Išvados – iš lubų?

Klaipėdietis Vilius (vardas pakeistas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimų – A.D.) atviras – jo mokyklinio amžiaus vaikas nekalba ir veikiausiai niekada nekalbės, jis turi rimtų sveikatos sutrikimų, bet kurį laiką lankė bendrojo lavinimo mokyklą kartu su visais.

"Pačioje mokslo metų pradžioje mokytoja pasakė, jog mums reikėtų kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kad ji skirtų mūsų vaikui pedagogo padėjėją, nes kitaip jis klasėje nedirba. Mokytoja buvo įsitikinusi, kad padėjėją tikrai paskirs", – pasakojo Vilius.

Nuvykus į Pedagoginę psichologinę tarnybą, pradžioje viskas tarsi buvo gerai. Pasikalbėjo su psichoterapeute, paskui liepė nueiti į kitą kabinetą, kur esą vaikas turėjo atlikti testą.

Tėvas nusistebėjo, kaip vaikas išspręs testą, jei jis nei kalba, nei rašo.

"Tada specialistė pasipiktino, kaip ji esą galės nuspręsti, ko jam reikia, jei jis neišspręs testo. Paskui jau kitos specialistės klausinėjo, ar jis išėjęs iš tualeto pats susitvarko. Pasakiau, kad visaip būna. Tuomet man jos sako, ko jūs čia atėjote, jei jis viską pats susitvarko? Paaiškinau, jog atėjome, kad mums skirtų mokytojo padėjėją, nes vaikas nekalbantis, jam sunku mokykloje. Jos man sako, jei jis namuose pabūna vienas, išėjęs iš tualeto pats susitvarko, jis visiškai savarankiškas ir jam jokio padėjėjo nereikia", – nemalonų pokalbį prisiminė tėvas.

Teko rinktis kitą mokyklą

Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės šiam vaikui mokytojos padėjėjo taip ir neskyrė, nes nematė reikalo.

Klaipėdietis teigė labai nusivylęs tokia miesto pinigais išlaikomų specialistų "pagalba" ligotus vaikus auginantiems tėvams.

Jaučiausi bjauriai ir ne vien aš. Tarsi būtume patys kalti ar jiems skolingi, atėję prašyti pagalbos.

"Jei vaikui mokytojo padėjėjo neskiria, tai ką jie gali patarti, ką mums daryti? Jokio patarimo nebuvo. Jaučiausi bjauriai ir ne vien aš. Tarsi būtume patys kalti ar jiems skolingi, atėję prašyti pagalbos. Nelabai supratau, gal ten kas kokio atlygio laukė, o nesulaukę nematė reikalo padėti", – svarstė vyras.

Taip su Pedagoginės psichologinės tarnybos "pagalba" ligoto vaiko integracija į visuomenę baigėsi, nes jo tėvai neturėjo kito pasirinkimo ir savo vaiką pervedė į specialiąją mokyklą, kur klasėje yra mažai vaikų ir mokytoja turi padėjėją.

Išėjo skaudama širdimi

Kita klaipėdietė Audra (vardas pakeistas – A.D.), pradinuko mama, Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje taip pat patyrė šoką.

Esą specialisčių bendravimas buvo, švelniai tariant, nemalonus.

Jos vaikui diagnozuotas Aspergerio sindromas. Tai – lengva autizmo forma, šį sutrikimą turintis vaikas gali būti keistokas, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų.

Nors šis sutrikimas neišgydomas, turintis sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Audros vaikas ir kalba, ir bendrauja su kitais, bet visai nevaldo emocijų, jam sunku būti grupėje su kitais vaikais.

Dėl to jau ketverius metus jie lankosi Klaipėdos Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje. Iš ten, kur, regis, turėtų sulaukti pagalbos ar patarimų dėl vaiko ugdymo, mama kaskart išeina nusivylusi.

"Pirmiausia man labai keista, kad psichologė, pusvalandį pabendravusi su vaiku, atliko kažkokį testą, sužymėjo paukščiukus ir staiga nustatė jo gebėjimus. Ji net nesigilino į situaciją. Pastarąjį kartą atnešiau charakteristikas iš mokytojos. Į jas net nepažiūrėjo ir nusprendė, kad vaikas gali lankyti kartu su visais bendrojo lavinimo mokyklą, nors jam iš tiesų yra labai sunku būti kartu su kitais mokiniais. Psichologė skaitė savo išvadas ir vis klausinėjo, kodėl jūs, mamyte, su tuo nesutinkate? Nesutinku, nes taip nėra", – pasakojo moteris.

"Labai keista mama"?

Audra teigė, kad, bendraudamas individualiai, jos vaikas problemų nekelia, bet klasėje būvimas kartu su kitais jam nepakenčiamas.

Moteris ne kartą klausė, gal yra kokia nors specializuota mokykla tokiems vaikams. Tada vienas tarnybos vadovų esą pasakęs, kad ji – "labai keista mama".

"Jis tada man pareiškė, kad aš noriu savo vaiką atstumti ir ištraukti iš visuomenės, o visos kitos tokių vaikų mamos nori juos integruoti. Bet kai pabandžiau paaiškinti, kad nėra sąlygų integracijai, jie to nenori girdėti. Tada aš jiems tapau "labai keista mama", nes noriu, kad jam būtų pritaikyta speciali programa, dirbtų specialūs pedagogai ir visa kita. Aš pati dirbu mokykloje ir žinau, kaip tokie vaikai, kaip mano, jaučiasi klasėje ir kaip kenčia ir jie, ir kiti vaikai", – dėstė moteris.

Audros įsitikinimu, ne visi tokie mokiniai, kaip jos vaikas, gali integruotis.

Esą bendrojo lavinimo mokyklose šiandien nėra sąlygų ir sveikiems vaikams, o ką jau kalbėti apie turinčius tam tikrų sutrikimų, iš kurių yra nuolat tyčiojamasi.

"Pas mus labai gražiai šnekama, kad visuomenėje yra pasikeitęs požiūris į kitokius žmones, tačiau taip tikrai nėra. Ir kol jis realiai nepasikeis, tokių vaikų mes negalėsime integruoti, nes niekas su jais atskirai nedirba, o jei ir dirba koks pedagogo padėjėjas, tai – paprastas žmogus iš gatvės, neturintis žinių, kaip dirbti su tokiais vaikais", – įsitikinusi mama.

Todėl Pedagoginė psichologinė tarnyba šiuo atveju turėtų ilgiau ir atsakingiau tirti kiekvieną tokį probleminį vaiką.

Ir esą ne tik asmeninio pokalbio metu, bet ir stebėti, kaip jis elgiasi mokykloje.

"Mano atveju su vaiku pasikalbėjo 10 minučių, paskui sako: "Tai tu jau pavargęs, gali pagulėti." Tai ar čia tyrimas? Pasirašiau tuos popierius, nenorėjau su jomis ginčytis, nes supratau, kad tai yra bergždžias reikalas ieškoti savo tiesos. Už tokius vaikus, kaip mano, visur reikia kovoti "dantimis ir nagais", ir tam reikia daugybės jėgų, bet ne visada jų pakanka", – tikino Audra.

Įžvelgė šešiamečio "klastą"

Nelabai malonių patirčių Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje patiria ne tik ligotus vaikus auginantys tėvai.

Į šią tarnybą kreipiamasi tada, kai siekiama gauti leidimą šešiamečiams eiti į pirmą klasę. Tai vadinama brandos vertinimo testu.

Klaipėdietė Virginija (vardas pakeistas – A.D.) dienraščiui pasakojo, kad jos vaikas gimęs metų pradžioje, todėl rudenį jis jau bus beveik septynerių ir tikėjosi, kad galės pradėti lankyti pirmą klasę.

"Vaikas visą laiką lankė darželį su vyresniais, buvo jauniausias grupėje. Ir buvo tarp lyderių. Tokių grupėje buvo keli, kurie visuose renginiuose dalyvaudavo. Jis išmoko skaityti, auklėtojos net neabejojo, kad vaikas brandus ir galės nuo rudens pradėti lankyti pirmą klasę, nors ir neturi septynerių", – pasakojo mama.

Tačiau Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos specialistėms pasirodė kitaip. Išvada buvo neigiama – esą vaikas nebrandus mokyklai.

"Pagrindinė pretenzija mums buvo, kad mes vaiką prieš tai tam testui paruošėme. Bet jis labai žingeidus, kai davė kažkokią užduotį, panašią jis jau buvo sprendęs ir pasidžiaugė, kad žino šitą galvosūkį. Psichologė mus užsipuolė ir pareiškė, kad mes specialiai ruošėme vaiką testui, ir mums bet kokiu atveju rašys neigiamą išvadą. Kaip taip galima? Visiems buvo šokas. Nuėjome pas tarnybos direktorę, ji vienpusiškai gynė savo darbuotoją, nepaisant to, kad ši net nepabaigusi testo pareiškė, kad išvados bus neigiamos", – prisiminė Virginija.

Klaipėdiečiai kreipėsi į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, kur vaikui atliko pakartotinį testą, ir nuo rudens jis pradėjo lankyti pirmą klasę.

"Konfliktas su Klaipėdos pedagogine psichologine tarnyba tęsėsi gana ilgai. Buvo labai nemalonu, kad į akis su mumis bendravo tarsi ir gražiai, tačiau paskui išgirdome, kokie mes esame baisūs, kokį jiems spaudimą darome. Labiausiai mus tada sutrikdė tarybinio raugo psichologė, jos neigiamas nusiteikimas buvo matyti iš pradžių", – pastebėjo moteris.

Dėl visko kalti tėvai?

Tarnybos direktorė U.Petraitienė teigė, kad šiemet iš 109 vaikų nebrandžiais mokyklai pripažino 53.

Esą tarnyba dirba labai atsakingai, su tėvais kalba labai daug ir jei tėvai kuo nors nepatenkinti, Klaipėdos tarnybos išvadą gali skųsti Vilniui.

Jūs geriau paklauskite, kiek nukenčia psichologai ir kokiu krūviu jie dirba, mane stebina tėvų netolerancija

"Niekada niekas mūsų tarnyboje nieko nevertins negatyviai. Jūs nežinote mūsų tvarkos. Tėvai pas mane neateina skųstis. Ir man keista, kad jie eina pas jus, o ne pas mane. Baikite tokias kalbas, mes tiek esame padarę, kad neturėtume eilių. Jūs geriau paklauskite, kiek nukenčia psichologai ir kokiu krūviu jie dirba, mane stebina tėvų netolerancija", – emocijų nevaldė U.Petraitienė.

Paklausta, iš kur tada atsiranda tokios tėvų nuoskaudos, išėjus pro Pedagoginės psichologinės tarnybos duris, U.Petraitienė tvirtino, kad ji jokiomis tėvų nuoskaudomis netiki.

"Baikite, iš kai kurių melo gali labai daug išgirsti, tą patyrė ne vienas mūsų darbuotojas. Mes kontaktuojame ir stengiamės padėti šeimai. O kai kurie mus skundžia net prokuratūrai ir švietimo ir mokslo ministrei. Rašykite, ką norite, nes aš girdžiu nepagrįstus kaltinimus", – nesivaržydama tėškė U.Petraitienė.

Įžvelgia vaikų rūšiavimą

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Ulijana Petraitienė teigė, kad pastarosiomis savaitėmis įstaigą užplūdo būsimų pirmokų tėvai su prašymais jų vaikams atlikti intelekto koeficiento vertinimą (pagal WISC-III LT metodiką). Visi jie ketina savo atžalas leisti į Karalienės Mortos mokyklą, kurios steigėja ir vadovė yra A.Landsbergienė.

"Nežinau, kodėl, priimant į pirmą klasę, reikia vertinti vaiko intelektą. Galbūt jų tikslas yra atsirinkti labai gabius vaikus. Apskritai vaikui įvairiausi vertinimai yra gana didelė trauma. Vaikas ateina pas svetimus žmones, turi susikaupti, atsakinėti į kažkokius klausimus. Tai nėra lengva. Mus labai stebina, kad naudojami tokie metodai ir atrinkinėjami kažkokiai konkrečiai mokyklai tinkami vaikai. Pavadinčiau tai vaikų rūšiavimu, ne kitaip", – teigė U.Petraitienė.

Pašnekovė pripažino, kad kai kurios gimnazijos prašo atlikti vyresnių moksleivių intelekto koeficiento testą, kai siekiama išsiaiškinti, kuria mokslo kryptimi mokinį būtų geriau nukreipti. Tačiau kai vaikas dar nepradėjęs eiti į mokyklą, vertinti jo intelektą esą yra net ne visai etiška.

"Šis testas yra labai gerai, kai vaikas jau mokosi, siekiant nustatyti specialiuosius poreikius, kai jis negali įsisavinti programos ir jam reikia pagalbos. Arba atvirkščiai – kai vaikas yra labai gabus ir reikia jį perkelti net į aukštesnę klasę. O čia, kai siekiama vertinti būsimus pirmokus, aš matau ne visai gražius dalykus. Tai dabar imkime įvertinkime ir nuvertinkime tą vaiką, ar kaip čia suprasti? Yra lygūs ir lygesni vaikai? Atrenkami tik patys gabiausi ir paskui bus giriamasi, kaip mes gerai paruošime vaikus gyvenimui ir kaip puikiai vykdome ugdymo procesą? Kas čia išeina? Mums kyla labai daug klausimų", – dėstė U.Petraitienė.

Vienas viešumo nepanoręs psichologas ironizavo, kad tame būsimų pirmokų testavime galbūt yra net tam tikrų eugenikos elementų. Šis pseudomokslas, išpopuliarėjęs XIX a., buvo skirtas patobulinti įgimtas rasės savybes, siekiant perkurti visuomenę, ją radikaliai patobulinti, naudojant tuos pačius metodus, kurie paprastai naudojami sodininkystėje.

Testavimas už valstybės lėšas

Pedagoginės ir psichologinės tarnybos vadovė patikino, kad šiuo metu pas juos yra didžiulė eilė interesantų, nes kaip tik dabar vertinamas vaikų brandumas mokyklai.

"Ir kai pasakome, kad į Karalienės Mortos mokyklą besiruošiančių septynmečių intelektą galėsime įvertinti tik rugpjūčio mėnesį, tėvams tai netinka. Jau prasidėjo ir įvairūs tarpininkavimai, kad tuos testus įstaiga atliktų be eilės. Tačiau taip nebus", – akcentavo U.Petraitienė.

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė patvirtino, jog jų įstaiga miesto vaikams visas paslaugas teikia nemokamai, tarp jų – ir intelekto testavimą.

Tačiau yra ir privatus kabinetas, kur tas testas atliekamas už pinigus, bet būsimųjų A.Landsbergienės pirmokų tėvai labiau pageidauja valdiškos įstaigos paslaugų.

"Tėvų pageidavimu mes irgi atliekame vertinimus ir visa tai darome nemokamai. Atlikti tą testą trunka apie dvi valandas. Vadinasi, mes dabar turėtume mesti visus kitus darbus, tarp jų ir nenumatytus, juk turime konsultuoti vaikus. Kodėl mes privalome tenkinti privataus verslo įgeidžius? Tai irgi yra ne visai etiška. Tai naudojimasis mūsų galimybėmis už mokesčių mokėtojų pinigus. Nors mes nieko prieš atlikti tuos vertinimus, tačiau – tik eilės tvarka", – pabrėžė U.Petraitienė.

Mokykla nustatė reikalavimus

Dienraštis iš pačios A.Landsbergienės mėgino sužinoti, ką reiškia tas būsimų pirmokų testavimas, tačiau paaiškėjo, kad privačios mokyklos direktorė išvykusi į užsienį.

Asistentė Aušra pasiūlė susisiekti su ugdymo kokybės vadove Emilija. Su ja pokalbis irgi buvo labai trumpas, esą "į visus klausimus išsamiai atsakys atstovė ryšiams su visuomene".

"Mūsų mokykla yra privati. Ir šiemet mes darome tokį naują projektą "Stipendijos". Toks yra reklaminis jo pavadinimas. Tai reiškia, kad mes priimsime dalį vaikų mokytis su labai didele nuolaida ugdymui. Praktiškai beveik nemokamai. Ir tam, kad vaikai galėtų pretenduoti į tą stipendiją, yra konkrečios sąlygos, ką turi tos šeimos atlikti. Viena tų sąlygų – pateikti intelektinio gebėjimo testo vertinimą, bet, kur jį atlikti, tikrai nenurodome. Ir tikrai nesiunčiame tėvų į valstybines įstaigas. Tokio siuntimo mes neduodame", – paaiškino Karalienės Mortos mokyklos rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė.

Anot pašnekovės, tai nėra vaikų rūšiavimas, o "atrankos kriterijus, kuris nėra vienintelis". Esą yra trys konkurso etapai, visos jo sąlygos skelbiamos mokyklos tinklalapyje.

"Pirmajame etape prašome tėvų rašyti motyvacinį laišką, kuriame jie turi paaiškinti, kodėl jie nori, kad jų vaikas mokytųsi būtent mūsų mokykloje, ir kartu pateikti jau minėtą intelekto vertinimo testą. O paskui dar bus ir bendrųjų gebėjimų testas bei pokalbis su šeima", – patikslino R.Meilūnaitė.

Įsikūrė buvusiame konsulate

Karalienės Mortos mokykla Klaipėdoje įsikūrusi adresu K.Donelaičio g. 21. Dienraščio duomenimis, pastatas priklauso privačiai nekilnojamąjį turtą nuomojančiai bendrovei.

Šiame pastate neseniai veikė Rusijos Federacijos generalinis konsulatas, o dabar – šalies konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privati mokykla, kur mokslai baigiasi jau gerokai įsibėgėjus vasarai.

"Pas mus mokslai vyksta nuo rugsėjo 1-osios iki birželio 24 d. Tokie yra mokyklos nuostatai ir taisyklės. Šiemet pas mus Klaipėdoje mokosi nulinukai ir pirmokai, kitais mokslo metais atsiras nulinukai, pirmokai ir antrokai. Mokykla kasmet augs. Planuojame formuoti vieną klasę, pas mus klasėje yra priimama iki 18 vaikų", – kalbėjo R.Meilūnaitė.

Įkainiai – ne kiekvienam

Karalienės Mortos mokyklos tinklalapyje nurodoma, kad 0–4 klasės moksleiviams ugdymo kaina mėnesiui siekia 520 eurų (10 mokėjimų per metus).

Į mokestį įskaičiuotas "ugdymas pagal programą, logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijos, anglų kalbos mokymas kasdien imersijos principu, antros užsienio kalbos mokymas, dailės mokymas, muzikinis ugdymas, kūno kultūros užsiėmimai".

Be to, vyksta ir neformalaus ugdymo užsiėmimai. Puslapyje nurodyta, kad neformalaus ugdymo konkretaus užsiėmimo mokestį nustato užsiėmimo vadovas.

Dar nurodomas ir stojamasis mokestis – 350 eurų (vienkartinis, negrąžinamas), rytinės pailgintos dienos grupės mokestis (nuo 7.30 iki 8.15 val.) – 3 eurai / rytas arba 40 eurų / mėnuo, pailgintos dienos grupės mokestis (nuo 15 iki 18 val.) – 90 eurų / mėnuo arba 15 eurų / popietė, mokestis už vienos dienos maitinimą: priešpiečių užkandėlė – 0,87 euro, pietūs – 3,91 euro, pavakariai – 1,01 euro. Alergiškiems vaikams, kuriems yra ruošiami specialūs patiekalai, taikomas papildomas 0,45 euro antkainis pietums. Tokie įkainiai galioja dabar besibaigiantiems mokslo metams.

2017–2018 mokslo metų kainos dar nėra žinomos. Ir dar. Tinklalapyje nurodyta, kad mokyklinės uniformos kaina priklauso nuo to, kokie uniformos elementai pasirenkami, be to, yra mokestis už išvykas (priklauso nuo išvykos kainos). Per mėnesį pastarosios organizuojamos dvi.

Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje kas ketvirtas darbuotojas dirba pusantro etato. Tarp jų ir Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės sesuo, įsidarbinusi pagal dvi darbo sutartis. Moteris realiai turėtų dirbti 12 valandų darbo dieną, tačiau net laikinasis tarnybos vadovas negalėjo patvirtinti, kad šio darbo grafiko yra tikrai laikomasi.

Privilegijuotųjų klasė

Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje oficialiai dirba 29 darbuotojai, iš jų 7 – po pusantro etato. Šią privilegiją, kuri tiesiogiai susijusi su 50 proc. didesne alga, turi šešios psichologės pedagogės ir viena darbuotoja iš aptarnaujančio personalo. Tai yra sekretorė-administratorė.

Nežinia, ar tai sutapimas, bet šias pareigas eina Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos L.Prižgintienės sesuo Zita Stankaitienė.

Keisčiausia tai, kad beveik metus laikinai Klaipėdos pedagoginei psichologinei tarnybai vadovavęs Vidas Karvelis net nežino, keli tarnybos darbuotojai kasdien turėtų atidirbti po 12 valandų.

"Dabar negalėčiau pasakyti, keli darbuotojai įstaigoje dirba pusantro etato, turėčiau tikslinti. Kaip priklauso, taip ir dirba. Pedagoginis darbuotojas turi kontaktines valandas ir nekontaktines valandas. Ir tas nekontaktines valandas jis kaišo, dėlioja, kaip jam išeina", – mįslingai kalbėjo V.Karvelis.

Paklaustas, keliais etatais dirba sekretorė-administratorė, V.Karvelis toliau dėstė: "Administratorė – vienas žmogus, o sekretorė – kitas. Tiksliau – kita darbo sutartis. O ką? Darbuotojas gali dirbti nors ir su keturiomis darbo sutartimis. Vienas dalykas yra administruoti ir registruoti žmones, atsakinėti į telefono skambučius. Kitas dalykas yra pildyti dokumentaciją. Žmogus suspėja, padaro, ir viskas gerai."

Ne visai taip yra, kaip aiškina Klaipėdos pedagoginei psichologinei tarnybai laikinai vadovavęs V.Karvelis. Pagal Darbo kodeksą daugiau nei pusantro etato vienas žmogus biudžetinėje įstaigoje dirbti negali.

Darbas – pusę paros?

Jei darbuotojas oficialiai turi pusantro etato, jis privalo atidirbti 12 valandų darbo dieną. Kitaip tariant, jo grafikas turi būti preciziškai sudėliotas ir griežtai kontroliuojamas, nes jis už tai gauna miesto biudžeto pinigus.

V.Karvelis pripažino, kad darbo krūvis sekretorei-administratorei yra didelis, bet jis negalėjo pasakyti, ar ji dirba privalomą 12 valandų darbo dieną.

"Aš neseku minutėmis, pats esu labai užsiėmęs. Pavyzdžiui, aš dirbu vienu etatu, bet dirbu už tris – už save, už direktorių, dar dirbu už ekonomistą. Algą gaunu vieną, bet dirbu už tris, ir ką daryti?" – aiškino V.Karvelis.

Kiek valandų per dieną dirba Z.Stankaitienė, su tarnyba sudariusi dvi darbo sutartis, ir ji pati atvirauti nepanoro.

"Kodėl jūs manęs klausiate? Klauskite vadovo. Yra patvirtintas darbo grafikas. Aš neturiu teisės kalbėtis ir teikti informaciją žurnalistams. Aš pavaduoju motinystės atostogų išėjusią darbuotoją. Ji turėjo dvi darbo sutartis ir aš ją taip pavaduoju", – teisinosi Z.Stankaitienė.

Z.Stankaitienė tvirtino, esą sąžiningai dirba 12 valandų. Tačiau koks tas darbo grafikas, regis, valstybės paslaptis. Beje, moteris nuo 2007 m. turi ir individualią įmonę "Emigna", ši informacija viešai skelbiama internete.

Ten rašoma, kad "nedidelė įmonė teikia projektavimo paslaugas, elektroninių ryšių, apsaugos signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, kuria internetines svetaines".

"Aš tą įmonę uždarinėju, nes seniai darbų nebėra", – teigė Švietimo skyriaus vedėjos sesuo.

Vis dėlto bendrovės interneto svetainėje pateiktas solidus atliktų užsakymų sąrašas, pradedant objektais Skuodo rajone, baigiant Klaipėdos mieste.

"Kaip ir kiek dirba darbuotojai, turi kontroliuoti įstaigos vadovas ir kontroliuojančios institucijos – centralizuotas auditas, savivaldybės kontrolierė. Jeigu jie susiplanuoja tikrinimą, tai ir tikrina. O čia skundas koks buvo, dėl ko jūs čia domitės?" – klausė Klaipėdos savivaldybės Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Jolanta Ceplienė.

Neigia interesų konfliktą

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tikino, jog dėl to, kad jos sesuo dirba švietimo įstaigoje, t. y. Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, viešieji ir privatūs interesai nesikerta.

"Aš jai neieškojau darbo ir jai jo niekada nesiūliau, nes nevadovauju tai įstaigai. Jai pasiūlė laikinai vaduoti ir ji sutiko. Tik tiek. Ji dirba ne mano skyriuje, aš tarnybos tiesiogiai nekuruoju. Čia jokie interesai nesikerta. O kas nutiko?" – smalsavo L.Prižgintienė.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, tas jos sesers darbas šioje įstaigoje esą laikinas, juolab kad ji yra kur kas aukštesnio išsilavinimo.

"Ji sutiko pagelbėti laikinai, nežinau, kam čia užkliuvo ir kodėl. O tarnyboje reikia daug ką keisti. Tikimės, kad tai padarys naujas vadovas. Aš linkusi nesikišti, kad nebūčiau kuo nors apkaltina", – pabrėžė L.Prižgintienė.

Aukso kiaušinių inkubatorius

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba veikia jau 17 metų. Oficialioje įstaigos svetainėje rašoma, kad per pirmuosius 10 metų jos specialistai aptarnavo 18 tūkst. vaikų. Tai yra per metus – po 1,8 tūkst.

Jei tikėti statistika, kuri pateikiama oficialiame tarnybos tinklalapyje, per savaitę čia vidutiniškai apsilankydavo po 7 psichologinius ar elgesio sutrikimus turinčius vaikus, o įstaigoje dirbo apie 20 specialistų. Taigi, krūviai ne per didžiausi.

V.Karvelis tikino, kad internete informacija pasenusi ir pastaraisiais metais situacija pasikeitusi, esą kasmet vaikų tarnyboje sulaukiama apie 7 tūkst.

Nepaisant to, miestui ši tarnyba kainuoja labai nemažai. Vien šiemet jai išlaikyti reikėjo 1,24 mln. litų. Iš jų darbo užmokesčiui – beveik 900 tūkst. litų.

Pirmos kategorijos logopedai, specialieji pedagogai ir psichologai 2012 m. per mėnesį uždirbo 3 597 litus neatskaičiavus mokesčių.

Nei 2013 m., nei šių metų duomenys apie jų algas tarnybos puslapyje neteikiami.

Daugiau nei 3 tūkst. uždirbo tokie patys specialistai, turintys antrąją kategoriją.

Beje, kai kurie išrinktieji, turintys dvi darbo sutartis, oficialiai uždirba po pusantros algos.

Dienraščio žiniomis, šios įstaigos laukia didžiulės permainos, kurias planuoja naujoji tarnybos direktorė.

Tarnybos laukia perversmas

Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba jau netrumpą laiką be vadovo. Esą nepavyko surengti net trijų konkursų į šios įstaigos direktoriaus vietą.

Spalio 8 d. pagaliau paaiškėjo, kad užtikrintai laimėjusi konkursą tarnybai vadovaus Ulijana Petraitienė, kuri turėjo pradėti dirbti nuo lapkričio 7 d., tačiau moteris paprašė dvi savaites atidėti darbo pradžią. Po to ji susirgo ir serga iki šiol.

"Kokia situacija įstaigoje, man vertinti sunku, nes dėl sveikatos direktore dirbti aš dar nepradėjau. Net pavaldinių nepažįstu. Žinau, kad kai kurie žmonės dirba po pusantro etato, bet kai ateisiu dirbti į tarnybą, peržiūrėsiu asmens bylas, darbo sutartis, patikrinsiu darbo laiko apskaitą ir matysiu, kokia yra reali situacija", – tvirtino U.Petraitienė.

Pasak naujosios Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės, kad jai teks dirbti su Švietimo skyriaus vedėjos L.Prižgintienės seserimi, ji sužinojo neseniai, bet esą tai nesukėlė didelio diskomforto.

"Švietimo skyriaus vedėjos sesuo turi teisę dirbti švietimo įstaigoje, čia viešieji ir privatūs interesai lyg ir nesikerta", – mano U.Petraitienė.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos veikla sudomino ir savivaldybės kontrolieriaus tarnybą. Dienraščio duomenimis, šiuo metu rengiamasi atlikti šios įstaigos auditą.

"Ruošiamės atlikti visą tarnybos auditą, tačiau pabaigsime jį tik 2015 m. antrą–trečią ketvirtį. Yra žmonių, kurie dirba po pusantro etato? Būtinai atkreipsime į tai dėmesį, analizuodami darbo užmokestį", – susidomėjo Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Vasario mėnesio 6–8 dienomis vyko jau dvyliktoji tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda "Mokymasis. Studijos. Karjera 2014", kurios metu uostamiesčio karjeros konsultantai surasti savo kelią padėjo daugiau nei tūkstančiui moksleivių iš visos Lietuvos.

Įkvėpė mokinius

Antrus metus parodoje dalyvavo profesionalūs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projekto "Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme" karjeros konsultantai. Klaipėdos regionui šioje parodoje atstovavo 8 karjeros konsultantai.
Karjeros konsultantė Jolanta Prialgauskienė pasakojo, kad Klaipėdos specialistų komanda su dideliu entuziazmu prisidėjo prie parodos metu pasiekto rezultato: profesionalias karjeros konsultacijas išbandė net 1 003 mokiniai.

Kaip teigė uostamiesčio karjeros konsultantai, šios parodos tikslas – įkvėpti, motyvuoti, skatinti jaunimą mąstyti, geriau pažinti save, savo poreikius, galimybes ir rinktis patinkančias specialybes, profesijas, kurios garantuotų mėgstamą veiklą ar paskatintų kurti nuosavą verslą.

J.Prialgauskienės teigimu, tai – kasmetinis renginys, pritraukiantis tūkstančius moksleivių, studentų, jų tėvų, Lietuvos ir užsienio universitetus, koledžus, kolegijas, profesines mokyklas, karjeros konsultantus, kalbų kursus rengiančias bendroves, verslo įmones.

"Darbdaviai šiandien laukia labai sąmoningų, gabių ir mėgstančių savo darbą žmonių. Tačiau kaip nepasiklysti ir teisingai pasirinkti tokioje informacijos gausoje? Kaip apsispręsti – kur studijuoti? Į šiuos klausimus ir bandėme atsakyti", – kalbėjo karjeros konsultantė.

Atsakymų gavo daugiau

Klaipėdos regiono vyr. karjeros konsultantė Ulijana Petraitienė džiaugėsi, jog šiais metais parodoje individualias konsultavimo paslaugas gavusių mokinių skaičius didesnis nei pernai.
"Darbo grupės nariai dirbo, užimdami eilėje laukiančius moksleivius. Pakilusių nuo konsultavimo stalo mokinių veidus puošė šypsenos. Turbūt tokia reakcija – geriausias patvirtinimas, jog jie liko patenkinti gavę atsakymus į rūpimus klausimus", – pasakojo U.Petraitienė.

Pasak jos, susitikimai su mokiniais, studentais, jų tėvais paliko puikių įspūdžių, o drąsiu, smalsiu, mąstančiu ir aktyviu jaunimu reikia džiaugtis.

U.Petraitienė pasakojo, kad daugybės teigiamų atsiliepimų sulaukę Klaipėdos regiono konsultantai Aušra Augaitienė, J.Prialgauskienė, Edita Mačiulskė, Virginija Stonienė, Karolis Varnas, Sandra Klioštoraitienė, Renata Rakickienė į Klaipėdą grįžo gal ir pavargę, tačiau tą nuovargį gesino džiugios pasitenkinimo akimirkos ir smagūs prisiminimai dalijantis konsultavimo patirtimi ir šiltu bendravimu su mokiniais, mokytojais, tėvais bei kolegomis.

Lauks ir kitais metais

Kaip teigė karjeros konsultantė E.Mačiulskė, moksleiviams kyla pačių įvairiausių klausimų: kaip apsispręsti ir pasirinkti vieną profesiją iš kelių norimų, kaip būti užtikrintam, jog pasirinkai teisingai.

"Jaunimui smalsu, ar baigus studijas surasti darbą nebus sudėtinga. Visada aktualus klausimas – pasirinkti mokslus Lietuvoje ar užsienyje. Rinkdamiesi ateities profesiją, moksleiviai dažnai galvoja, jog neturi ypatingų talentų, nepažįsta savęs ir nežino, ką daryti", – kalbėjo E.Mačiulskė.

Anot jos, vieniems vaikams reikia išsikalbėti, kitiems – labai aiškiai susidėlioti informaciją, tretiems – įpūsti pasitikėjimo, ketvirtiems – padėti derybose su tėvais dėl jų svajonių profesijos.

Karjeros konsultantė Aušra Augaitienė teigė jau antrus metus iš eilės pastebinti, kad tokie specialistai mokiniams labai reikalingi ir naudingi. "Mokiniai, tėvai ir studentai klausė, ar būsime parodoje ir kitais metais. Toks požiūris džiugina", – kalbėjo ji.

Individualiomis konsultacijomis liko sužavėti mokiniai iš visos Lietuvos. 18 m. moksleivė Meilė iš Ariogalos uostamiesčio karjeros konsultantams dėkojo už nuoširdų pokalbį ir protingus patarimus, kurie visada padeda.

Septyniolikmetė vilnietė Viktorija tikino, jog pokalbis jai labai patiko ir padėjo apsispręsti, kokią specialybę pasirinkti ateityje. Be to, merginai konsultantai patarė išbandyti darbą, kurį nori dirbti.

Renginių netrūks ir Klaipėdoje

Klaipėdos regiono konsultantai savo patirtį, žinias, galimybę patarti, padėti pažinti save, siekti užsibrėžto tikslo, pildyti asmeninius karjeros planus, atlikti sėkmingus pasirinkimus, silpnąsias savo savybes paversti stipriosiomis mokė konsultuodami ir parodoje "Tarptautinės studijos 2014" Klaipėdoje, kuri vyko vasario 10 d.

"Šia galimybe pasinaudojo apie 130 mokinių ir jų tėvelių. Beje, konsultantai prisidėjo organizuodami šią parodą, nes suprantame, kad ne visi gali nuvykti į parodas Vilniuje ir Kaune, todėl daugelio universitetų atstovus stengiamės prisikviesti į savo miestą", – sakė J.Prialgauskienė.

Artimiausiu metu Klaipėdos miesto ir regiono moksleiviai individualiomis konsultavimo paslaugomis galės pasinaudoti kovo 6 d. "Studlende" per mokyklų Mokomųjų bendrovių mugę ir kovo 7 d. "Žemynos" gimnazijoje, Karjeros dienoje, kurioje prisistatys Lietuvos universitetai, kolegijos ir kitos mokymo įstaigos.

„Kuo anksčiau pradėsi planuoti karjerą, tuo geriau žinosi, kokius žingsnius žengti, kad pasiektum savo tikslą“, – įsitikinę uostamiesčio mokyklose dirbantys karjeros konsultantai. Moksleiviams jie padeda atrasti save bei rimtai pažvelgti į savo ateitį.

Siekia kurti sistemą

Klaipėdos regiono vyr. karjeros konsultantė Ulijana Petraitienė pasakojo, kad visoje Lietuvoje jau kuris laikas vykdomas projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“, per kurį  siekiama sukurti ir vystyti vientisą karjeros paslaugų sistemą bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose. Projektą įgyvendina ir koordinuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Anot jos, pagrindinius projekto darbuotojus galima suskirstyti į dvi grupes. „Pirmajai priklauso karjeros koordinatoriai – asmenys, dirbantys mokykloje ir teikiantys karjeros paslaugas jose. Antroji grupė – karjeros konsultantai – specialistai, priskirti kuruoti ir padėti teikti bei organizuoti karjeros paslaugas mokyklos bendruomenėse“, – sakė U.Petraitienė.

Jos teigimu, šiuo metu Klaipėdos regione dirba 9 karjeros koordinatoriai, kurie prižiūri Klaipėdos regiono mokyklas.

„O iš viso Klaipėdos regiono mokyklose yra įdarbinti apie 145 karjeros koordinatoriai“, – informavo pašnekovė.

Karjera – lyg namo statyba

Kaip teigė Klaipėdos regiono karjeros konsultantė Aušra Augaitienė, pagrindinis karjeros paslaugų tikslas – ugdyti mokinių bendruosius ir karjeros gebėjimus, kurie leistų sėkmingai kurti savo karjerą, padėtų priimti tinkamus sprendimus ateityje.

„Seniau buvo siekiama suteikti mokiniams informaciją apie studijas, atlikti tam tikrus profesinio orientavimo testus, nuvykti į keletą organizacijų ar mokymo įstaigų. Dabar norima ugdyti pačių mokinių savarankiškumą ir gebėjimus, padėsiančius siekti karjeros: padėti pažinti save, karjeros galimybes ar profesijas, suteikti žinių apie karjeros planavimą ar jos įgyvendinimą“, – pasakojo A.Augaitienė.

Pasak jos, moksleivio pasirengimas karjeros keliui – tarsi savo ateities gyvenimo namo statyba. A.Augaitienės įsitikinimu, namo pamatais ir turi tapti tinkamas savęs pažinimas.

„Kai mokinys suvokia savo asmenines savybes, gebėjimus, interesus, analizuoja savo gyvenimo ir karjeros vertybes, pasirinkti jam tampa daug lengviau“, – aiškino pašnekovė.

Rengia karjeros planus

Specialistų teigimu, kita pakopa asmeninės karjeros namo statyboje – mokymas analizuoti profesijas ir išmokti surasti tikslingą informaciją apie karjerą.

U.Petraitienės įsitikinimu, tai – du pagrindiniai gebėjimai, kurie būtini, norint užsitikrinti aiškią ateitį. Pasak jos, juos būtina ugdyti ne tik nuo ankstyvųjų klasių mokykloje, bet ir darželyje.

„O kai jau žinai, koks esi, ko nori, kokios karjeros galimybės ir reikalavimai egzistuoja šiandien – belieka priimti karjeros sprendimą ir suplanuoti, kaip jį įgyvendinti. Tada vyresniųjų klasių mokiniai rengia karjeros planus, kuriuose žingsneliais yra įvardijami sprendimo įgyvendinimo būdai. Belieka siekti užsibrėžtų karjeros tikslų, svajonių ir jas paversti realybe“, – sakė U.Petraitienė.

Darbą išbando patys

Paruoštas karjeros paslaugų spektras mokyklose – labai platus. Specialistai mokymosi įtaigose siūlo savęs pažinimo ir karjeros kompetencijų ugdymo kursą, organizuoja individualias konsultacijas ir vaikams padeda rengti karjeros planus.

„Neapsieiname ir be praktinių užsiėmimų. Pavyzdžiui, mokyklose rengiamos netradicinės karjeros dienos, į kurias atvyksta įvairių profesijų bei mokymosi organizacijų atstovai.

Organizuojami karjeros komandinio darbo renginiai, kai mokiniai atlieka įvairias praktines užduotis, ugdo asmenines ir karjeros kompetencijas“, – pasakojo A.Augaitienė.

Anot jos, ne ką mažiau moksleiviams naudingas ir intensyvus profesinis veiklinimas, kai vyresniųjų klasių mokiniui suteikiama galimybė ne mažiau nei tris dienas pabūti tam tikros profesijos atstovu, susipažinti su darbo specifika ir išbandyti praktines užduotis.

Trūksta bendradarbiavimo

Karjeros paslaugos mokyklose – dar nauja sritis, todėl specialistai akcentuoja ir problemas, kylančias siekiant įskiepyti naujus veiklos metodus.

U.Petraitienė pastebėjo, kad Lietuvoje jaučiamas karjeros konsultantų ir kitų parengtų karjeros specialistų trūkumas. Be to, anot jos, ne visada paprasta užtikrinti nutolusių ir mažų rajonų mokyklų mokinių karjeros konsultavimą.

„Nėra ir aiškios karjeros koordinatorių ir konsultantų darbo veiklos tęstinumo ir finansavimo. Lietuvos moksleivių sąjungos atliktos apklausos duomenimis, karjeros konsultavimas ir ugdymas mokyklose labai reikalingas mūsų jaunimui, tačiau užtikrinti finansavimą ar reglamentuoti šių paslaugų neskubama“, – aiškino Klaipėdos regiono vyr. karjeros konsultantė.

Pasak jos, neretai kyla klausimų, kaip garantuoti visapusišką bendradarbiavimą karjeros ugdyme tarp mokinių, mokytojų, tėvų ir profesinių atstovų.

„Visuomenėje vyrauja požiūris, jog už jaunimą priimti tinkamą ateities karjeros sprendimą turi pati mokykla ir karjeros specialistai. Kartais sunku įtikinti organizacijų atstovus ar tėvelius bendradarbiauti ir prisidėti prie bendrų renginių, skirtų karjeros ugdymui“, – sakė pašnekovė.