Atliekų rado po žeme

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad pasitvirtino aplinkosaugininkų gauta informacija apie UAB "Traidenis" teritorijoje Alytuje, Pramonės gatvėje, galbūt užkastas gamybos atliekas. "Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai sausio 15 d. patikrino šią teritoriją, naudodamiesi sunkiasvore kasimo technika, ir nustatė, kad joje užkastos gamybos atliekos.

AAD direktoriaus Vaido Laukio teigimu, aplinkosaugos reikalavimų pažeidimo tyrimas tik prasidėjo. Užkastų atliekų kiekiui ir sudėčiai nustatyti ir padarytai žalai aplinkai įvertinti dar bus atliekami išsamūs užterštos teritorijos tyrimai. Nustačius faktinį užkastų atliekų kiekį ir sudėtį, bus apskaičiuota aplinkai padaryta žala ir sprendžiama, kokių privalomų priemonių turi būti imamasi aplinkos būklei atkurti. Įmonė turės atlyginti padarytą žalą ir išvalyti atliekomis užterštą teritoriją", – sakoma AAD oficialiame pranešime.

Atsirašė formaliai

Nuotekų valymo įrenginių, talpyklų iš stiklaplasčio, uždaros rekreacinės žuvų auginimo sistemos gamybos bendrovei "Traidenis" tai buvo ne pirmas pasimatymas su gamtosaugininkais. Praėjusiųjų metų vasara AAD departamentas buvo gavęs skundą, kad "Traidenis" neatsakingai tvarko gamybines atliekas, nemoka taršos mokesčio, o Alytaus agentūros darbuotojai aplaidžiai tikrina ir toleruoja bendrovės pažeidimus. Analogiškas skundas buvo nusiųstas ir Aplinkos ministerijai.

Redakcijos šaltinių teigimu, abiem institucijoms buvo nusiųstos nuotraukos ir filmuoti vaizdo įrašai, kaip "Traidenio" teritorijoje ekskavatorius kasa kelių metrų gylio tranšėjas, kuriose laidojamos bendrovės gamyboje susidariusio atliekos – susmulkintas plastikas.

Tačiau AAD reakcija į šį skundą buvo gana keista. Departamento direktorius V.Laukys teigė, kad, po skundo gavimo praėjus net penkiems mėnesiams, buvo atliktas ne greitas, bet planinis tyrimas išnagrinėjant skunde pateiktus faktus. Patikrinimo metu nustatyta įvairių pažeidimų: "Traidenis" vaško pakuotę ir metalinę statinę – daugiau negu 2 t pavojingų atliekų laikė daugiau negu pusmetį, taip pažeisdamas atliekų tvarkymo įstatymą; rasta veik 10 t metalinės, beveik 5 t plastikinės, 8,5 t medinės pakuotės, trečdalis tonos stiklaplasčio atliekų, kurios nebuvo perduotos atliekų tvarkytojui. Patikrinimo akte konstatuojama, kad bendrovė neregistruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, nėra pateikusi atliekų susidarymo apskaitos, taip pažeisdama Atliekų tvarkymo ir tvarkymo apskaitos taisyklių reikalavimus.

Už šiuos pažeidimus Alytaus regiono AAD "Traideniui" skyrė simbolinę baudą – rašytinį įspėjimą. Apie jokias užkastas gamybines atliekas patikrinimo metu nebuvo kalbama.

Bendrovei "Traidenis" tai buvo ne pirmas susitikimas su gamtosaugininkais.

Atliekas iškasė?

"Traidenio" savininkas S.Leonavičius atliekų užkasimo fakto neneigia. "2009–2010 m. statėme gamyklą. Pradėjus gamybą, išties susidarė dalis gamybos atliekų – plastiko. Jį smulkinome. Darbininkai, užuot jį utilizavę, ekskavatoriumi rausė tranšėjas ir atliekas laidojo. Tačiau, praėjus metams dvejiems, ta teritorija buvo sutvarkyta – palaidotos atliekos iškastos, įrengtas 1 ha tvenkinys, poilsio zona darbuotojams. O darbininkai, užkasę atliekas į žemę, gamtosaugininkų buvo nubausti piniginėmis baudomis. Konfliktas baigtas", – dienraščiui iš pradžių teigė "Traidenio" savininkas.

AAD atlikti nauji tyrimai sako, kad S.Leonavičius neteisus – ne visos palaidotos atliekos buvo iškastos.

"Faktas, kad atliekos buvo užkastos, konstatuotas. Dabar gamtosaugos pareigūnai atliks bendrovės dokumentų patikrinimą, išsiaiškins, kiek galėjo susidaryti atliekų gamybos procese, kur jos galėjo būti utilizuotos. Kai turėsime patikrinimo duomenis, spręsime dėl teritorijos ir ploto identifikavimo – kur galbūt galėjo būti laidojamos atliekos. Bus atlikti ekologiniai tyrimai, pasikviesta geologijos tarnyba, bandysime nustatyti tikslų užkastų atliekų kiekį", – kalbėjo AAD direktorius V.Laukys.

Tiesa, pašnekovas akcentavo, kad tyrimas galbūt tęsis net iki pavasario: šalčiai gali trukdyti nustatant, kokio dydžio teritorijoje "Traidenis" užkasė nepavojingas atliekas.

Dvigubi standartai

Kaip dienraščiui teigė "Traidenio" savininkas S.Leonavičius, 2012 m. teritorija buvo sutvarkyta, palaidotos atliekos iškastos ir utilizuotos. Tačiau paprašytas pakomentuoti šiandienos faktą – kodėl gamybinių nekenksmingų atliekų vis dėlto rasta, pašnekovas pateikė gana keistą versiją.

"Tai ne gamybos atliekos. Gaminame plastikines talpyklas – medžiaga poveikio aplinkai nedaro, ji sertifikuota. Pagal žiedinės ekonomikos principus ji susmulkinta, užpajamuota kaip šalutinis gamybos produktas. Ar tai pavojinga atlieka, ar šalutinis produktas – jau interpretacija", – dėstė S.Leonavičius. Jo teigimu, šio plastikinės atliekos neužteršė nei oro, nei grunto, nei vandens.

V.Laukys neatmetė prielaidos, kad S.Leonavičius yra teisus, tačiau pažeidimo faktas akivaizdus: "Tai gali būti nepavojingos atliekos. Taigi aplinka gali būti neužteršta. Jei atliekas surinks pati bendrovė, gaus tik baudą."

Paprašytas plačiau paaiškinti, kodėl "Traideniui" gali būti pritaikyta tik bauda, o ne prašoma išieškoti žalą, padarytą už teršimą, V.Laukys teigė, kad toks yra įstatymas: "Įstatymas numato, kad jeigu atliekas sutvarko jų savininkas, atiduoda atliekų tvarkytojui, tai tokia apimtimi žala mažinama arba, surinkus visas atliekas, ji neskaičiuojama."

"Jei pilietis išmes kibirą atliekų, jis gaus baudą už gamtos taršą, o jei atliekas surinko ir atidavė perdirbėjams, žala gamtai neskaičiuojama", – įstatymo subtilybes aiškino V.Laukys.

Žiedinė ekonomika?

"Nusiperkame 3 kub. m skaldos ir sunaudojame tik 2,5 kub. m. Ar mums reikia atiduoti likutį į inertinių medžiagų sąvartyną? O betonas – atlieka? Mes ne pas kaimyną, bet nuosavoje, privačioje teritorijoje panaudojome inertinę medžiagą. Mes susmulkinome, jis užpajamuotas. Plastmasės atliekas tuo momentu panaudojome kaip inertinę medžiagą. (...) Vadovaujamės principu, kad kuo mažiau atliekų patektų į buitinių atliekų sąvartyną. Žiedinės ekonomikos koncepcija – kiek daugiau grąžinti į aplinką", – dienraščiui sakė "Traidenio" savininkas S.Leonavičius. Pasak pašnekovo, "tai gamybos šalutinis produktas, naudojamas savoms reikmėms".

S.Leonavičiaus supratimas apie žiedinę ekonomiką ne tik keistas, bet ir neteisingas. Žiedinės ekonomikos esmė – sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, nes bus perdirbama daugiau atliekų ir medžiagos bus naudojamos pakartotinai, o tai duos naudos tiek aplinkai, tiek ir ekonomikai: nuo gamybos ir naudojimo iki atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų rinkos. "Traidenis" nepavojingas gamybines atliekas, atvirkščiai, nei reikėtų daryti vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, užkasė į žemę.

Šios įmonės vadovas Sigitas Leonavičius BNS teigė, kad užkastos medžiagos žalos aplinkai nedaro.

„Tai yra šalutinis gamybos produktas, kuris nėra pavojingas aplinkai. Tai yra stiklaplastis – inertinė medžiaga, iš jos gaminame visas talpas. Mes ją naudojome savo tikslams, savo žemėje darant drenažą 2010–2012 metais“, – sakė S. Leonavičius.

Aplinkosaugininkai įmonės teritorijoje antradienį surengė neplaninį patikrinimą, per jį ir rastos užkastos atliekos. Šiuo metu departamentas atlieka tyrimą: skaičiuojamas užkastų atliekų kiekis, nustatoma medžiagų sudėtis bei skaičiuojama žala aplinkai.

„Įvertinus dokumentaciją, pirminis tyrimas turėtų įvykti per savaitę, bet dėl tikslių medžiagų kiekio nustatymo spręsime tik turėdami pirminio tyrimo išvadas, tada nuspręsime būdą ir priemones – tai užims ir finansiškai, ir gali užtrukti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys.

Anot „Traidenio“ vadovo, tos medžiagos, kurios rastos užkastos įmonės teritorijoje, įprastai grąžinamos į gamybą arba vežamos į sąvartyną. S. Leonavičius teigė, kad medžiagos užkastos 2010–2012 metais, o jas užkasusį darbuotoją nubaudė aplinkosaugininkai. Pasak vadovo, nuo to laiko jokių kasinėjimų įmonės teritorijoje nevyko.

„Laukiame išvadų. Kadangi mes patys dirbame toje srityje, žinome, kokias medžiagas ir kur jas naudojame, neteršiame aplinkos. Mes patys daromės tyrimus“, – teigė S. Leonavičius.

Mes žinome, ką mes darome. Tą darome savo teritorijoje, savo žemėje, kuri yra mūsų nuosavybė, mes ją išpirkome.

„Mes žinome, ką mes darome. Tą darome savo teritorijoje, savo žemėje, kuri yra mūsų nuosavybė, mes ją išpirkome“, – pridūrė jis.

Tačiau, pasak V. Laukio, gamybinių atliekų tvarkymas griežtai reglamentuotas, jų negalima pilti savo teritorijoje, jas būtina perduoti atliekų tvarkytojams.

„Koks skirtumas, ar jūs kibirą šiukšlių išpilsite pas save kur nors ar kažkur kitur. Čia yra gamyba, ji yra reglamentuota, susidariusios atliekos turi būti atiduodamos atliekų tvarkytojams. Atliekos negali būti šalinamos bet kokiu būdu“, – sakė V. Laukys.

Gavus tyrimo išvadas ir patvirtinus, kad padaryta žala gamtai, įmonei gali grėsti bauda.

Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovės Ievos Krikštopaitytės, „Traidenio“ atveju nustatytas įmonės gamybos metu susidarančių nepavojingų atliekų užkasimo faktas, tačiau visiškai nėra aišku, koks užkastų atliekų kiekis, todėl gresiančios baudos kol kas svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų. Tačiau, anot jos, tyrimo metu gali būti nustatyta ir daugiau pažeidimų, ne tik netinkamas atliekų tvarkymas.

Lietuvos bendrovė "BOD Group" planuoja investuoti Armėnijoje, kur rado verslo partnerius eksportuoti optikos lęšius, o ateityje planuoja statyti gamyklą ir saulės jėgainę, rašo "Verslo žinios".

"Praeitą savaitę mus aplankė potencialus verslo partneris iš Armėnijos, jau dėliojame konkrečius žingsnius. Galime tikėtis 5-10 mln. eurų dydžio sutarčių šiemet arba kitais metais. Įdomu tai, kad ES ir Eurazijos bankai finansuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą Armėnijoje. Pati šalis nebūtų pajėgi vykdyti tokių projektų, tačiau su Vakarų šalių ir Eurazijos plėtros banko pagalba įmanoma plėtoti atsinaujinančią energetiką ir gal net ateityje su vietiniais partneriais pastatyti naujausios kartos modulių surinkimo gamyklą", - sakė Vidmantas Janulevičius.

Nuotekų valymo įrenginių gamybos bendrovė "Traidenis" taip pat svarsto apie gamyklos statybą Armėnijoje, nes eksportuoti produkcijos neapsimoka dėl sudėtingos logistikos.