Apžvalgininkai sutaria, kad ministro „išėjimu“ pavyks užgesinti vyriausybės vadovo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės konfliktą. Tačiau ar B. Markauską nustojęs ginti S. Skvernelis nesusidurs su „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio nemalone?
B. Markauskui pavojus netekti posto iškilo portalui 15min.lt paskelbus, kad žemės ūkio ministro B. Markauskas, dirbdamas žemę savo motinos ūkyje, be leidimo dirbo ir svetimą žemę bei už tai dar gaudavo Europos Sąjungos išmokas.
Įsiplieskus šiam skandalui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis stojo B. Markausko pusėn. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad ministras toliau dirbti savo poste negali, o premjerą S. Skvernelį, kuris dėl B. Markausko sprendimo priimti neskubėjo, laukdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadų, apkaltino susikompromitavusio vyriausybės nario dangstymu.
Po kelias savaites trukusio skandalo trečiadienį premjeras S. Skvernelis paskelbė, kad pats B. Markauskas nusprendė trauktis.
Tiki, kad vienam be kito būtų sunku
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas tvirtino manantis, kad S. Skvernelis neabejotinai prisidėjo prie B. Markausko sprendimo trauktis.
„S. Skvernelis priėmė labai racionalų, logišką žingsnį, matyt, įvertindamas tai, kad toliau gindamas ministrą arba toliau nespręsdamas situacijos, greičiausiai tik gilintų politinį konfliktą ir tai būtų ne vieno ministro klausimas, bet santykių tarp vyriausybės ir prezidentūros klausimas.
Šitas sprendimas, reikia suvokti, yra premjero sprendimas, nes pats ministras nebūtų traukęsis, jis tai kartojo visai neseniai. Premjero sprendimas yra pakankamai brandus žingsnis, įvertinus tai, kad tai nėra lengva. Premjeras pradžioje buvo užėmęs tokią labai dviprasmišką poziciją, tai šiuo požiūriu, matyt, galimas konfliktas yra išspręstas, suvaldytas“, – aiškino T. Janeliūnas.
Politologas, paklaustas, kodėl šis B. Markausko skandalas užsitęsė ir premjeras kelias savaites nepateikė aiškios nuomonės, svarstė, kad S. Skvernelis galėjo atsidurti tarp dviejų ugnių.
„Tai yra užkulisinės politinės ambicijos. Buvo greičiausiai daromas spaudimas ir iš „valstiečių žaliųjų“ frakcijos pusės, aišku, ir iš R. Karbauskio pusės. Premjerui teko laviruoti tarp šitų skirtingų pozicijų, įskaitant ir prezidentūros poziciją. Tas laviravimas užtruko ir būtų buvę geriau, jei nebūtų reikėję laukti tiek laiko, ir ta krizė būtų suvaldyta dar greičiau“, – komentavo T. Janeliūnas.
VU TSPMI profesorius neatmetė galimybės, kad dėl B. Markausko pasitraukimo gali kilti S. Skvernelio ir R. Karbauskio konfliktas, tačiau, pašnekovo teigimu, barnius bus stengiamasi užgniaužti.
„Jie (S. Skvernelis ir R. Karbauskis – LRT.lt) yra vienas nuo kito labai priklausomi ir jiems tikrai nėra jokio motyvo stoti į potencialų konfliktą, padaryti jį viešą. Jeigu ir vyks kažkokie nesutarimai, manau, jie bus bandomi spręsti už uždarų durų. Tokie konfliktai gali būti išspręsti tarpusavyje, o vienam be kito kol kas neįmanoma išbūti, nes tiek premjerui reikia didžiausios frakcijos paramos Seime, tiek ir „valstiečiams žaliesiems“ reikia žmogaus, kuris vadovautų vyriausybei“, – komentavo T. Janeliūnas.
Įžvelgia gudrią dviejų krypčių komunikaciją
ISM Vadybos ir ekonomikos docentas, politologas Vincentas Vobolevičius, pasidalinęs savo įžvalgomis su LRT.lt, akcentavo manantis, kad „valstiečiai“, gindami B. Markauską, greičiausiai galvojo apie kovą su konservatoriais, tačiau neįvertino D. Grybauskaitės įsitraukimo į šią istoriją.
„Prezidentė šiuo atveju skiriasi nuo G. Landsbergio, nes ją palaiko platesnis rinkėjų ratas, rinkėjų, kurie nebūtinai yra Tėvynės sąjungos rinkėjai, kitaip tariant, prezidentės nuomonė gali daryti poveikį ir tiems žmonėms, kurie galimai yra neapsisprendę, už ką balsuoti ir galbūt dar atiduotų balsą „valstiečiams“. Dėl to tas (D. Grybauskaitės – LRT.lt) įsitraukimas be užuolankų signalizuoja apie prezidentės ryžtą įsitraukti į diskusiją ir pakeičia visą komunikavimą.
Jei anksčiau „valstiečių“ komunikacija buvo, kad „turime šaunų ministrą, kuris padarė nedidelį dalyką, galbūt teisiškai čia yra viskas gerai, ir ministrą puola konservatoriai“, tai dabar yra kitoks naratyvas. Prezidentė, kuri nėra visų rinkėjų akyse konservatorių (atstovė – LRT.lt), įsitraukė į žaidimą, taigi, kitoje pusėje jau yra žalinga vystyti tą konfrontaciją jau ne prieš konservatorius, o prieš gerokai populiaresnę prezidentę“, – dėstė V. Vobolevičius.
Politologas teigė nedrįstantis spėti, ar prie B. Markausko pasitraukimo prisidėjo S. Skvernelis, tačiau, jo manymu, ministro sprendimui įtakos turėjo „valstiečių“ lyderiai, įvertinę, kad jie, gindami B. Markauską, susidūrė su D. Grybauskaitės pasipriešinimu.
Pasak V. Vobolevičiaus, po B. Markausko sprendimo trauktis S. Skvernelio ir R. Karbauskio santykiai pablogėti neturėtų. Anot politologo, viskas gali pakrypti priešinga kryptimi, negu gali atrodyti. Pašnekovo teigimu, B. Markausko istorija taps ne „valstiečių“ lyderių tarpusavio konflikto pagrindu, o tam tikra viešųjų ryšių priemone, siekiant didinti lojalių rinkėjų armiją ir užgesinti konfliktą su prezidentūra.
„Tarkime, jei R. Karbauskis sako, kad „deja, ministras pasitraukė, suklydo truputį, neproporcingai buvo puolamas“, tai tas kalbėjimas vis dar yra aktualaus nemažai daliai rinkėjų, kurie arba palaiko „valstiečius“, arba bent jau netiki oficialiais naratyvais, kurie skamba žiniasklaidoje. Tačiau kai metu ministras nuimtas, istorija baigta, prezidentės aštrios kritikos, kuri yra daug pavojingesnė negu konservatorių kritika, nebelieka.
Premjero ir partijos lyderio buvimas atskirame asmenyje yra naudingas. Premjeras priima sprendimą, kuris užgesina arba eliminuoja bent trumpuoju laikotarpiu prezidentės gebėjimą pulti, o partijos lyderis ir toliau tęsia komunikaciją, kad „taip atsitiko, premjeras neatlaikė žiauraus spaudimo, o tai buvo visai geras ministras“. Tai – labai protingas, apgalvotas komunikavimas, skirtas, viena vertus, lojaliai partijos daliai, o, kita vertus, prezidentei, norint nugesinti būsimas atakas“, – aiškino V. Vobolevičius.
