Iš to, ką uždirbu, man lieka 5-6 tūkstančiai savo išlaidoms.
Apie savo finansus kalbėjo žurnalistas Skirmantas Malinauskas: „Gyvenime turėjau situacijas, kai uždirbau mažiau nei tūkstantį eurų į rankas, o turėjau du vaikus ir paskolą. Taip pat turėjau situaciją, kai uždirbdavau 20 tūkstančių per mėnesį. Visada galvodavau, ką aš daryčiau tiek uždirbdamas. Kai tiek uždirbau, viskas pasirodė labai paprasta. Tau tie pinigai nenukrenta iš dangaus, turi verslą, komandą, turi važinėti, įsipareigojimų, ir tai neatrodo superdideli pinigai. Ir anksčiau, ir dabar aš galiu netaupyti, nežiūrėti į kainas, kas anksčiau man buvo gero gyvenimo ženklas. Mano šeimos poreikiai nėra dideli, daugiau kainuoja kelionės. Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti su dideliais pinigais, kai žmonės gali kas metus pasikeisti po naują automobilį. Iš to, ką uždirbu, man lieka 5-6 tūkstančiai savo išlaidoms, kažkiek atsidedu, kitus išleidžiu ir gyvenu kaip žmogus, pakankamai neblogai uždirbantis Lietuvoje“.
LNK nuotr.
Tačiau verslininkė Ugnė Usevičiūtė atskleidė, kad intensyvus darbas savo įmonėje ir uždirbti milijonai jai neatnešė laimės pojūčio. Prieš 20 metų ji sukūrė savo sėkmingą verslą. „Tas verslas atėjo iš niekur, buvau po eilinio savo bankroto, vieno iš trijų. Turėjau didelį minusą, buvo gruodis, perskaičiau laikraštyje, kad Lenkijos kompanija siūlo Lietuvos versliniams atidarinėti parduotuves, kuriose viskas būtų parduodama po vieną eurą. Jie didmenine kaina viską pardavinėjo už 2 litus, o siūlė pardavinėti po 3.5 lito. Man patiko idėja, per savaitę išsinuomojau patalpas, įsteigiau įmonę ir atidariau pirmą parduotuvę. Tai buvo kalėdinis laikotarpis, nusipirkau prekių už 7 tūkstančius. Verslas vyko geometrine progresija, visus įdėtus pinigus aš atsiėmiau per vieną dieną, kitą dieną vėl važiavau į Vilnių prekių ir taip per metus Lietuvoje atidariau 20 parduotuvių“. Ugnės verslas įsisuko iki 120 parduotuvių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Kai supranti, kad pinigų nereikia, jie pradeda kristi iš dangaus.
„Mano tikslas buvo uždirbti milijoną. Pirmas milijonas buvo įmonės, įskaičiavus aktyvus, nekilnojamąjį turtą ir prekes. Nedžiugino. Sakau, padarom gryną milijoną sąskaitoje. Padarėm. Nedžiugina. Sakau, gal dėl to, kad čia įmonės pinigai? Kitas žingsnis – kad pati turėčiau milijoną. Ir labai nusivyliau, kai aš įvykdžiau ir trečią dalyką. Jis irgi nedžiugino. Bet tai suprasti gali tik tas žmogus, kuris turėjo tokius pinigus. Ir kai supranti, kad pinigų nereikia, jie pradeda kristi iš dangaus“.
Pasak Ugnės, įmonėje ji viską darė viena ir dėl to perdegė. „Man buvo nusispjaut. Viską uždariau per kelis mėnesius, praradau kelis milijonus eurų, bet jaučiausi labai laiminga. Dabar turiu daug daugiau pinigų nei tada. Ir 5 tūkst. kvadratų sandėlį, pilną prekių iš tų laikų“, – kvatojosi Ugnė.
LNK nuotr.
Ekonomistas Marius Dubnikovas patvirtino, kad lietuviai gyvena labai gerai. „Pastaraisiais metais Lietuva įgauna pagreitį, savo pirkimo galia mes aplenkėme latvius, estus, lenkus, iš savo regiono atrodome gerai, bet dabar reikia žiūrėti į Vakarus ir jus vytis. Lietuvis yra vidutinis europietis, ypač jei gyvena didžiuosiuose miestuose, kuriuose yra galimybės oriai ir turtingai gyventi. Lietuviai turi privalumą, kad mūsų daugiau, nesame vieno miesto valstybė ir turime imlumą technologijoms. Mus varo alkanumas. Supraskite, išsivysčiusiose šalyse motyvacijos kibti į darbus yra mažiau. Jei gimei turtingoje Norvegijos šeimoje, išnuomojai šeimai priklausantį nekilnojamą turtą ir gali keliauti visą gyvenimą aplink pasaulį be klausimo, iš kur gauti pinigų“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Asmeninės istorijos, kuriose pajamos, išlaidos, rizika ir fantastiški uždarbiai – šį vakarą, 19.30 val., „KK2 penktadienyje“ per LNK.
