Laikinuosiuose dirigentės Oksanos Madaraš namuose Kaune eglutė sutvisko visai neseniai. Kartu su mama žaliaskarę ji papuošė girliandomis, spalvotomis lemputėmis ir stikliniais žaisliukais, kuriuos padovanojo viena bičiulė.

„Kabinome su mama ir gėrėjomės, kokie jie nuostabūs. Spėju, visi rankų darbo. Ukrainoje taip pat turėjome labai gražių žaisliukų. Keli jų buvo dar iš mamos vaikystės. Deja, viskas pasiliko“, – O. Madaraš pasakojo, kad gimtuosiuose namuose eglutę puošdavusi kiek vėliau.

Darbų prieš didžiąsias metų šventes esą būdavo tiek, kad dėžutes su žaisliukais iš spintos ji traukdavo likus savaitei iki Kalėdų, o retsykiais net ir didžiųjų švenčių išvakarėse. Kovo viduryje į Lietuvą atvykusiai, į Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) šeimą įsiliejusiais dirigentei darbo buvo ir šiemet. Apibendrindama laiką, kurį praleido Kaune, O. Madaraš džiaugėsi, galėjusi tapti Giuseppe’ės Verdi operos „Nabukas“, šiuolaikiškai pasakojančios apie kovos su bet kokia priespauda ir išsivadavimo troškulio idėją, dalimi. Ko gero, svarbiausias šių metų projektas, anot dirigentės, – KVMT pristatytas ukrainiečių kūrybinės grupės baletas visai šeimai „Aladinas“. Spektaklį kūrė ukrainiečių menininkų komanda, 2021-aisiais projektą realizavusi Kyjivo akademiniame operos ir baleto teatre vaikams ir jaunimui. Dėl prasidėjusio karo pasirodymus teko stabdyti, tačiau kūrybinės bendrystės pastangomis baletas atgimė Kauno scenoje. Spektaklį į ją perkėlė pastatymo meno vadovas Petro Kachanovas, choreografas ir režisierius Serhijus Konas, asistuojanti choreografė Oksana Xamrovska. Muzikos partitūrą su teatro orkestru įvaldė dirigentai O. Madaraš ir Julius Geniušas. Kostiumus ir grimą sukūrė dailininkas Dmytro Kuriata, o pasakos personažus sultono rūmuose, paslaptingame Agrabaho mieste ir dykumoje apgyvendino scenografė Natalija Klisenko.

Likimas: O. Madaraš laiminga, kad atsidūrė Kaune, kur ją supa nuostabūs žmonės. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Linki taikos pasauliui

Nors po šių metų vasario suprato, kad iš žmogaus planų velnias juokiasi, savo kalendoriuje O. Madaraš žymi naujus, jau kitų metų darbus – spektaklius ir gastroles. Žinoma, nesiliauja galvoti ir apie svarbiausią šių ir kitų metų planą – paprasčiausiai išgyventi. Žmonės, anot O. Madaraš, Ukrainoje šiuo metu kenčia nuo šalčio, nes neturi nei dujų, nei elektros, nei vandens, todėl kiekviena jų diena – kova už būvį.

„Žiūriu į visas tas švytinčias Kalėdų eglutes mieste ir už kiekvienos matau žmones, kuriems nelemta patirti džiaugsmo, šilumos. Taip norėčiau, kad karas pagaliau baigtųsi ir ateities kartoms niekada netektų patirti to, ką šiandien patiria visa Ukraina, – O. Madaraš neslėpė, kai tai didžiausias jos Kalėdų noras ir dovana, kurią ji norėtų rasti po savo eglute. – Karas labai pakeitė vertybes, tačiau žmogaus gyvybė buvo, yra ir bus aukščiau visko.“

Todėl Oksana dėkoja visiems lietuviams, kurie ukrainiečius įsileido į savo namus, leido juose pasijausti kaip savuose arba kaip įmanydami stengėsi palengvinti Ukrainoje likusių žmonių kasdienybę.

„Dėkoju likimui, kad jis mane atsiuntė į Kauną. Todėl, kai manęs klausia, ar pripratau prie šio miesto, atsakau, kad miestas – žmonės, o čia jie yra nepakartojami“, – kalbėjo dirigentė.

Dėkoju likimui, kad jis mane atsiuntė į Kauną. Todėl, kai manęs klausia, ar pripratau prie šio miesto, atsakau, kad miestas – žmonės, o čia jie yra nepakartojami.

Padėjo kraštiečiams

Nors ukrainietė Olga Sajenko Kaune gyvena ne vienus metus, pastarieji jai buvo visai kitokie. Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, pirmuosius du mėnesius moteris nepaleido telefono iš rankų.

Skambino Rusijoje gyvenantiems giminaičiams, pažįstamiems, prašė palikti Ukrainos žemes ir liautis žudyti taikius žmones. Kai suprato, kad žodžiai nepasiekia adresato, Olga ėmėsi veiksmų Kaune. Surėmusi pečius su kitais savanoriais, moteris rinko paramą Ukrainoje likusiems žmonėms ir padėjo tiems, kurie laikiną prieglobstį rado Lietuvoje. Daugiau nei prieš metus netikėtai savyje atradusi talentą tapyti, kovo viduryje Kauno centrinio pašto rūmų trečiajame aukšte atidarius kultūrinę kūrybinę erdvę „CulturEUkraine“, Olga organizavo meno terapijos užsiėmimus ir ukrainiečius kvietė kalbėti spalvų potėpiais.

„Sulaukėme labai daug žmonių. Vieni piešė, bendravo, o kiti ateidavo tiesiog pasėdėti. Vos tik įėjus pro duris būdavo aišku, ar tas žmogus norės kalbėti, ar ne. Patikėkite, per kelis mėnesius išgirdau labai daug įvairių istorijų. Buvo su sėkmingomis pabaigomis, tačiau nuo kai kurių šiurpo oda, – O. Sajenko pasakojo, kad nemaža dalis jos girdėtų istorijų herojų šiandien jau ne Kaune.

Išgyvena: nors Kaune gyvena ne vienus metus, pastaruosius Olgos širdis – tarp Lietuvos ir Ukrainos. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Stovi sukrauti lagaminai

Nors virš galvų zvimbia kulkos, Ukrainos žmonėms, anot jos, geriausia gimtuosiuose namuose. Ypač vaikams.

„Savanoriaudama šiek tiek dėsčiau matematiką. Iki šiol pamenu vieną berniuką, kuris tol maištavo, kol su mama grįžo į Ukrainą. Vaikams sunku suvokti tai, kas vyksta. Net jei pasakai, kad jų gatvėje nukrito raketa, jie atšauna: na ir kas, juk ji krito ne prie mūsų namo“, – su suaugusiaisiais, anot O. Sajenko, šiek tiek lengviau, nes jie realiau vertina situaciją. Nors jai pačiai prireikė laiko, kol savo artimuosius įkalbino atvykti į Lietuvą. Pasitelkus šventą melą, planas pavyko.

„Paprašiau atvežti vaikus į Lietuvą, o kai atvažiavo, nepaleidau visų jų“, – ar ilgai pavyks išlaikyti mylimiausiuosius, O. Sajenko negalėjo prognozuoti. Sukrauti artimųjų lagaminai koridoriuje stovi nuo pavasario, o kiekviena nauja diena jiems suteikia vilties, kad karas baigsis ir netrukus jie galės grįžti į savo namus.

„Žinote, kada labiausiai griebia už širdies? Kai matai dešimties metų berniuką, kuris sako: grįšiu ir kovosiu už laisvę. Gumulas gerklėje stringa ir tada, kai net 30 metų neturintis vyras su nutraukta ranka ir gyjančia koja ketina vėl eiti į mūšio lauką. Dėl tokių žmonių reikia stengtis išlikti stipriems savo dvasia. To visiems ir linkiu“, – pokalbį baigė O. Sajenko.

„Iš tiesų nesu dar pagalvojęs. Manau, kad vis tiek jau reikėtų apie tai pradėti galvoti, nes nežinia, kas gali nutikti esant tokiai pasaulio situacijai“, – kalbėjo kaunietis.

Kiti praeiviai taip pat mini, kad yra paskendę darbuose, nėra laiko apie tai galvoti. Kiti teigia galvojantys tik apie gerus dalykus, o ne apie karą.

Tokias priedangas kauniečiai vertina skirtingai. Nemaža dalis paklaustųjų mąsto, jog požeminės perėjos nėra pati geriausia priedanga. Tačiau reikalinga, kadangi metro juk nėra.

Savivaldybės atstovas sako, jog perėjose būtų galima pasislėpti nuo įvairių skeveldrų, kitų krentančių ir galinčių sužeisti daiktų.

„Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti“, – pasakojo Kauno ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras.

Tuo tarpu ekspertai sako, kad požemines perėjas dar reikėtų įvertinti dėl saugumo, nes dauguma jų seniai nematę remonto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai kurių perėjų techninė būklė nėra visai gera. Viskas priklauso nuo apkrovos, kurią patiria ta konstrukcija. Namai pas mus tokie patys kaip Ukrainoje. Lygiai to paties galime tikėtis, kad ir pas mus taip nutiks“, – kalbėjo Kauno technikos kolegijos (KTK) tyrėjas inžinierius Mindaugas Kuklierius.

Savivaldybė žada perėjas remontuoti ir pritaikyti neįgaliesiems.

„Kai kur atsiranda infrastruktūra. Greta geležinkelio stoties esančioje požeminėje pėsčiųjų perėjoje turime liftų sistemas. Ateityje tokios įrangos atsiras vis daugiau. Vien dėl to, kad jos taptų patogesnės neįgaliųjų kasdieniniam naudojimui“, – pasakojo P. Keras.

O ką apie slėptuves požeminėse perėjose mano Kaune gyvenantys ukrainiečiai, kuriems ne vieną savaitę teko slėptis? Jie teigia, kad slėptis būtų įmanoma, bet jose šalta, jos neįrengtos ir nepritaikytos.

Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti.

Nors priedangų yra, bet slėptuvių nuo krentančių bombų Kaune – nė vienos.

„Priešlėktuvinės saugos slėptuvių mieste šiuo metu nėra. Jos visos yra atitekusios privatiems asmenims. Mes visas tas slėptuves revizavome, turime jų sąrašus, su kai kuriais savininkais pavyko sutarti, kad esant grėsmei jie leistų jomis pasinaudoti“, – kalbėjo P. Keras.

Kaune yra apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių, iš jų apie 200 – su slėptuvėmis rūsiuose, kur ištikus ekstremaliai situacijai galėtų slėptis gyventojai.

Išdavė pažymą

Kaunietė savo namuose priglaudė ukrainietę. Norėdama padėti greičiau susitvarkyti dokumentus, ji ukrainietę lydėjo po įvairias institucijas, tačiau liko nustebusi painiava skelbiamoje informacijoje.

Kaunietė „Kauno dienai“ pasakojo, kad ukrainietė Lenkijos sieną kirto turėdama paprastą ukrainietišką pasą ir kelionėms į užsienį skirtą pasą, tačiau jo galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.  Nepaisant to, Ukrainos ministrų kabinetas 2022-02-28 išleido potvarkį, kad dėl karo padėties pratęsiamas visų Ukrainos piliečiams išduotų užsienio pasų galiojimas penkeriems metams. Pasieniečiai Lenkijoje taip pat uždėjo antspaudą, kad ji kirto sieną.

„Migracijos tarnyboje mus labai maloniai priėmė. Jai išdavė  registracijos Migracijos departamente kortelę ir paaiškino, kad bus gaminamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pasakė, kad  jį gamins apie mėnesį, o su išduota  kortele galima kreiptis į gydymo įstaigas, atsidaryti banke sąskaitą ir pan. Registracija bus baigta, kai pagamins leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atstojantį asmens tapatybės kortelę“, – apie dokumentų tvarkymo procesą pasakojo ukrainietę priglaudusi kaunietė.

Patirtis banke

Kitas vizitas buvo į banką, kad karo pabėgėlė galėtų atsidaryti sąskaitą, nes be jos neįmanoma įsidarbinti.

„Užsiregistravome internetu, prieš tai konsultuojantis telefonu mums buvo pasakyta, kad su paprastu ukrainietišku pasu bus galima atsidaryti sąskaitą. Nuvykus, SEB administratorė paaiškino, kad negali atidaryti sąskaitos, jei ukrainiečiai neturi galiojančio biometrinio asmens tapatybės dokumento. Apie jokius pratęsimus, kokius aiškino esant ukrainietė, bankas net nebuvo girdėjęs. Mums tik pasiskundė, kad taisyklės keičiasi kone kasdien ir dabar su paprastu ukrainietišku pasu sąskaitos atidaryti negalima. Jiems netinka ir kortelė, kurią išdavė Migracijos departamentas. Mums pasakė, kad galės sąskaitą atidaryti tik tada, kai pagamins  leidimą gyventi Lietuvoje arba pateiks galiojantį užsienio pasą“, – pasakojo kaunietė.

Tomo Raginos nuotr.

Be to, banko atstovai prasitarė, kad per dieną taip apgręžia dešimtis karo pabėgėlių.

„Iki šiol ukrainietė neturi banko sąskaitos, todėl negali įsidarbinti ir gauti atlyginimo, nes pagal nuo metų pradžios galiojančią tvarką atlyginimas gali būti išmokamas tik pavedimu. Dėl turimo užsienio paso galiojimo pratęsimo dar bandysime kreiptis į Ukrainos konsulatą,  parašėme užklausą, laukiame atsakymo“, – pridūrė ukrainietę priglaudusi kaunietė.

Skirtinga tvarka?

Nepavykus ukrainietei SEB banke atidaryti sąskaitos, kaunietė pradėjo domėtis, ar ir kituose bankuose negalima gauti šios paslaugos su turimais dokumentais.

Susidaro užburtas biurokratijos ratas. Nelabai įsivaizduoju, kaip sektųsi viską suprasti tiems karo pabėgėliams, kurie vieni bando aiškintis.

„Bandžiau panagrinėti, ką rašo Lietuvos bankų asociacija. Ten labai įdomiai nurodyta: „Kreipiantis į kredito įstaigą dėl sąskaitos atidarymo asmens tapatybei identifikuoti užtenka Ukrainos piliečio paso – biometrinio arba paprasto. Kitus reikiamus dokumentus kiekvienas bankas nustato individualiai“. Kitaip tariant, nurodoma, kad ukrainiečiams bus atidarytos sąskaitos ir su Ukrainos vidaus pasu, bet reikia suprasti, kad kiekvienas bankas dar turi vadovautis teisės aktais, nustatančiais sąskaitų atidarymo tvarką. Susidaro užburtas biurokratijos ratas. Nelabai įsivaizduoju, kaip sektųsi viską suprasti tiems karo pabėgėliams, kurie vieni bando aiškintis“, – stebėjosi kaunietė.

Ji bando ieškoti kitos finansinės įstaigos, kuri sutiktų atidaryti banko sąskaitą ukrainietei, neturinčiai galiojančio biometrinio paso.

Kaip minėta, Lietuvos bankų asociacija (LBA) buvo išplatinusi pranešimą, kad šalyje veikiantys bankai pasiruošę ukrainiečiams atidaryti sąskaitas. Pranešime spaudai buvo pažymėta, kad tinka tiek biometrinis, tiek paprastas pasas.

Skelbta, kad LBA priklausantys bankai pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams sąskaitas atidarys nemokamai.

„Kreipiantis į kredito įstaigą dėl sąskaitos atidarymo asmens tapatybei identifikuoti užtenka Ukrainos piliečio paso – biometrinio arba paprasto. Kitus reikiamus dokumentus kiekvienas bankas nustato individualiai“, – buvo nurodoma pranešime spaudai.

Laukia išaiškinimo

„Kauno diena“ kreipėsi į LBA siekdama išsiaiškinti, kodėl jų pačių išplatintas pranešimas spaudai neatitinka tikrovės.

„LBA ir jos nariai vieningai sutinka, kad greitesnis sąskaitų atidarymas suteiktų galimybę ukrainiečiams patogiau disponuoti savo lėšomis ir greičiau prisitaikyti prie gyvenimo naujoje šalyje.

Siekiant vieningos bankų praktikos ir kuo didesnio paprastumo ir aiškumo, reikalingas vienareikšmis atsakingų institucijų išaiškinimas, kurie Ukrainos išduoti dokumentai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Mūsų žiniomis, atsakingos institucijos rengia paaiškinimus, todėl artimiausiu metu klausimai turėtų būti išspręsti“, – komentavo LBA Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Aiškina visai kitaip

„Kauno diena“ kreipėsi ir į Migracijos departamentą, kad šis paaiškintų, ką ukrainiečiai gali daryti su išduota laikina pažyma. Pasitikslinome, ar tikrai Lietuvoje negalioja turimi paprasti ukrainietiški pasai.

„Jeigu karo pabėgėliai turi biometrinį pasą, gali pradėti dirbti iš karto, o jeigu jo neturi – nuo užsiregistravimo Migracijos departamente dienos“, – dėstoma komentare.

Migracijos departamentas pridėjo nuorodą į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapį. Čia pažymėta, kad tiek Migracijos departamentui suteikus kolektyvinę apsaugą Lietuvoje, tiek turint registracijos dokumentą dėl laikinos apsaugos suteikimo, tiek ir išdavus leidimą laikinai gyventi, jau galima pradėti dirbti ir vykdyti individualią veiklą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Migracijos departamento specialistai taip pat pažymėjo, kad, norint atsidaryti banko sąskaitą, nebūtinas biometrinis asmens tapatybės dokumentas – užtenka ir turimo galiojančio paprasto ukrainietiško paso.

Migracijos departamentas taip pat teigė, kad karo pabėgėliams leidimai laikinai gyventi išduodami per mėnesį, tačiau šis terminas turėtų sutrumpėtų iki kelių savaičių.

Komentaras

Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos direktorė:

„Iš karo zonos pasitraukęs Ukrainos Respublikos pilietis visų pirma turi būti užsiregistravęs Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kad galėtų atsidaryti sąskaitą SEB banke, bankui toks asmuo turi pateikti savo pasą ir registracijos įrodymą – Registracijos Migracijos departamente kortelę, kurioje nurodyta data, kada žmogus pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu. Jei tokios kortelės žmogus neturi, vietoje jos bankui gali pateikti Migracijos departamento išduotą Užsieniečio registracijos pažymėjimą arba, jei šis pažymėjimas dar nėra išduotas, Pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį. 

Savo ruožtu banko darbuotojas, prieš atidarydamas sąskaitą, privalo laikytis „pažink savo klientą“ principo. Tai ne tik tinkamai identifikuoti prašymą pateikusį asmenį bei nustatyti jo tapatybę remiantis galiojančiais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais dokumentais, bet ir gavus užsienio valstybėje išduotą asmens tapatybės dokumentą patikrinti jį atitinkamose duomenų bazėse – įsitikinti dėl dokumento tikrumo, autentiškumo ir galiojimo laiko, o užmezgus dalykinius – vykdyti kliento operacijų nuolatinę stebėseną. 

Suprasdami, jog asmenys, pasitraukę iš Ukrainos dėl karo, dažnai neturi biometrinių asmens tapatybės dokumentų dėl objektyvių priežasčių, bendradarbiaudami su Lietuvos banku, Lietuvos bankų asociacija ir kitomis institucijomis nuolatos ieškome sprendimų, kaip tinkamai nustatyti asmens tapatybę nenusižengiant teisės aktams. Siekdami atitinkamai reaguoti į išskirtinę asmenų iš Ukrainos situaciją, kaip įmanoma greičiau atnaujiname viešą informaciją bei skubame efektyviai pritaikyti siūlomas institucijų rekomendacijas praktikoje“.

Pagrindinė statistika

Po Kauno tarybos posėdžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė teigė, kad į ukrainiečių registracijos centrą, įsikūrusį Vytauto pr. 79, nuo kovo 17 dienos jau registruota 3608 žmonės.

„Centras apima ne tik migracijos sritį – čia teikiamos socialinės paslaugos, užimtumas, „Maisto bankas“, konsultuoja socialiniai darbuotojai bei psichologai, įrengtas vaikų kambarys, nakvojimo vietos. Čia vykdomas pakankamai gerai organizuotas darbas ir galima patogiai aptarnauti atvykusius asmenis“, – kalbėjo E.Andriuškienė.

Ji nurodė, kad Užimtumo tarnyboje jau registravosi 279 asmenys, iš jų 22 jau rado darbą.

Per organizaciją „Stiprūs kartu“ ukrainiečių apgyvendinimui Kaune suteikta 360 būstų. Juose apgyvendinta 1,5 tūkst. Asmenų. Šiai dienai yra 66 laisvi gyventojų pasiūlyti būstai, juose galėtų apsistoti apie 125 žmones.

„Lygiagrečiai Kauno miesto savivaldybės ir juridinių asmenų pasiūlytuose būstuose apgyvendinti 344 asmenys. Dar beveik 500 vietų turime laisvų. Šiuo metu žvalgomės kitų patalpų, kurias būtų galima įrengti ir padėti nuo karo bėgantiems žmonėms“, – toliau kalbėjo pašnekovė.

Bene didžiausia Lietuvoje vieta, į kurią atvežta tėvų neturintys vaikai, yra Kulautuvoje. Šios patalpos priklauso miestui. Šiuo metu ten gyvena 237 asmenys. Tačiau šiose patalpose komfortiškai galėtų gyventi 320 asmenų. Kulautuvoje įrengtos vaikų ugdymo klasės, žaidimų kambariai, maisto ruošimo ir valgymo patalpos, pasirūpinta sanitariniais mazgais.

„Pastatas ir toliau lieka savivaldybės žinioje, nes ir toliau vykdomi projektavimo darbai dėl patalpų pritaikymo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei ir jų perdavimo K.Griniaus slaugos ligoninei. Todėl čia pasistojusių vaikų įstatyminis atstovas bus vaikų gerovės centras „Pastogė“, tačiau tam, kad nenutrūktų patalpų pritaikymas ir jų panaudojimo perspektyvos ateityje, patalpos nebuvo perduotos“, – apie Kulautuvos patalpas kalbėjo E.Andriuškienė.

Švietimo reikalai

Kaune apsistojo nemažai Ukrainos vaikų. Dalis jų jau pradėjo lankyti švietimo įstaigas. Kai kurie lanko mokyklas, kur pamokos dėstomos rusų kalba, kitų tėvai nusprendė vaikus leisti ir į lietuviškas grupes.

Šiuo metu Kauno mokyklose mokosi 443 mokiniai, atvykę iš Ukrainos, 351 jų mokosi bendrojo ugdymo įstaigose, 92 – ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Vaikai pasiskirstę per 46 miesto švietimo įstaigų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Didžiausia vaikų koncentracija yra V.Puškino gimnazijoje, ten dabar mokosi 230 mokinukų“, – nurodė E.Adriuškienė.

Didžiausia vaikų koncentracija yra V.Puškino gimnazijoje, ten dabar mokosi 230 mokinukų.

Į šalį nuo karo bėga ir mokytojai. Siekiama palengvinti jų įdarbinimo galimybes, kad jie galėtų mokyti ukrainiečių vaikus.

„Renkame visų atvykstančių asmenų duomenis. Yra paskelbti telefonų numeriai bei el. paštai Švietimo skyriaus darbuotojų, kurie taip pat renka duomenis apie tuos, kurie norėtų įsidarbinti Kauno švietimo įstaigose. Procedūra dabar yra supaprastinta, užtenka diplomą išversti į lietuvių kalbą, ukrainiečiams dabar nėra reikalingas lietuvių kalbos žinių įvertinimas, tad jie gali pradėti dirbti mokytojų padėjėjais. Pirmieji du mokytojai pradės dirbti artimiausi metu, tačiau norinčių dirbti yra gerokai daugiau. Net ir Kulautuvoje radome žmonių, kurie norėtų vesti pamokas ukrainiečių vaikams“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Konsoliduota parama

Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad Kaune paramai telkiasi teik gyventojai, tiek verslas. Žmonės noriai aukoja būtinas priemones, todėl nuspręsta jas konsoliduotai priimti vienoje vietoje.

Įvairios higienos priemonės, sauskelnės, ilgo galiojimo maistas, šilti drabužiai, buities reikmenys ir kita humanitarinė pagalba renkama Vilijampolėje esančios bendrovės „Kauno energija“ sandėliuose (Raudondvario pl. 84 ir 86).

Paramą galima nešti darbo dienomis nuo 12 iki 19 val. ir šeštadieniais 10–15 val.

Taip pat labai reikalingi savanoriai priimti ir rūšiuoti atneštą paramą. Jeigu norite prisijungti, skambinkite telefonu: +370 616 20404.