Pasak R. Karbauskio, su šalies vadovu sutarta, kad prezidentas kartu su veto pateiks įstatymo pataisas, o valdantieji „valstiečiai“ toms pataisoms pritars.

„Mes sutarėme su prezidentu, kad vetuos su pataisomis, ir tokiu atveju mes galėsime labai drąsiai tą veto tenkinti ir priimti įstatymą su pataisomis“, – žurnalistams prie Prezidentūros sakė R. Karbauskis.

Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė antradienį.

Asmens turtą įstatymas leistų konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius korupcinius nusikaltimus.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršys 100 tūkst. eurų.

Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija.

Kritikai sako, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.

Už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai – jam pritarė ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir dalis konservatorių. Liberalai ir socialdemokratai projektui nepritarė.

Jokios konfrontacijos nėra

Jokios konfrontacijos tarp Prezidentūros ir Seimo su Vyriausybe nėra, po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sako valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Tikrai galiu užtikrinti visuomenę, kad jokios konfrontacijos tarp Prezidentūros ir Seimo bei Vyriausybės nėra, tiesiog yra skirtingos nuomonės dėl ministro J. Narkevičiaus“, – penktadienį po susitikimo žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jokios konfrontacijos tarp Prezidentūros ir Seimo bei Vyriausybės nėra, tiesiog yra skirtingos nuomonės dėl ministro J. Narkevičiaus.

Jis teigė, kad situacijos dėl susisiekimo ministro Jaroslovo Narkevičiaus stengėsi išvis neaptarinėti, nes „bet kokiu atveju atsakomybę už ministrą prisiėmė ministras pirmininkas, koalicija padarė savo sprendimą“.

„Mes galime nesutarti vienoj ar kitoj nuomonėj, bet susipriešinimo jokio nėra. (...) Šiandien buvo labai konstruktyvus pokalbis, jei išsireikšti kokiomis nors metaforomis, būtų rūkymas kokios nors taikos pypkės, tikrai tai galima vadinti labai konstruktyviu pokalbiu, labai geru“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Prezidentūra po susitikimo savo ruožtu pranešė, kad G. Nausėda nekeičia nuomonės susisiekimo ministro klausimu. Valstybės vadovas dar lapkritį pareiškė nepasitikįs susisiekimo ministru ir paragino jį trauktis.

„Klausimais, dėl kurių yra esminių nuomonės skirtumų, taikos pypkės nerūkomos“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Išsakė nepasitikėjimą VTEK sprendimais

Penktadienį prieš susitikimą su R. Karbauskiu G. Nausėda žurnalistams Kaune sakė nebematantis prasmės aptarinėti J. Narkevičiaus situacijos.

Jis teigė šiuo metu laukiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo.

„Mano veiksmai visi yra padaryti. Laukiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų tiek dėl pono Narkevičiaus, tiek dėl kelio asfaltavimo – bus matyti, bus įvertinta viskas“, – sakė G. Nausėda.

Vėliau penktadienį po susitikimo su prezidentu „valstiečių“ vadovas R. Karbauskis žurnalistams tvirtino išsakęs savo kritišką požiūrį į VTEK.

„Išsakiau pokalbyje požiūrį į VTEK situaciją, į pasitikėjimą VTEK, kuris yra gerokai susvyravęs po eilės skandalų. Tie sprendimai tokie nevienareikšmiai, kai žmogus pažeidžia įstatymą, sulyginami su tuo, kad žmogus neįregistravo, kad tapo ministru, viskas sumesta į vieną krūvą, konservatoriai niekada nesvarstomi, jie persiunčiami Seimui, o mes labai aktyviai svarstomi“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Turiu pagrindą sakyti, kad Seime pasitikėti VTEK sprendimu, koks jis bebūtų, pagrindo mes neturėsim“, – reziumavo „valstiečių“ vadovas.

Aptarė įstatymų iniciatyvas

R. Karbauskis teigė, kad per daugiau kaip valandą užtrukusį pokalbį su prezidentu aptarė įstatymų projektus, kuriuos teikia Prezidentūra.

„Tam buvo skirtas pagrindinis pokalbio laikas“, – sakė R. Karbauskis.

Prezidentūra penktadienį po susitikimo pranešė, kad G. Nausėda informavo valdančiųjų lyderį, jog kovą prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos metu ketina teikti Viešųjų pirkimo įstatymo pataisas, papildomą laisvadienį vaikus auginantiems tėvams suteiksiančias Darbo kodekso pataisas, Korupcijos prevencijos ir kitų įstatymų pakeitimus.

Anot Prezidentūros pranešimo, per susitikimą aptartas efektyvesnei aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei skirtas įstatymų paketas bei elektroninių rinkliavų keliuose įvedimas.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį susitiko su „valstiečių“ lyderiu R. Karbauskiu aptarti bendradarbiavimą su valdančiąja koalicija, politines aktualijas.

Susitikimas vyko valdančiajai koalicijai šią savaitę atsisakius atleisti susisiekimo ministrą J. Narkevičių, nepaisant prezidento raginimo tai padaryti.

Valdantiesiems taip pat šią savaitę nepavyko atmesti G. Nausėdos veto dėl žemesnės Seimo rinkimų kartelės.

Turi vieną kandidatūrą į ekonomikos ministro postą

R. Karbauskis sako, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis turi vieną kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

„Kandidatus į ministrus teikia ministras pirmininkas. Tai yra faktas. Ministras pirmininkas neturi jokio kito kandidato, ir tai yra faktas. Apie kokius kandidatus daugiau šnekėjo prezidentas, aš nežinau, nes šiandien tokios temos nebuvo“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su G.  Nausėda sakė R. Karbauskis.

Aš paklausiau, kiek prezidento patarėjo nuomonė atspindi prezidento nuomonę. Tai dabar esu ramus, kad ne visada.

Kaip ELTA jau skelbė, užimti atsilaisvinusį ekonomikos ir inovacijų ministro postą bus siūloma premjero patarėjui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Lukui Savickui. Šią galimą kandidatūrą po antradienį vykusio valdančiosios koalicijos posėdžio įvardijo premjeras.

Tačiau G. Nausėda ketvirtadienį sakė, kad L. Savicko kandidatūra į ekonomikos ir inovacijų ministro postą nėra vienintelė svarstoma kandidatūra.

Ne visada patarėjai atspindi prezidento nuomonę

R. Karbauskis teigė paklausęs prezidento G. Nausėdos, kiek jo patarėjo Povilo Mačiulio komentarai atspindi tikrąją prezidento poziciją. Anot R. Karbauskio, prezidento patarėjai dažnai komentuoja kai kuriuos dalykus savo iniciatyva, o ne prezidento G. Nausėdos.

„Aš paklausiau, kiek prezidento patarėjo nuomonė atspindi prezidento nuomonę. Tai dabar esu ramus, kad ne visada“, – sakė R. Karbauskis.

„Aš pasakiau prezidentui apie tai, kad Povilas Mačiulis komentuoja kai kuriuos dalykus savo asmenine iniciatyva. Mačiulio šnekėjimas, kad bus panaikinta kartelė, bus panaikintos vienmandatės apygardos, pasirodo, yra prezidento patarėjo savivalė, jo asmeninė nuomonė. Prezidentas pasisakė jau viešai, jūs tai filmavote, kad jis yra prieš vienmandačių apygardų naikinimą. O Mačiulis, jūs tai filmavote, kai jis pasakė, kad panaikinsime. (...) Jis jokio pavedimo iš prezidento nėra gavęs“, – po susitikimo su prezidentu teigė jis.

R. Karbauskio teigimu, susipriešinimo tarp prezidento G. Nausėdos ir valdančiųjų nėra.

„Mes galime nesutapti viena ar kita nuomone, bet susipriešinimo jokio nėra. Paprasčiausiai kartais patarėjai persistengia su savo nuomone. Nuomonę bando jie pateikti, kad nebesuprasi, kieno čia nuomonė. Jokių susipriešinimo nėra, šiandien buvo labai konstruktyvus pokalbis“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

ELTA primena, kad penktadienį įvyko prezidento G. Nausėdos ir valdančių „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio susitikimas. Susitikimo metu buvo aptariamos politinės aktualijos ir bendradarbiavimas su valdančiąja dauguma.

„Pagrindinis šio įstatymo leitmotyvas – nusikalsti turi neapsimokėti. Mums reikalingas efektyvus įrankis, kad mūsų šalis būtų atspari korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui“, – per diskusijas Seime sakė projekto iniciatorius parlamentaras Vytautas Bakas.

Seimas šią savaitę Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui pritarė po svarstymo, dar liko vienas balsavimas jam priimti.

Tuo tarpu Prezidentūra teigia, kad nors įstatymo idėja gera, reikėtų neskubėti ir skirti laiko diskusijoms dėl šio svarbaus pakeitimo.

Turtą konfiskuoti taptų lengviau

Projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens turtą, jeigu jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus.

Tai būtų prekyba žmonėmis, plėšimas, turto prievartavimas, vagystės iš patalpų, automobilio vagystės, su kontrabanda, narkotikais susiję ar korupciniai nusikaltimai, nusikalstamasis susivienijimas.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Siekiant užbėgti už akių galimam turto išdalijimui, nustatoma, kad turto konfiskavimo procesas apimtų ir turtą, perduotą vaikams, seneliams, tėvams, sutuoktiniui ar sutuoktinio artimiausiems giminaičiams.

Numatyta, kad prieš pradedant konfiskavimo procesą būtų atliktas turto tyrimas.

Kritikai: nenuteisto žmogaus turtas neturėtų būti konfiskuojamas

Prieš projektą kalbėjęs liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad siūlomu reguliavimu Lietuva priartėtų prie „rusiškos ir baltarusiškos demokratijos“.

„Vien įtarimų pareiškimas jau leidžia kai kuriems mūsų institucijų pareigūnams konfiskuoti žmogaus turtą arba sustabdyti jo asmenines lėšas. Negali būti demokratinėje valstybėje taip, kad be teismo žmogui apribojama teisė disponuoti turtu, kurį jis turi“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) į projektą įrašė, kad civilinio proceso tvarka gali būti išieškomas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 metų gruodžio 11 dieną. Pats įstatymas įsigaliotų nuo liepos.

Kartu siūloma, kad civilinis procesas negali būti pradėtas vėliau, nei per penkerius metus užbaigus baudžiamąjį procesą.

Nuosavybės ribojimas taikant griežtas priemones, tokias kaip konfiskavimas, turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

„Laiko skaičiavimas yra siejamas su 2010 metų gruodžio 11 diena, nes būtent tą dieną įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios turto konfiskavimą. Tai vėlgi žmonės tikrai neturi teisėto kokio nors lūkesčio nuo tos datos, kad jų turtas, jeigu neteisėtai uždirbtas, bus valstybės nepaimtas“, – sakė TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Konservatorė Irena Haase teigė, jog toks reguliavimas prieštaraus principui, kad įstatymas atgal negalioja.

„Ar toks įstatymo galiojimas atgal, bloginantis subjekto padėtį, yra teisingas? Manau, kad atgalinė data yra ydinga“, – pažymėjo konservatorė.

Prezidentūra: svarbu ne tik įstatymo idėja, bet ir realizavimas

Prezidentūros atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis BNS atsiųstame komentare teigia, jog idėja yra gera ir galėtų prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencijos.

Tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas susiję su konstitucine turto neliečiamumo vertybe, todėl Prezidentūra ragina neskubėti ir tinkamai jį išdiskutuoti.

„Svarbu ne tik pati idėja, bet ir jos realizavimas ir taikymo perspektyvos bei rizikos, nes įstatymas yra susijęs su konstitucine vertybe – nuosavybės neliečiamumu. Nuosavybės ribojimas taikant griežtas priemones, tokias kaip konfiskavimas, turi atitikti proporcingumo reikalavimą“, – atsiųstame komentare teigia A. Bubnelis.

„Taigi svarstant tokios svarbos teisės aktus, kuriais teisinėje sistemoje atsiranda visiškai nauja priemonė ir procesas, verta skirti laiko išsamiai diskusijai įtraukiant atitinkamų sričių ekspertus, tokie teisės aktai negali būti priimami skubotai“, – teigė jis.

Pasak Prezidentūros atstovo, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sąlygas ir pagrindus, kada galėtų būti taikomas civilinio turto konfiskavimas.

„Itin platus sąlygų nustatymas įstatyme gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems tyrimų pradėjimams, asmenų dirbtiniam persekiojimui“, – teigia Prezidentūra.

A. Bubnelio teigimu, turėtų būti peržiūrėtas įrodinėjimo naštos perkėlimas vien asmeniui, į kurį nukreiptas tyrimas, kaip ir įstatymo galiojimo terminai, kurie šiai dienai, pasak jo, kelia susirūpinimą, siekiant nepažeisti teisinės valstybės principo, jog įstatymas atgal negalioja.

Spręstų teismas

Prieš pradedant konfiskavimo procesą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras.

Bylos dėl turto civilinio konfiskavimo būtų nagrinėjamos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.

Pagal pateiktus projektus, teismas galėtų nuspręsti konfiskuoti asmens neteisėtai įgytą turtą, net jeigu jo atžvilgiu neatliekamas baudžiamasis persekiojimas.

„Tam tikrais atvejais nuosavybė nėra tokia nuostata, kurios negalima liesti. Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė neliečiama, bet įstatymų nustatyta tvarka nuosavybė gali būti liečiama, jeigu reikia padengti žalą ir taip toliau“, – antradienį pristatydamas projektus sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Po pateikimo už Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektą ir jį lydinčius teisės aktus balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo keturi, 29 susilaikė.

Konstitucijoje numatyta, kad nuosavybė neliečiama, bet įstatymų nustatyta tvarka nuosavybė gali būti liečiama, jeigu reikia padengti žalą ir taip toliau.

E. Misiūnas teigė, kad turto civilinis konfiskavimas būtų dar vienas įrankis kovoti su korupcija.

„Manau, šis įstatymas ir šios nuostatos yra tipinis indikatorius, kad darbais, o ne žodžiais mes norime ir Seimas nori kovoti su korupcija“, – sakė jis.

Įstatymo projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens civilinį turtą, jeigu jis kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, priklauso nusikalstamoms grupuotėms.

Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Tai galioja ir turtui, kuris buvo perleistas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų.

Tačiau numatyta, kad prieš pradedant konfiskavimo procesą, būtų atliktas turto tyrimas – sprendimą dėl jo priimtų prokuroras, o tyrimą atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos.

Anot projekto, turto tyrimas būtų atliekamas už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį iki šio turto įsigijimo.

Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Jeigu asmuo to nepadaro, būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo.

Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras.

Konservatorius Mykolas Majauskas kritikavo projektą, kad jame palikta daug spragų, neaiškumų. Anot jo, visai neaišku, kaip asmuo turėtų įrodinėti savo turto pagrįstumą.

„Vienas iš svarbiausių klausimų – kaip bus užtikrinta, kad šia teise nebus piktnaudžiaujama. Turime turėti absoliutų pasitikėjimą teisėsauga, jeigu suteikiame jai tokį instrumentą“, – teigė parlamentaras.

Pastabų projektui išsakė ir Seimo Teisės departamentas. Jis suabejojo, dėl galimo įstatymo projekto atitikimo Konstitucijai.

Anot teisininkų, kyla abejonių, ar nebus sudaryta prielaidų pažeisti teisinės valstybės principą ir Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė yra neliečiama.

„(...) kyla abejonių, ar turto civilinio konfiskavimo proceso procedūros leidžia turto savininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti veiksminga nuosavybės teisių gynyba, kad išvengtų nepagrįsto teisių suvaržymo ir nuostolių, taip pat gauti tinkamą kompensaciją tais atvejais, kai institucijos priėmė nepagrįstus sprendimus“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.

Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

„Klausimas daugiau, mažiau yra suderintas ir tikimės, kad kitos savaitės Vyriausybės pasitarime klausimas bus pristatytas ministrams“, – BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Pagal įstatymo projektą, pajamoms neproporcingas turtas galėtų būti konfiskuotas iš žmonių, kurie buvo kaltinami ar nuteisti už prekybą žmonėmis, didelio masto vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, kontrabandą, turto iššvaistymą, kyšininkavimą ir panašius nusikaltimus.

Kritikai sako, kad siūlomos priemonės gali paminti nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą principus.

Projektas parengtas įgyvendinant pernai atlikto parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadas.