Anksčiau už turto iššvaistymą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas A. Raščius skundė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir siekė išteisinimo.

„Žalos atlyginimo klausimas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, gali ir turi būti išspręstas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, o ne perduodant klausimo nagrinėjimą atskira civilinio proceso tvarka“, – teigiama pranešime.

Apeliacinis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 metų liepos 20 dienos nuosprendį, kuriuo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas prieš trejus metus A. Raščių pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir turto iššvaistymo bei skyrė jam lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant vieneriems metams.

Apeliacinis teismas, pašalinęs dalį A. Raščiui inkriminuotų veiksmų bei atsižvelgdamas į šiemet birželį įsigaliojusius Baudžiamojo kodekso pakeitimus, perkvalifikavo jo nusikalstamus ir už juos skyrė 9,4 tūkst. eurų bausmę.

Bylos duomenimis, būdamas „Oro navigacijos“ generaliniu direktoriumi jis 2012-2016 metais darė neteisėtą įtaką įmonei už 455 tūkst. įsigyjant automatinę duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistemą iš Suomijos bendrovės „NRPL Aero“. Laimindamas šį pirkimą A. Raščius žinojo, jog sistema iš esmės yra bevertė ir greičiausiai niekada nebus panaudota.

A. Raščius „Oro navigacijai“ vadovavo 2001–2017 metais, jis iš generalinio direktoriaus pareigų buvo atšauktas.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, mirusios moters dukra nurodė, jog ji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau šiai nesilaikant esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pacientė buvo užkrėsta COVID-19 liga ir mirė. Mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra COVID-19 liga.

Mirusiosios dukra prašė priteisti turtinės žalos – motinos laidojimo išlaidų – atlyginimą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ji grindė buvusiu artimu ir glaudžiu ryšiu su motina.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tada teismas dukrai priteisė 1 tūkst. eurų turtinės žalos ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Jis konstatavo, kad pacientės užsikrėtimo koronavirusu sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, be to, pacientė sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis užsikrėtus šiuo virusu, todėl žala – neatlygintina.

Aukščiausiasis Teismas minėtą sprendimą panaikino ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – padidino moteriai iš valstybės priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 3223 eurų, o bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LAT konstatavo, kad pacientės sveikatai buvo padaryta žala, ji nebuvo neišvengiama ir buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Konstatuota, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo medicininio mirties liudijimo pildymo taisyklėmis, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą dėl pacientės mirties priežasčių.

Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientės sveikatai padaryta žala nekvalifikuotina kaip neišvengiama, todėl turi būti atlyginta.

Savo ruožtu dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio LAT nurodė, jog žemesnės instancijos teismas turi atsižvelgti į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinio reguliavimo ypatumus – kad paciento sveikatai padaryta žala atlyginama nevertinant sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos kaltės.

Kasacinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno iš kriterijų, nuo kurių priklauso neturtinės žalos dydis, reikšmės, o tik formaliai nurodė keletą aplinkybių, kurių pagrindu sumažino ieškovo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos.

Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kaip penktadienį pranešė Šiaulių policija, gruodžio 30 dieną, apie 18 val., Apšrujų kaime, kapinėse, du nepilnamečiai, dvylikos ir penkiolikos metų, įmetė petardą į Kužių seniūnijai priklausančią medinę koplytėlę, ji sudegė

Anot pareigūnų, padaryta turtinė žala siekia 250 eurų.

Reagavimo valdybos pareigūnai į iškvietimą išskubėjo, po gauto pranešimo, jog vakar, liepos 11 d., apie 1.30 val. Kaune, Raudondvario plente, pastebėta, jog iš esančio sklypo pavogtos statybinės medžiagos. Padaryta turtinė žala siekia apie 2000 eurų.

Tą pačią naktį, nepraėjus nei pusvalandžiui, apie 1.50 val. Kaune, Aukštutinių Kaniūkų gatvėje, pareigūnams sustabdžius automobilį „MB Sprinter“, kuriuo važiavo du 37 ir 19 metų Jonavos rajono gyventojai, rastos galimai pavogtos statybinės medžiagos. Vyrai policijos pareigūnams anksčiau nebuvo žinomi.

Kauno policijos pareigūnai dėl vagystės pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorai.

Gegužės 10 d. gautas vyro pareiškimas, kad gegužės 8 d. apie 15 val. Marijampolėje, Draugystės gatvėje jį užpuolė du nepažįstami asmenys – vyras ir moteris.

Panaudodamas fizinį smurtą užpuolikas iš nukentėjusiojo kišenės išėmė telefoną „XIAOMI POCO X3 PRO“, o iš kitos kišenės – 10 eurų banknotą.

Patirta apie 270 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo naudojant fizinę jėgą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad D. K., būdamas valstybės tarnautoju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriaus vedėju, veikdamas kartu su suinteresuotais privačios informacinių technologijų bendrovės vadovu T. M., padėjusiu organizuoti neteisėtus veiksmus, ir šios bendrovės darbuotoju D. Z., padėjusiu organizuoti ir derinti planuojamų viešųjų pirkimų sąlygas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams.

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2016 m. pradžioje dėl 2015 m. – 2016 m. „Sodros“ vykdytų viešųjų pirkimų, įtarus, kad su būsimais pirkimų dalyviais viešųjų pirkimų sąlygos derinamos taip, kad pirkimus laimėtų viena konkreti įmonė. Tyrimo metu buvo apklausta ne viena dešimtis liudytojų, gautos specialistų išvados, įvertintas didelis kiekis dokumentų, elektroninių laikmenų ir kt. duomenų.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisme ištirtų duomenų visuma leido valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui įrodyti, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų „Sodra“ įsigijo prekių ir paslaugų gerokai brangiau, nei siūlė kita viešųjų pirkimų konkurse dalyvavusi bendrovė.

Teismo sprendimu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 400 MGL (15 064 euro) dydžio bauda. T. M. ir D. Z. pripažinti padarę nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį 1 d. bendrininkaujant ir nubausti atitinkamai 380 MGL (14 310 euro) ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudomis. Juridinis asmuo – informacinių technologijų bendrovė, teismo sprendimu yra išteisintas.

Teismas taip pat tenkino valstybinį kaltinimą palaikiusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą dėl civilinio ieškinio. Iš kaltinamųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai solidariai priteista didesnė nei 14 tūkst eurų turtinė žala.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Jis, kaip ketvirtadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paliko galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau iš dalies tenkino nuteistųjų skundus.

Šioje byloje kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo, turto iššvaistymo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažintas buvęs „Šakių vandenys“ direktorius V. Litinskas ir įmonės „Valmasta“ vadovas Rimantas Andriuškevičius.

Apeliacinis teismas paliko galioti laisvės atėmimo bausmes – V. Litinskui skirti treji metai nelaisvės, o R. Andriuškevičiui skirti dveji metai ir aštuoni mėnesiai, tačiau abiems bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Buvusiam „Šakių vandenys“ direktoriui, be kita ko, atimta teisė trejus metus dirbti, eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ir valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Šakių rajono savivaldybės civilinį ieškinį, iš nuteistųjų buvo priteisęs solidariai atlyginti nustatytą 70 tūkst. eurų turtinę žalą „Šakių vandenys“ naudai.

Tačiau Apeliacinis teismas pakeitė sprendimą dėl padarytos turtinės žalos išieškojimo ir iš V. Litinsko priteisė atlyginti 58,4 tūkst. eurų, o R. Andriuškevičiaus atžvilgiu turtinės žalos priteisimą nutraukė.

Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko STT Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „Valmasta“ vadovas su „Šakių vandenų“ direktoriumi susitarė imituoti jų vadovaujamų įmonių civilinį sandorį.

Fiktyvus sandoris pasirašytas dėl Šakių miesto vandens gerinimo įrenginių remonto darbų atlikimo, sudarytos sąlygos pervesti lėšas už nevykdytus darbus ir taip iššvaistytas „Šakių vandenims“ priklausantis didelės vertės – daugiau nei 70 tūkst. eurų – turtas.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas kasacine tvarka.

Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Paulius Jasiukaitis surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl katalizatorių vagysčių, pirmadienį pranešė prokuratūra.

Pernai rudenį Panevėžio mieste bei rajone užregistruota daug vagysčių iš automobilių. Prie daugiabučių, gatvėse ar net privačių namų kiemuose paliktus automobilius savininkai po nakties rasdavo išpjautais katalizatoriais. Nuostolius nukentėjusieji įvertino nuo 800 iki 2 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. Jasiukaitis.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, gruodžio pabaigoje su įkalčiais Panevėžyje kriminalistai sulaikė 28 metų Š. R. ir 30-metį R. Š. Jie įkliuvo su specialiais įrankiais metalui pjauti ir dviem ką tik išpjautais katalizatoriais. Netrukus sulaikytas vieno jų brolis, 29 metų K. Š.

Š. R. pateikti kaltinimai dėl keturių vagysčių bei vieno pasikėsinimo ją įvykdyti. Dar dvi vagystes jis kaltinamas įvykdęs veikiant bendrininkų grupėje su R. Š. Trečiajam kaltinamajam pateikti kaltinimai dėl septynių katalizatorių vagysčių bei vieno pasikėsinimo tai padaryti.

Pasak prokuroro, kaltinamieji dažniausiai vogė iš „Toyota Prius“ markės automobilių. Vienas katalizatorius pavogtas iš visureigio „Lexus“. Iš jo išpjautą 2 tūkst. eurų vertės detalę kaltinamasis teigia pardavęs metalo supirktuvėje už 100 eurų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Už svetimo turto pasisavinimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Dėl didelės vertės turto pasisavinimo gresia laisvės atėmimas iki 8 metų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 32-ejų metų įmonės direktorius ir akcininkas, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė turi įsiskolinimų kreditoriams ir dirba nuostolingai, iš įmonės kasos galimai išsimokėjo sau daugiau nei 100 tūkst. eurų dividendų. Taip pat, įtariama, kad finansinių sunkumų patiriančios įmonės vardu, minėtasis direktorius galimai sudarinėjo ir paskolos sutartis, kuriomis suteikė paskolas sau, kitoms savo valdomoms įmonėms bei fiziniam asmeniui. FNTT pareigūnų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad ties bankroto riba atsidūrusi įmonė suteikė paskolas, siekiančias nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Tokiais būdais vyras, būdamas materialiai atsakingas už įmonės lėšas ir bendrovės veiklos organizavimą, sumažino galimybę padengti susidariusias skolas ir padarė turtinę žalą kreditoriams.

Prokuroro nutarimu, kaltinamajam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui bei uždraustas disponavimas banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Policijos duomenimis, automobilių verslą turinčiam 42 metų vyrui bendrovės direktorius pernai patikėjo 2013 metų gamybos automobilį „Jaguar XJ“.

Dėl perdavimo jie susitarė žodžiu.

Pasak pareiškėjų, vyras automobilį pardavė, bet pinigų bendrovei negrąžino. Turtinė žala siekia beveik 12,5 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo.