– Ar žmonės pradėjo daugiau skiepytis po paskutinio tymų protrūkio Lietuvoje?

– Iš tikrųjų tuo laiku, 2019 metais, pasijautė, kad žmonės skiepijasi, darosi tyrimus, aiškinasi, kokia imuniteto situacija tymų atžvilgiu. Bet po to vakcinacijos apimtys krito ir mes dabar turim pakankamai rimtą situaciją. Dar tik prasidėję yra nauji metai, o mes jau turim 10 tymų atvejų.

– Ar 10 atvejų jau yra labai didelis skaičius, palyginus su ankstesniais metais?

– Taip, iš tikrųjų vertinant praeitus metus, kai turėjom tris atvejus, dešimt jau yra gana ženklus rodiklis. Nes dar tik metų pradžia ir mes nežinome, kokia bus situacija metų eigoje. Tikėtina, kad šis rodiklis augs.

– Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad šiemet maždaug pusė pasaulio šalių gali sulaukti tymų protrūkio. Ar Lietuvoje mes irgi galim protrūkio sulaukti?

– Taip, kadangi atvejų jau turim, tai tikėtina, kad protrūkių gali būti. Europos kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, situacija yra labai prasta. Tai gali ir kitose šalyse taip būti.

– Kokia Lietuvoje situacija su tuo vadinamu pasiskiepijusios visuomenės saugiu procentu? Kiek mums trūksta, kad būtų tas saugus procentas?

– 2023 metų duomenų aš negaliu dabar pasakyti, kadangi skaičiai dar tikslinami, jie bus kovo pradžioje. Bet vertinant 2022 metų duomenis, situacija yra rimta, nes tie rodikliai yra kritę, siekia tik 86 proc., kai mes žinome, kad turi būti paskiepyta 95 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mums trūksta beveik 10 proc. pasiskiepijusių, kad visuomenėje jaustumėmės saugiai.

– Taip, teisingai.

– Kodėl žmonės nesiskiepija? Ar galvoja, kad tai nepavojinga?

– Na, manau, gal žmonių įsitikinimas, kuris ypač atsirado po pandemijos – visi pavargo nuo to raginimo skiepytis nuo COVID-19 ir nusprendė gal apskritai ignoruoti skiepus. Gal tam tikras negatyvus požiūris į skiepus. Bet jeigu kalbant apie tymus, tai yra bene vienintelė priemonė, kaip galima užkirsti šios ligos plitimą.

– Kai Lietuvoje buvo tymų protrūkis, kalbėta, kad kai kuriems, kurie net yra skiepyti seniau, reikėtų pakartoti vakciną. Kokie tai būtų žmonės?

– Tai tie asmenys, kurie yra rizikos grupėse. Tai ir medikai, ir tie, kurie turi labai prastą imunitetą, serga kitomis gretutinėmis ligomis, tie, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. Taip pat galima atlikti kraujo tyrimą ir jeigu paaiškėja, kad imunitetas nesiekia saugaus lygio, siūloma revakcinuotis.

– Tai čia nėra kažkokia amžiaus grupė?

– Niekada nevėlu pasiskiepyti.

Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga.

– Vakcinacija apskritai mažėja, žmonės ir nuo kitų ligų mažiau skiepijasi ir vaikus skiepija?

– Na, 2022 metų tendencija buvo tokia, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso buvo pakilusi. Čia priklauso nuo skiepo. Bet apskritai, požiūris į vakcinaciją yra pakankamai vangus.

– Vaikus irgi vangiai skiepija?

– Taip.

– Priminkite, tymai – kokia čia baisi liga, kad nuo jos būtina skiepytis?

– Tymai yra tokia liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu ir tas virusas labai sklaidus, gali užkrėsti per 15 minučių nuo kontakto. Pasireiškia sloga, karščiavimu, bėrimu.

– Ar jis pavojingas gyvybei?

– Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga. Ir gali sukelti komplikacijas. Viskas priklauso nuo imuniteto. Vieni perserga lengvai, kiti gali turėti encefalitą, vidurinės ausies uždegimą, plaučių uždegimą, na, tų komplikacijų yra.

– Tokių gana baisių jau.

– Taip, kurios jau priverčia pacientus hospitalizuoti.

Pagal oficialius britų duomenis, po kelis dešimtmečius trunkančios sėkmingos vaikų skiepijimo kampanijos tymai, faktiškai, buvo išnaikinti Jungtinėje Karalystėje.

Dar 2017 metais buvo laikoma, kad vietinės kilmės susirgimų britų salose nebuvo.

Deja, pastaruoju metu padėtis gerokai suprastėjo ir vien nuo praeito rudens Jungtinėje Karalystėje tymų virusu užsikrėtė daugiau kaip 200 žmonių.

„Tymai yra labai užkrečiama liga, o žmonės dažnai apie ją galvoja tiesiog kaip apie bėrimą, o kadangi anksčiau visoje Jungtinėje Karalystėje tymai buvo išnaikinti, jų atvejų nebuvo tiek daug“, – kalbėjo JK sveikatos apsaugos sistemos atstovas Steve Russell.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tymų virusas laikomas pačiu užkrečiamiausiu pasaulyje.

Tai reiškia, kad jeigu kambaryje yra vienas tymais sergantis ir kosėjantis žmogus, kiti 9 iš 10 imuniteto neturinčių žmonų, tikrai užsikrės ir susirgs.

Britai atkreipė dėmesį, kad per pandemiją ir po jos pasiskiepijusių nuo tymų sumažėjo ir dabar tokių žmonių yra tik apie 85 procentus, o kai kuriuose Londono rajonuose ir dar mažiau.

Patikimai apsaugai reikia, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 procentai šalies gyventojų.

„Žmonės gali pamanyti, kad tymai nebėra grėsmė ir nebekelia pavojaus jų asmeninei sveikatai, tačiau kadangi tai labai užkrečiama liga, privalome palaikyti tikrai aukštą skiepijimo lygį visoje visuomenėje“, – įspėjo Steve Russell.

Iki masinio skiepijimo pradžios tymai buvo viena iš pavojingiausių mažų vaikų ligų, nes nuo 9 mėnesių kūdikis praranda motinos perduotą imunitetą ir jau gali susirgti.

Todėl primygtinai rekomenduojama pirmą kartą paskiepyti vaikus iki vienerių metų amžiaus ir dažniausiai tam naudojamai kombinuoti trijų vakcinų skiepai, kurie apsaugo nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės.

JT sveikatos agentūra teigė, kad protrūkis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes Afganistanas susiduria su didžiuliu maisto trūkumu ir nepakankama mityba, todėl vaikai yra dar labiau pažeidžiami šios labai užkrečiamos ligos.

„Nuo 2021 metų liepos pabaigos tymų atvejų daugėjo visose provincijose“, – žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

Jis sakė, kad pastaruoju metu atvejų skaičius savaitę nuo sausio 24 dienos augo 18 proc., o savaitę po to – 40 proc.

Iš viso sausio mėnesį buvo pranešta apie 35 319 įtariamų tymų atvejų, iš kurių 3 tūkst. buvo patvirtinti laboratoriškai, ir apie 156 mirtis.

91 proc. atvejų ir 97 proc. mirčių buvo tarp vaikų iki penkerių metų.

Ch. Lindmeieris pažymėjo, kad greičiausiai buvo pranešta ne apie visas mirtis nuo tymų ir, manoma, kad šis skaičius didės.

Tymai yra labai užkrečiama liga, kurią sukelia virusas, kuris puola daugiausia vaikus. Sunkiausios komplikacijos yra aklumas, smegenų tinimas, viduriavimas ir sunkios kvėpavimo takų infekcijos.

Naujausias ligos atvejų skaičius išaugo Afganistaną ištikus humanitarinei krizei, kurią pablogino Talibano atėjimas į valdžią rugpjūčio mėnesį, nes Vakarų šalys įšaldė tarptautinę pagalbą ir prieigą prie užsienyje laikomo turto.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad pusei šalies gresia maisto trūkumas.

„Nepakankama mityba silpnina imunitetą, todėl žmonės tampa mažiaus atsparūs ir miršta nuo tokių ligų kaip tymai, ypač vaikai“, – sakė Ch. Lindmeieris.

Geriausia apsauga nuo tymų yra visuotinė vakcinacija, o PSO rekomenduoja šalims užtikrinti, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 proc. gyventojų – tai sunkiai pasiekiamas tikslas Afganistano kontekste.

Praėjusį gruodį PSO vykdė skiepijimo kampaniją labiausiai nukentėjusiose vietovėse ir pasiekė 1,5 mln. vaikų, sakė Ch. Lindmeieris. Dabar siekiama gegužę surengti naują kampaniją ir paskiepyti daugiau nei tris milijonus vaikų.

Samoa paskelbė nepaprastąją padėtį ir pradėjo privalomo skiepijimo programą.

UNICEF nurodė, kad įtariamų susirgimo tymais atvejų skaičius viršijo tūkstantį.

„Epidemija pasiglemžė 14 jaunesnių nei penkeri metai vaikų ir vieno suaugusiojo gyvybes“, – sakoma pareiškime.

UNICEF paskelbė siunčianti į šią salų valstybę, kurioje gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių, daugiau kaip 110 tūkst. skiepų nuo tymų dozių.

Tymų virusui siaučiant pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, JT agentūra nurodė, kad taip pat siunčia skiepų į Tongą ir Fidžį.

Be to, pareigūnai padeda pasirengti galimiems protrūkiams Vanuatu, Saliamono salose, Kiribatyje, Kuko Salose, Maršalo Salose ir Mikronezijoje.

Kol kas labiausiai paveiktoje Samoa nuo tymų buvo paskiepyta labai mažai gyventojų – tik 28–40 proc., nurodė UNICEF.

Tongoje ir Fidžyje, kur atitinkamai yra paskiepyta 99 ir 81 proc. gyventojų, protrūkis ne toks didelis, mirties atvejų neužregistruota.

Tymai, kurie paprastai pasireiškia bėrimu ir karščiavimu, bet gali nulemti smegenų pažeidimus ir mirtį, yra pavojingiausi vaikams.

Bandydama sustabdyti viruso plitimą Samoa uždarė visas mokyklas ir vaikų darželius, uždraudė vaikams dalyvauti viešuose susibūrimuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso patvirtinti 795 tymų atvejai (iš jų – 191 vaikas ir 604 suaugusieji). Daugiausia atvejų registruojama Kauno (425 atvejai) ir Vilniaus (276 atvejai) apskrityse.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Greta Jonaitė sako, jog tymų virusas ypač greitai plinta. „Tymais suserga 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo“, – teigia šeimos gydytoja.

Bėrimas – pagrindinis simptomas

Susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu (38 – 40°C), vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmelės (baltos dėmelės ant paraudusios skruostų gleivinės ties krūminiais dantimis).

„Dažniausiai pasireiškia bėrimas, kurio neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3 - 7 ligos dieną. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn ir išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Buvusio bėrimo vietoje būdinga odos hiperpigmentacija, kuri po savaitės išnyksta. Tymai gali būti ir netipiniai. Jiems būdingas ilgesnis inkubacinis laikotarpis, neryškūs katariniai simptomai, negausus odos bėrimas“, – pagrindinius simptomus vardina G. Jonaitė.

„Visuomenėje formuojasi nuomonė, jog tymais sirgti normalu ir jais reikia persirgti bent kartą gyvenime, tačiau tai klaidingas mitas“,– teigia šeimos gydytoja ir pateikia gausų sąrašą ligų, kurias gali sukelti tymai:  pneumonija, otitas, laringitas, keratokonjuktyvitas, nuo kurio pacientai gali apakti, trombocitų kiekio sumažėjimas, dėl kurio gali atsirasti vidaus organų kraujavimai. Retais atvejais pasireiškia encefalitas (galvos smegenų uždegimas), miokarditas, glomerulonefritas, hepatitas.

Specifinio gydymo nėra

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas tik simptominis gydymas. „Sergantys tymais asmenys turėtų likti namuose ne trumpiau kaip 4 paras nuo bėrimo atsiradimo pradžios. Vienas sergantis tymais žmogus gali užkrėsti net 19 žmonių (tuo tarpu gripo virusas vos 4). Susirgus tymais labai svarbus adekvatus skysčių ir karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas“, – apie sunkiai gydomą ligą pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.

Vienintelis apsisaugojimas nuo tymų – skiepai

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 2000-2017 m. vakcinacija nuo tymų infekcijos padėjo išgelbėti apie 21,1 mln. asmenų gyvybių.

Nuo tymų viena vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti 1964 metais, o nuo 1988 metų pridėta antroji vakcina. Skiepijama kombinuota tymų - epideminio parotito - raudonukės (MMR) vakcina. „Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. (manoma, jog iki tol kūdikis turėtų turėti pasyvų imunitetą gautą iš paskiepytos motinos) ir 6 -7 m. amžiaus (imunitetas po pirmos vakcinos išlieka tik iki 6-7 metų)“, – apie skiepijimo tvarką pasakoja gydytoja.

G. Jonaitė primena, kad jei esate sirgęs tymais – imunitetą jiems turite visam gyvenimui, tačiau reikėtų nepamiršti, jog nuo tymų apsaugančioje vakcinoje MMR slypi apsauga dar nuo dviejų ligų – raudonukės ir epideminio parotito. Persirgimas tymais nuo šių ligų neapsaugo, tad vakcinacija MMR vakcina reikalinga.

Anot medikės, jei nuo tymų nesate skiepytas ir tymais nesirgote – jums reikalinga vakcinacija dviem vakcinomis su 1 mėn. pertrauka.

Jeigu nesate tikri, ar turite pakankamą imunitetą tymams – siūloma atlikti IgG kraujo tyrimą. Pakankamą apsaugą rodo 500 IgG kiekis, esant ribiniam 200 IgG kiekiui – rekomenduojama viena MMR dozė.

Tymų vakcina griežtai negalima skiepytis nėščiosioms ir po vakcinacijos bent 1 mėnesį nerekomenduojama pastoti. Žindymo laikotarpiu turėtų būti labai gerai pasverta galima nauda ir žala, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Ką daryti įtarus buvusį kontaktą su sergančiu tymais?

Neskiepytiems, nepilnai skiepytiems (tik viena vakcinos doze) ir nesirgusiems asmenims iki 72 val. po kontakto gali būti skiriama kombinuota tymų - epideminio parotito - raudonukės (MMR) vakcina.

„Imunoprofilaktika (skiepai nuo tymų) turi būti rekomenduojami visiems susirgusiojo tymais šeimos nariams, jei manoma, kad jie gali būti imlūs tymams (neskiepyti, nepilnai skiepyti, nesirgę). Sąlytį turėjusiems asmenims reikia stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto, ir pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – rūpintis savo sveikata ragina gydytoja.

„2019 metais Ukrainoje iš viso 56 861 žmogui, tarp kurių 26 748 suaugusieji ir 30 113 vaikų, buvo diagnozuoti tymai.

Užregistruota 18 mirties atvejų. Nuo tymų protrūkio 2017-ųjų vasarą šalyje iš viso susirgo 117 000 žmonių“, – nurodoma spaudos tarnybos pranešime.

Pasak Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos, per pirmąją šių metų rugpjūčio savaitę šalyje tymai diagnozuoti 287 žmonėms, tarp kurių 127 vaikai.

„1 000-asis atvejis ligos, kurios galima išvengti, kaip tymai, yra nerimą keliantis priminimas, kaip svarbu užtikrinti, kad žmonės suprastų, jog vakcinos yra saugios“, – sakė Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento (SPD) sekretorius Alexas Azaras.

Tai didžiausias tymų protrūkis JAV nuo 1992 metų.

2000 metais JAV pareigūnai oficialiai paskelbė, kad tymai šalyje buvo išnaikinti.

Tačiau, kaip teigia šalies pareigūnai, JAV gresia netekti šio statuso, jei susirgimų tymais skaičius toliau augs.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodė, kad šiemet Jungtinėse Valstijose jau užregistruotas 971 tymų atvejis. Tai reiškia, kad per pastaruosius penkis mėnesius tymais užsikrėtė daugiau žmonių nei per bet kuriuos vienus metus nuo 1994-ųjų, kai tokių atvejų buvo 963.

Praėjusį kartą tiek daug tymų atvejų buvo 1992-aisiais; tuomet jų užregistruota daugiau kaip 2,2 tūkst. per metus.

Pareigūnai apie tymų eliminavimą Jungtinėse Valstijose paskelbė 2000 metais. Toks tikslas buvo nusistatytas 1966 metais, pradėjus skiepyti nuo šios ligos.

Tymai laikomi eliminuotais, kai konkrečiame geografiniame regione 12 mėnesių ar daugiau nebūna tęstinio ligos perdavimo, nurodo CDC.

Pernai rudenį prasidėjęs ir tebesitęsiantis protrūkis Niujorke ir aplink jį kelia grėsmę JAV, kaip ligą eliminavusios šalies, statusui – jei jis tęsis dar keturis mėnesius, šalis nebegalės sakyti, kad eliminavo tymus.

Nors Niujorko meras balandžio mėnesį ėmė reikalauti, kad miesto gyventojai iš smarkiai paveiktų rajonų, kurių daugelyje gyvena didelės žydų ortodoksų bendruomenės, būtų skiepijami, tą mėnesį mieste buvo užregistruoti 173 atvejai, o gegužę – 60.

JAV niekada nėra buvę metų, kad nebūtų nė vieno tymų atvejo. Nuo 2000-ųjų šis skaičius svyravo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų per metus. 2014-aisiais per protrūkį Ohajuje, ypač – amišų bendruomenėse, buvo užregistruoti 667 atvejai.

Tymų atsinaujinimą pirmiausia galima susieti su neskiepytais ar nepakankamai paskiepytais keliautojais, parvežusiais šią ligą iš užsienio. Taip nutiko ir pernai, kai ligos atvejų buvo užregistruota visoje šalyje – tymai buvo parvežti iš Filipinų, Izraelio ir Ukrainos.

„Tymai yra išvengiami, o kelias šiam protrūkiui užbaigti yra užtikrinti, kad visi vaikai ir suaugusieji, kuriuos galima skiepyti, būtų paskiepyti“, – sakė CDC direktorius Robertas Redfieldas (Robertas Redfildas).

„Dar kartą noriu patikinti tėvus, kad skiepai yra saugūs, jie nesukelia autizmo. Didesnis pavojus yra liga, kuriai skiepai užkerta kelią“, – pažymėjo jis.

Neįmanoma misija

Į "Vilniaus dienos" redakciją kreipėsi vienos nedidelės sostinės įmonės atstovai, susidūrę su, jų manymu, absurdiška situacija. Darbdavys, kuriam rūpi jo darbuotojų sveikata, apmokėjo jų ištyrimą dėl imuniteto tymams. Tyrimai parodė, kad trys darbuotojai imuniteto šiai ligai neturi. Dabar įmonės savininkai pasiruošę apmokėti ir šių žmonių skiepijimą. Tačiau problema – paskambinusi į įvairiausias sostinės gydymo įstaigas įmonės administratorė taip ir nerado, kur galima būtų tai padaryti. Miesto poliklinikos informavo, jog skiepija tik vaikus, kuriuos reikia skiepyti pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o privačiuose skiepų kabinetuose išgirdo, kad vakcinų nuo tymų jos neturi ir tiksliai negali pasakyti, kada turės: vienos liepė skambinti kitą savaitę, kitos apskritai nieko konkretaus negalėjo pasakyti.

"Politikai ir medikai jau kurį laiką visais kanalais ragina skiepytis nuo tymų, tačiau norint pasiskiepyti ir net galint už vakciną susimokėti  paaiškėja, kad to padaryti žmogus negali, nes vakcinų tiesiog nėra. Teko girdėti, kad vakcinų privatūs skiepų kabinetai turi kai kuriuose mažesniuose miestuose. Vadinasi, dabar belieka skambinėti po visą Lietuvą, aiškintis, kas kur vakcinų turi, ir vežti žmones gal net į kitą šalies kraštą. Kaip suprasti tokią situaciją? Svarbu prigąsdinti kalbant apie ligos pavojų, raginti žmones būti sąmoningus ir rūpintis savo sveikata, o tada palikti likimo valiai?" – stebėjosi moteris.

Ragina skiepytis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad paskutinę balandžio savaitę Lietuvoje susirgusiųjų tymais per šiuos metus skaičius pasiekė 546, kai ankstesniais metais būdavo registruojama vos po kelis tymų atvejus, dažniausiai – įvežtinius.

Vytauto Petriko nuotr.

Daugiausia sergančių tymais užregistruota Kaune – net 244. Antras pagal sergamumą šia pavojinga liga yra Vilnius – čia šiemet jau susirgo 118 žmonių.

Didėjant susirgimų tymais protrūkiui, kaip ir dera  tokioje situacijoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina žmones būti sąmoningus ir skiepyti savo atžalas, o jei reikia – skiepytis ir patiems.

Anot ministro, labai svarbu, kad žmonės kritiškai vertintų viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją apie skiepus ir pasitikėtų mokslo įrodymais pagrįstomis tarptautinių ir nacionalinių organizacijų rekomendacijomis. Juk nuo tymų apsaugo tik skiepai.

Valstybė šia – vaikams skirta vakcina – negali rizikuoti ir dalyti jos bet kuriam, norinčiam pasiskiepyti.

SAM tinklalapyje teigiama, kad vaikai, kurie dėl kokių nors priežasčių nebuvo paskiepyti, taip pat suaugusieji, turėję kontaktą su sergančiuoju, siekiant suvaldyti susirgimų plitimą, nuo tymų skiepijami nemokamai. Vakcinos yra pakankamai. Abiem atvejais reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Taip pat teigiama, kad suaugusieji, kurie neskiepyti nuo tymų ir nepersirgę šia liga, gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Ar žmogus turi imunitetą tymams, parodo kraujo tyrimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad savo arba darbdavio lėšomis turėtų pasiskiepyti asmenys, kurie nežino, ar buvo skiepyti nuo tymų, kurie buvo skiepyti viena tymų vakcinos doze ir kurie yra nesirgę tymais.

Vakcinų nėra

Pasitikrinti, ar turi imunitetą tymams, nesudėtinga – tereikia išsitirti kraują. Padaryti tai vilniečiai gali bet kurioje poliklinikoje. Tiriantis privačioje gydymo įstaigoje už šį tyrimą teks sumokėti 16–20 eurų, vadinamojoje valdiškoje poliklinikoje – apie 12 eurų, ir atsakymo teks laukti apie porą savaičių. Taupantieji laiką ir pinigus gali kreiptis tiesiai į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją – sumokėti apie 9 eurus, pastovėti "gyvoje" eilėje, duoti kraujo ir nė vėliau kaip per 5–7 dienas sulaukti atsakymo, kuris nuramins arba sukels didelį galvos skausmą.

Mat nežinia, ką daryti, jei paaiškėja, kad imuniteto tymams neturite arba jis nepakankamas. Tiek sostinės poliklinikos, tiek ir privatūs medikų kabinetai informuoja, kad vakcinų turi, tačiau skiepija tik vaikus, kuriems priklauso skiepytis pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, arba asmenis, turėjusius kontaktą su sergančiuoju tymais. Kai kurios privačios gydymo įstaigos skiepija ir komercinėmis vakcinomis, t. y. sumokėjus už vakciną savo pinigais, tačiau tik pas juos prisirašiusius pacientus.

Paskambinus į kelis sostinėje veikiančius privačius skiepų kabinetus, paguodžiamų žinių išgirsti taip pat nepavyko – tik informaciją, kad net ir už pinigus paskiepyti jie negali, nes neturi vakcinos. Kada turės – tiksliai nežino ir į eilę iš anksto neregistruoja. Buvo pasiūlyta mėginti skambinti kitą savaitę.

Dar ne taip seniai vienas skiepų kabinetas siūlydavo užsisakyti vardinę tymų vakciną – pervesti į sąskaitą 45 eurus, nurodant, kas skiepysis (be teisės perleisti vakciną kitam asmeniui), ir laukti 10 dienų, kol vakcina bus atvežta.

Tiesa, vakcinos nuo tymų kaina – atskira tema. Sako, kad dar ne taip seniai, iki tymų protrūkio Lietuvoje, norint pasiskiepyti savo lėšomis, už vakciną reikėjo mokėti 25–30 eurų. Didėjant sergamumui tymais, kilus panikai ir išaugus vakcinos poreikiui, gerokai šoktelėjo ir jos kaina. Tad dabar už vakciną prašoma 45 eurų, dar 5–9 eurų – už gydytojo apžiūrą prieš skiepijimą, kuri yra privaloma.

O įdomiausia, jog privačių skiepų kabinetų atstovai net neslepia, kad vakcinų kainos didėja, didėjant norinčiųjų pasiskiepyti skaičiui. Kitaip sakant, puikus pasipelnymo iš žmonių baimės šaltinis.

Vakcinų pirks, bet nedalys

"Vilniaus dienai" pasidomėjus, kaip susidariusią situaciją vertina SAM atstovai, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė informavo, kad Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis nuo tymų skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15–16 mėn., antroji dozė – 6–7 m.) Taip pat sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 valandas, medicinos personalas, turėjęs kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui.

SAM atstovės teigimu, vakcinų šiam tikslui yra pakankamai. Tačiau valstybė šia – vaikams skirta vakcina – negali rizikuoti ir dalyti jos bet kuriam, norinčiam pasiskiepyti. Taigi, kai žmogus nori pasiskiepyti savo iniciatyva, jis turi kreiptis į gydymo įstaigas dėl komercinės vakcinos.

Tai, kad komercinių vakcinų, bent jau Vilniuje, rasti nėra lengva, ji paaiškino tuo, jog tymų protrūkiai vyksta ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, dėl to skiepų paklausa yra išaugusi ir gamintojai tiesiog fiziškai negali daug jų vienu metu pagaminti. Todėl žmonėms tenka palaukti.

"Matydami situaciją, siekiame įsigyti daugiau skiepų valstybės mastu, ir šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras vakcinai įsigyti. Kai tik paaiškės, kad pirkimas įvyko ir kada galime laukti pirmosios partijos, nedelsdami svarstysime, kokias dar žmonių grupes turėtume paskiepyti ligonių kasų apmokamais skiepais", – sakė ministerijos atstovė.

Vadinasi, jeigu valstybės lėšomis ir bus dar įgyta tymų vakcinų, norintieji pasiskiepyti savo lėšomis jų vis tiek nusipirkti negalės.

Paklausta, kaip vertina tai, kad privatūs skiepų kabinetai pelnosi iš žmonių baimės susirgti ir didina komercinių vakcinų kainas, N.Kuprevičienė teigė, jog valstybės lėšomis nefinansuojamos viešosios ir privačios gydymo įstaigos vakcinas perka vykdydamos viešuosius pirkimus ir atsižvelgdamos į vakcinos poreikį.

„Daugiausia serga vaikučiai iki vienų metų, tai kelia nerimą, nes jie dar negali būti skiepijami. Kiti – nuo vienerių iki ketverių, tai čia tie, kurių tėvai atsisakė skiepų, kita grupė – nuo 35 iki 44 metų labiausiai serga tymais“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Iš viso tymai nustatyti 138 vaikams.

Visuomenės sveikatos specialistams ir sveikatos apsaugos politikams labiausiai nerimą kelia tymų atvejai Vilniuje, čia per pastarąsias porą dienų užfiksuota daugiausia atvejų – 13 iš 14.

„Naujausi savaitės duomenys rodo, kad tymų susirgimų skaičius Kaune slopsta, bet Vilnius kelia labai didelį susirūpinimą, nes čia susirgimų skaičius pradėjo didėti“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Fiksuojamas ir didelis sveikatos priežiūros įstaigų specialistų sergamumas.

Pasak specialistų, tai kelia nerimą, nes gydytojai tokiu būdu gali užkrėsti savo pacientus. Iš viso registruota 70 medikų, susirgusių tymais.

Naujausi savaitės duomenys rodo, kad tymų susirgimų skaičius Kaune slopsta, bet Vilnius kelia labai didelį susirūpinimą, nes čia susirgimų skaičius pradėjo didėti.

„Lygiai prieš savaitę turėjom atvejų, kai Santaros klinikose medikai susirgo tymais. Dabar mes jau sulaukėme vakcinos, kad medikai būtų paskiepyti pagal prieš 15 metų priimtą ministro įsakymą“, – sakė A. Šešelgis.

„Pokyčiai yra. Įstaigos perka vakcinas ir skiepija savo darbuotojus. Dar nepakankamai paskiepyta medikų, tačiau pokytis yra geras“, – pridūrė R. Lingienė.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė teigė, kad prasidėjus tymų protrūkiui, skiepų medikams šiek tiek pritrūko, nes nebuvo pakankamai pasiruošta iš anksto.

„Kai protrūkis prasidėjo, išsiaiškinome, kad nėra tiek vakcinos, kiek mes norėtume, kad būtų. Dauguma medikų dabar paskiepyta po buvusio kontakto“, – teigė L. Jančorienė.

NVSC duomenimis, Lietuvoje nustatyta 4500 žmonių, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Apie 2000 asmenų paskiepyti. Pasak R. Lingienės, šiuo metu skiepų nuo tymų yra užtektinai tiems, kuriems to prireiks.

„Vaikams, pagal skiepų kalendorių ir visiems sąlytį turėjusiems asmenims. Sveikatos priežiūros specialistus turi skiepyti darbdaviai“, – sakė ji.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, tymų protrūkis gali būti tik pradžia, nes dėl mažėjančio skiepų rodiklių didėja rizika išplisti raudonukei, difterijai ir kokliušui.