Finansų viceministrė Vaida Markevičienė sako, jog tai neturės tiesioginės įtakos kainodarai – draudimo paslaugos neturėtų brangti. 

„Didesnis maksimalus žalos atlyginimas tretiesiems asmenims neturės tiesioginės įtakos kainodarai ir draudimo paslaugų brangimas dėl šio pakeitimo neprognozuojamas“, – pranešime sakė V. Markevičienė. 

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva, pagal kurią mažiausia draudimo suma dėl žalos asmeniui turi būti 6,45 mln. eurų, o dėl žalos turtui – 1,3 mln. eurų.

Tačiau projekte šios draudimo sumos nustatytos kaip maksimalios dėl vieno eismo įvykio.

Pasak ministerijos, tokios didelės draudimo išmokos itin retos. Nuo 2004 metų gegužės iki šiol yra žinomas tik vienas eismo įvykis šalyje, kurio metu padaryta žala siekė maksimalią draudimo sumą.

Viceministrės teigimu, įstatymo pakeitimai leis nukentėjusiems gauti per eismo įvykį patirtos žalos atlyginimą, kai bankrutuoja ar likviduojamas tiek Lietuvos, tiek kitos ES valstybės draudikas, užtikrins jų apsaugą, kai draudimo nereikalaujama.

„Visi šie pokyčiai leis sklandžiau ir operatyviau atlyginti žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims“, – sakė V. Markevičienė.

Projektas buvo derintas su valstybės institucijomis, draudimo brokerių atstovais ir rinkos dalyviais.

Drausis patys

Dėl kylančių draudimo kainų nepatenkinti vežėjai nusprendė – kurs savo draudimo kompaniją. Jau įregistruota Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" UAB "Linavos rizikos valdymas" ateityje turėtų tapti naująja draudimo bendrove ir pakeisti pavadinimą į "Linavos draudimas". Šiuo metu Lietuvos bankui jau pristatytas draudimo bendrovės verslo planas, o visi reikalingi dokumentai turėtų būti atiduoti per rugpjūčio mėnesį.

Kaip teigė "Linavos" atstovas Andrius Petraitis, naujoji draudimo bendrovė turėtų pradėti savo veiklą šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Pirmaisiais veiklos metais dėl nustatytų reikalavimų tiek privalomuoju, tiek kasko draudimu bus apdrausta apie 6,5 tūkst. transporto priemonių, tarp jų ir lengvieji automobiliai.

Situacijos nepakeis?

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) generalinis sekretorius Sigitas Žilius netiki, kad naujoji draudimo kompanija bus pajėgi konkuruoti su didžiosiomis kompanijomis ir įnešti daugiau konkurencijos į transporto draudimo rinką.

"Jų kapitalas bus kiek daugiau nei 6 mln. eurų, o rinką sudaro 300 mln. eurų. Jeigu rinkoje įmonė dalyvauja su mažiau nei 5 proc. rinkos dalies, ką ji gali pakeisti? Su tokia rinkos dalimi nieko nesureguliuosi ir nieko nepakeisi. Ši draudimo kompanija ateityje negalės ir labai augti, nes ji draus labai pigiai, dėl to dirbs nepelningai arba su labai mažu pelnu. Greičiausiai ta kompanija gyvuos vos keletą metų", – mano S.Žilius.

Dideliu optimizmu netryško ir Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis. Jis teigė, kad norėdama išsilaikyti rinkoje naujoji draudimo kompanija turės verstis ir kitų rūšių draudimais.

"Pagal visus skaičiavimus yra taip, kad arba jie turės drausti pigiai ir nuostolingai, arba užsiimti ir kitų rūšių draudimu, nes net kasko draudimas yra nuostolingas, o visi pelnai yra sukuriami tik iš gyventojų turto draudimo. Mes matome, kad vilkikai generuoja didžiausią dalį visų žalų, apie 30 proc., o jų parkas sudaro vos keletą proc. visų automobilių. Pagal statistiką, kiekvienas vilkikas kartą per trejus metus patenka į kokį nors eismo įvykį. Lengvieji automobiliai sudaro apie 5 proc. visų žalų. Absoliuti dauguma žalų – iš užsienio, o ir 90 proc. laiko vežėjų automobiliai praleidžia užsienyje", – nekokias perspektyvas piešė A.Romanovskis.

Kaltas avaringumas?

Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį draudimo įmonės dirbo pelningiau nei prieš metus ir uždirbo 11 mln. eurų pelno: 4,7 mln. eurų – gyvybės draudimo įmonės, 6,3 mln. eurų – ne gyvybės draudimo įmonės. A.Romanovskis teigė, kad jeigu ne transporto priemonių draudimas, kuris visais laikais buvo nuostolingas, pelnas galėtų būti daug didesnis.

Buvo atvejis, kai draudimo kompanija paprašė 9 tūkst. eurų už vieno automobiliuko draudimą.

"Jeigu lietuviškas automobilis sukelia avariją Airijoje ir jis nėra apdraustas, Draudikų biuras vis tiek atlygina nukentėjusiajam Airijoje žalą ir paskui aiškinasi su kaltininku Lietuvoje. Lietuvos bankas yra suskaičiavęs, kad nė vienais metais istorijoje transporto priemonių privalomasis draudimas Lietuvoje nebuvo pelningas, o bendras nuostolis yra apie 140 mln. eurų, – tiek draudikai patyrė nuostolių teikdami šias paslaugas", – tikino LDA direktorius.

"Rinka veikia iškreiptai, nes ji yra neteisingai reguliuojama, o įstatymai neveikia – reikalaujama, kad vežėjai apsidraustų, o draudimo kompanijos gali tyčiotis, – nuogąstavo S.Žilius. – Jos gali paprašyti 12 tūkst. eurų, gali paprašyti ir 60 tūkst. eurų. Buvo atvejis, kai draudimo kompanija paprašė 9 tūkst. eurų už vieno automobiliuko draudimą. Ir tai nėra susiję su avaringumu ar kažkuo daugiau. Tai susiję su paklausos ir pasiūlos santykiu. Paklausa viršija pasiūlą, todėl pasiūla kelia kainą."

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas nesutiko, kad konkurencijos stoka galėtų būti esminė kylančių draudimo kainų priežastis, ir paragino vežėjus susirūpinti dideliais avaringumo skaičiais.

"Lemiamą įtaką draudimo kainų pokyčiams turi transporto priemonių avaringumo rodikliai ir eismo įvykių metu padarytos žalos, kurias draudikai privalo atlyginti nukentėjusiesiems. Lietuvos vežėjai neturėtų nei savęs, nei kitų klaidinti kalbėdami apie nepakankamą konkurenciją draudimo rinkoje, kur kas svarbiau būtų imtis veiksmingų priemonių, kurios sumažintų vežėjų transporto priemonių avaringumą, kuris vidutiniškai yra penkis kartus didesnis už visų Lietuvos vairuotojų vidurkį", – teigė A.Križinauskas.

Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, nors vilkikai Lietuvoje sudaro apie 2,7 proc. draudžiamų transporto priemonių, tačiau bendra jų žala siekia 29 proc. visų žalų – apie 30 mln. eurų. Kiekvienas Lietuvos vilkikas užsienyje kartą per trejus metus padaro žalos, t.y. vilkikų įvykių dažnis yra apie 30 proc., o lengvojo automobilio neviršija 6,5 proc.

Persikelia į užsienį

S.Žilius tikino, kad vilkikų avaringumas yra normalus, toks pats kaip Estijoje ar Lenkijoje, tačiau kainos ten gerokai skiriasi. LVS generalinis sekretorius pats tuo įsitikino, kai įsteigė verslą Lenkijoje, o toks eksperimentas parodė, kad ten yra geresnės sąlygos.

"Vieną kartą sirgau ir pagalvojau, kad reikia paskambinti savo kolegoms vežėjams, paklausti, kaip jie gyvena, kokia situacija su draudimu. Apie penktadalis pasakė, kad išeina iš Lietuvos. Sakė, kad niekur negali apsidrausti, nes visur draudimo kainos siekė po 12 tūkst. eurų. Daugiausia sudarė išėjimas į Lenkiją, – kalbėjo S.Žilius. – Aš irgi ten įmonę atidariau, buvo įdomu patyrinėti, kas ten vyksta. Įmonė, kuri ten vos tik pradeda veiklą, turėjo susimokėti 968 eurus metinę privalomojo draudimo įmoką. Estijoje ji irgi kainuoja apie 900 eurų.

"Lietuvoje yra labai sumažėjęs bankų skaičius, todėl sunkiau prieiti prie finansinių vežėjų įmonių išteklių, kai jos nori pirkti išnuojamąja nuoma arba didinti savo parkus. Mano eksperimentas Lenkijoje parodė, kad 13 val. paskambinęs, 15 val. jau gavau pasiūlymą su 2 proc. išperkamąja nuoma naujai atsidariusiai įmonei. Lietuvos atveju, jeigu aš nusiunčiu visus dokumentus, kontaktinius duomenis, tai tik po kokių dviejų mėnesių sureaguoja bankų darbuotojai. Mes esame atriboti nuo pigių pinigų."

Kaip teigė LVS generalinis sekretorius, Lietuvos banko taikomos priemonės neleido atsirasti naujiems rinkos žaidėjams. Ir nors tai nėra savaime blogas dalykas, tačiau, pasak S.Žiliaus, vežėjams tai yra negerai, nes nebeliko konkurencijos tarp draudikų.

"Kodėl tokios mažos rinkos, kaip Estija, turi tokias mažas draudimo kainas? Dėl to, kad yra didinama konkurencija, atsiranda daugiau žaidėjų ir kainos mažėja. Draudikų biuro interesas, kad draudimo kompanijos nebankrutuotų, o jeigu bankrutuos koks tūkstantis vežėjų, tai čia nieko tokio, nes Lietuvoje ir taip yra jų perteklius. Manau, kad tokia filosofija ir privedė prie tokios situacijos, jog esame priversti mokėti tokias draudimo kainas", – įsitikinęs S.Žilius.

Bankas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymų, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ar net dešimteriopai.

Pasak LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Mindaugo Šalčiaus, draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų.

„Kalbame ne apie 20-30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 000, o krovininio automobilio - 100 000 Eur įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, - sako M. Šalčius.

TPVCAPD įstatymas įpareigoja transporto priemonės valdytoją apdrausti savo transporto priemonę šios rūšies privalomuoju draudimu, o draudiką, vykdantį šią veiklą, įpareigoja sudaryti tokią draudimo sutartį, jei asmuo kreipiasi tokio draudimo ir pateikia visus reikalingus dokumentus ir informaciją. Ir nors draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareigos mokėti įmoką vykdymas negali tapti jam per sunkia našta .

Draudikas, nustatydamas privalomojo TPVCAPD draudimo paslaugos kainą (įmoką) vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.

„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, - sako M. Šalčius.

Vis dėlto, išskyrus tuos galimus atvejus, kai įmokos užkeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas. TPVCAPD kiekvienais metais nuo pat jo įvedimo buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui. 2016 m. dėl šios rūšies draudimo patirtas draudimo bendrovių nuostolis nuo TPVCAPD įvedimo pradžios buvo vienas iš didžiausių ir viršijo 19 mln. Eur. Draudikai ėmėsi priemonių nuostoliui sumažinti - vidutiniškai per 2017 m. 11 mėn., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 proc.

Lietuvos bankas ir toliau vykdys šio privalomojo draudimo rinkos stebėseną ir, nustatęs aptariamos pareigos sudaryti TPVCAPD sutartis su bet kuriuo teisės aktų reikalavimus atitinkančiu asmeniu pažeidimo praktinius atvejus, taikys teisės aktuose nustatytas poveikio priemones.

Pasak Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad draudimo rinkos dalyviai labai rimtai vertina Lietuvos banko rekomendacijas, todėl kiekviena bendrovė laikysis rinkos reguliatoriaus nurodymų ir juos įgyvendins. Kita vertus, Lietuvos bankas yra konstatavęs, kad aktyvi konkurencija draudimo rinkoje užtikrina, jog kiekvienas klientas visada turi galimybę pasirinkti paslaugą už mažiausią kainą.

„Svarbu pabrėžti, kad privalomas transporto priemonių draudimas išlieka nuostolingas. Lietuvos banko duomenimis, draudikų nuostoliai nuo 2004 m. buvo 145 mln. eurų. 2017 m. išmokos toliau didėjo ir pasiekė 102 mln. eurų. Eismo įvykių tendencija taip pat nesikeičia - statistika rodo, kad 2016 m. fiksuotas rekordinis eismo įvykių skaičius - beveik 100 tūkst.“, - sako A.Romanovskis.