teigimu, LGBT poroms iššūkių kyla ir dėl paveldėjimo mirties atveju: „Tos pačios lyties šeimos neturi artimojo statuso Lietuvoje, todėl tokiu atveju taikomos visos sąlygos, einant per teisinę sistemą, kurios taikomos dviem svetimiems žmonėms.“

Pasak jos, tai reiškia, kad už paveldėtą turtą vienam iš poroje esančių žmonių reikės susimokėti mokesčius. Sutuoktiniams ši prievolė negalioja.

Anot L. Labanausko, vienos lyties porų probleminės patirtys „nėra baigtinės, o teisinis nelygiavertiškumas ir pažeidžiamumas yra suvokiamas kaip neproporcingai didelis“.

„Lūkestis, kad klausimus galima išspręsti per teisininkus, advokatus, notarus, yra neracionalus ir diskriminuojantis“, – dėstė jis.

Ieško būdų įteisinti santykius

Šios šeimos aiškiai komunikuoja norą būti pripažintos, apsaugotos ir gerbiamos visuomenėje kartu su kitais žmonėmis.

L. Labanausko teigimu, kadangi vienos lyties porų santykiai Lietuvoje nėra įteisinti, tai šiuos žmones verčia „imtis tam tikrų veiksmų, bandant įteisinti savo santykius“.

„Santykių įteisinimas remiasi formaliais arba neformaliais būdais. Iš formalių būdų galime paminėti santuokų sudarymą užsienyje. Tai yra tam tikras pasipriešinimas esančiai situacijai. (...) Vyksta ir neformalūs partnerysčių įteisinimo būdai, kurie remiasi įvairiomis simbolinėmis formomis“, – aiškino tyrėjas.

Tyrėjas sako, kad šias problemas išspręstų partnerystės instituto įteisinimas, kuriam daugiausiai problemų kelia „kultūriškai sąlygotos nuostatos ir klaidingi įsitikinimai“.

LGBT porų tyrimas „Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybių analizė ir kokybinis tyrimas apie LGBTQIA+ asmenų poreikius“ parengtas įgyvendinant projektą „Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms ir vienas kitam kovoje už lygybę“. Jis finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Prezidentas Gitanas Nausėda prisipažino, kad būtų nepasirašęs tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimas beveik vienodas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Izraelyje 2018 metais buvo priimtas įstatymas, įteisinantis surogatinę motinystę tik vienišoms arba savo kūdikių negalinčioms turėti moterims, bet ne tos pačios lyties asmenų poroms ir ne vienišiems vyrams. Anksčiau pakaitine motinyste galėjo pasinaudoti tik heteroseksualios poros.

„Mes laimėjome! Tai yra jaudinanti diena, kai Izraelis pagaliau priartėjo prie išsivysčiusių pasaulio šalių LGBT bendruomenės teisių požiūriu“, – sakė Izraelio gėjų tėvų asociacijos atstovas Julienas Bahloulas (Džulienas Bahlulas).

2018 metais jis pateikė apeliaciją dėl diskriminuojančio surogatinės motinystės įstatymo.

„Mes džiaugiamės, kad Aukščiausiasis Teismas priėmė drąsų ir teisingą sprendimą“, – pridūrė J. Bahloulas.

Teismas ketvirtadienį pareiškė, kad parlamentas „per 12 mėnesių privalo užbaigti tos pačios lyties porų ir vienišų vyrų diskriminaciją“.

Teismo sprendimas paskelbtas likus kelioms dienoms iki visuotinių rinkimų Izraelyje. Nors šalis yra laikoma viena iš pasaulio lyderių kovos už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų) teises srityje, religingi konservatoriai tos pačios lyties santykius laiko tabu.

Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) politiniam aljansui priklausančios partijos, ypač ultraortodoksų grupės, pasisako prieš galimybę LGBT bendruomenės nariams ir vienišiems vyrams pasinaudoti surogatine motinyste.

Pagrindinis B. Netanyahu varžovas Benny Gantzas (Benis Gancas), vadovaujantis centristinei partijai „Mėlyna ir balta“, sako, kad tik jo vadovaujama vyriausybė galėtų priimti įstatymą, tenkinantį AT reikalavimą.