Įprasmina teritorijos praeitį

Nors šalia Jonų kalnelio esančios teritorijos valdytojas nebuvo įpareigotas rengti architektūrinį konkursą, nes tokios pareigos galiojantys teisės aktai nenumato, konkursas vis dėlto buvo paskelbtas, siekiant užtikrinti idėjų ir pasiūlymų įvairovę bei ieškoti geriausių sprendimų miestui. Architektūriniame konkurse iš viso dalyvavo šešios architektų bendrovės, kurių projektus vertino specialiai sudaryta komisija – šeši ilgametę patirtį turintys architektai ir du statytojo atstovai.

Po komisijos vertinimų, geriausiu konkursui pateiktu projektu pripažintas UAB „Unitectus“ darbas „Pelenynas“, kuriame atsispindi gilią praeitį menanti šios miesto dalies istorija. Pelenynas – istorinis Klaipėdos priemiestis, į rytus nuo Jono kalnelio, šaltiniuose minimas jau nuo XVII a. Šalia Dangės upės įsteigtame fabrike anuomet iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai buvo perdirbami stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. XVIII a. priemiestis imtas vadinti Pelenyno vardu.

Konkurso komisija projektą įvertino kaip stiprų ir urbanistinę struktūrą kuriantį darbą. Pasak projektus vertinusių specialistų, bendrovės pasirinkti užstatymo principai, lyginant su kitais konkursui pateiktais darbais, geriausiai atitiko komisijos narių vertinimo kriterijus. Sprendiniai pagrįsti tiek istoriniu tęstinumu, tiek urbanistinio kraštovaizdžio ir miesto erdvių formavimo logika. Tiesa, projektas komisijos sprendimu dar būtinai turi būti tobulinamas.

Projektas dar ne galutinis

Nors UAB „Unitectus“ idėja buvo išrinkta kaip architektūrinio konkurso nugalėtoja, kai kurie jame pateikti sprendiniai dar privalės būti tobulinami ir gali keistis rengiant projektą. Anot konkurso rengėjų, konkurse buvo pasirinkta tik kvartalo plėtojimo idėja bei urbanistinė struktūra, o ne galutinis projektas ir tai, kad pasirinkus pirminę idėją, yra tikslinami arba keičiami jos architektūriniai sprendiniai, yra normali praktika, nes tik tokiu būdu galima pasiekti iš tiesų kokybišką rezultatą. Tad tie vaizdiniai, kuriuos pateikė konkursą laimėjusi bendrovė, dar keisis – bus stengiamasi sukurti tokį projektą, kuris kuo geriau įsilietų į bendrą senamiesčio zonos ir miesto struktūrą. Šie sprendiniai bus viešinami ir visuomenė su jais bus supažindinta.

Mums ypač svarbus kokybiškas Danės upės prieigų integravimas į miesto visuomeninių erdvių visumą, išplečiant miesto rekreacines erdves, sujungiant su senamiesčiu.

Pabrėžiama, kad į kūrybinį procesą jau įtraukiami papildomi architektai. Su dviem vietiniais Klaipėdos architektų biurais jau ruošiamos bendradarbiavimo sutartys – prie projekto kūrybinio proceso prisidės UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Algirdas Stripinis,

Kristina Milvidaitė-Striškienė, Jūratė Ūsanova ir Snieguolė Stripinienė bei UAB „A 405“ architektai Saulius Plungė, Gintaras Čičiurka ir Valdas Janulis.

„Mūsų komanda turi didelę patirtį dirbant su išskirtinėmis Klaipėdos teritorijomis, vertina jų unikalumą ir svarbą miestiečiams, o ši teritorija – būtent tokia. Prisidėdami prie jos plėtojimo, galime sukurti labiausiai Klaipėdos dvasią atitinkančią architektūrą. Mums ypač svarbus kokybiškas Danės upės prieigų integravimas į miesto visuomeninių erdvių visumą, išplečiant miesto rekreacines erdves, sujungiant su senamiesčiu“, – sako S. Plungė.

„Šio projekto architektūros kūrimui subūrėme net penkių klaipėdiečių architektų komandą. Mūsų tikslas – sukurti modernų, šiuolaikiškos architektūros, bet tuo pačiu patogų ir jaukų kvartalą miestiečiams“, – priduria A. Stripinis.

Numatyta, kad iš viso prie šio projekto galėtų darbuotis net aštuoni skirtingi Klaipėdos architektai. Tad projekte matoma architektūra nėra galutinė, o jame esantys sprendiniai ir fasadai dar keisis, kai bus praplėsta architektų komandą.

Bendrovės nuotr.

Daugiau vietos įvairiems miestiečių poreikiams

Tikimasi, kad sutvarkyta teritorija bus prikelta naujam gyvenimui ir įneš naujos gyvybės į miesto centrą, suburs klaipėdiečius į naujas bendruomenes, taps patrauklia vieta patogiam gyvenimui ir verslui, o kvartalas darniai įsilies į aplinką ir taps savotišku senamiesčio tęsiniu, sutvarkytos Danės upės prieigos taps miestiečiams patrauklia rekreacine zona. Skaičiuojama, jog užbaigus statybas Klaipėdos senamiesčio gyventojų skaičius padidėtų apie 2 tūkst. žmonių.

Naujasis pastatų kompleksas bus statomas beveik 4 hektarus apimančioje Klaipėdos senamiesčio zonoje šalia Jonų kalnelio, kuri nuo 2000 m. pradžios buvo apleista. Statybas planuojama pradėti 2022 metų pirmame ketvirtyje, preliminarus investicijų dydis sieks apie 45 milijonus eurų, projektas bus įgyvendinamas etapais per 8 metus.

Architektūriniam konkursui savo darbus pateikė vienos iš didžiausių Lietuvoje architektų studijų, iš viso jų buvo šešios: bendrovė „Unitectus“, bendrovė „Kančo studija“, bendrovė „Cloud architektai“, bendrovė „Gedimino Jurevičiaus studija“, „UAB „A Team Projects“. Prie konkurso taip pat prisijungė danų architektų biuras „Arrow“, turintis patirties dirbant su projektais Lietuvoje.

Konkurso dalyvių projektus vertino ekspertų komisija – Klaipėdos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja, miesto vyriausioji architektė ekspertė Mantė Černiūtė-Amšiejienė, kultūros paveldo specialistas ir Klaipėdos regiono architektų tarybos narys Edmundas Andrijauskas, VGTU Architektūros katedros docentas, buvęs Vilniaus miesto vyriausias architektas Linas Naujokaitis, projekto plėtotojų atstovas Donatas Jurevičius, UAB „LEZ projektų valdymas“ direktorius Darius Juozapavičius, architektas ekspertas ir Klaipėdos regiono architektų tarybos narys Gintaras Čičiurka, ilgametis buvusio Klaipėdos miesto urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Kastytis Macijauskas ir Vilniaus miesto architekto skyriaus vyriausiasis architektas, Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos (2007–2013 m.) ataskaitos projekto vadovas Mindaugas Pakalnis.

Projekto vizualizacija

Po komisijos vertinimų, konkurso laimėtoju paskelbtas architektų biuro UAB „Unitectus“ sukurtas projektas „Pelenynas“. Įmonės architektai pasiūlė Klaipėdos centre, šalia Danės upės esančioje erdvėje pastatyti pastatų kompleksą, kuris savo derėjimu su aplinkiniais objektais, erdvių išdėstymu įprasmina ir pratęsia teritorijos istoriją, nes Pelenynas – istorinis Klaipėdos priemiestis, į rytus nuo Jono kalnelio, šaltiniuose minimas jau nuo XVII a. Šalia Dangės upės įsteigtame fabrike anuomet iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai buvo perdirbami stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. XVIII a. priemiestis imtas vadinti Pelenyno vardu.

„Ekspertų komisiją šį projektą įvertino kaip stiprų, gyvybingą ir prie konteksto derančią urbanistinę struktūrą kuriantį darbą. Planuojama teritorija yra visai šalia senamiesčio, ji buvo užstatyta ir turi savo unikalią istoriją, kurią projekto autoriai siūlo įprasminti. Pasirinkti užstatymo principai yra pagrįsti tiek istoriniu tęstinumu, tiek urbanistinio kraštovaizdžio ir miesto erdvių formavimo logika. Tiesa, projekto architektūrinė kalba dar nedetalizuota, jai kiek trūksta išraiškingumo, tad ateityje projektas privalės būti tobulinamas, ieškoma išraiškingesnių ir originalesnių tūrio bei fasadų sprendinių, į kūrybinį procesą būtinai reikia papildomai įtraukti ir daugiau architektų“, – sako komisijos narys, architektas Mindaugas Pakalnis.

Projekto vizualizacija

Prieš sprendimą priimant komisijai, specialiame „Bastionų namų“ tinklalapyje savo balsus galėjo atiduoti ir visuomenė. „Visuomenės ir ekspertų nuomonės šįkart išsiskyrė. Galima pastebėti, kad žmonės neretai vertina darbus pagal jų išvaizdą ir gražias vizualizacijas, o architektai vertina pagal urbanistinius išdėstymus, sąsajas su miestu, įsiliejimą į miestą, kitus aspektus. Patrauklesniais vaizdais pasižymėję projektai sunkiai įgyvendinami ir jų architektūrinė išvaizda įgyvendinant neišvengiamai keistųsi, juolab dalis jų neatitinka teritorijos detaliojo plano“, – sakė projekto plėtotojų atstovas D. Jurevičius.

„Nors konkurso laimėtojo projekte dar tobulintini fasadai, kvartalo kampų tūriniai sprendiniai bei antžeminio parkavimo sprendimai, daugiau erdvės atveriant pėstiesiems ir dviračiams, darbas pasižymi kokybiška urbanistine sąranga, masteliu ir proporcijomis. Aiškiai matoma dermė aplinkinio susiformavusio užstatymo aplinkoje, ko kitiems darbams pritrūko. Pateiktas aiškus ir gyvenimiškas erdvių išdėstymas – nuo gyvos viešosios erdvės su komercinėmis patalpomis upės krantinėje, iki jaukių kiemų gyventojams. Vidinė kvartalo erdvė atsiveria į būsimą Jono bažnyčios bokštą ir sklandžiai jungiasi į miesto dviračių takų sistemą“, – sako komisijos narė, architektė Mantė Černiūtė-Amšiejienė.

Projekto vizualizacija

Kiti konkurse dalyvavę projektai komisijos buvo atmesti dėl neatitikusių reikalavimų – aukštingumo apribojimų, išdėstymo, netinkamos architektūrinės išraiškos, neišbaigtumo ir kitų priežasčių. Konkurse nebuvo nagrinėjamas Bastionų g. 8 esantis sklypas, šalia esantis tiltas ir jo prieigos – į juos bus atsižvelgta kitame projekto plėtojimo etape, planuojama tam skelbti naują konkursą.

Naujasis pastatų kompleksas bus statomas beveik 4 hektarus apimančioje Klaipėdos senamiesčio zonoje šalia Jonų kalnelio. Nuo 2000 m. pradžios centrinėje Klaipėdos miesto dalyje esanti teritorija, patenkanti į Klaipėdos senamiesčio zoną ir besiribojanti su buvusių bastionų įtvirtinimais, daugelį metų buvo apleista. Statybas planuojama pradėti 2022 metų pirmame ketvirtyje, preliminarus investicijų dydis sieks apie 45 milijonus eurų, projektas bus įgyvendinamas etapais per 8 metus.

Projekto vizualizacija

Projekto plėtotojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija bus prikelta naujam gyvenimui ir įneš naujos gyvybės į miesto centrą, suburs klaipėdiečius į naujas bendruomenes, o kvartalas darniai įsilies į aplinką ir taps savotišku senamiesčio tęsiniu, sutvarkytos Danės upės prieigos taps miestiečiams patrauklia rekreacine zona. Skaičiuojama, jog užbaigus statybas Klaipėdos senamiesčio gyventojų skaičius padidėtų apie 2 tūkst. žmonių

Centrinėje miesto dalyje, šalia Tauro kalno esančioje Aludarių gatvėje, NT plėtros bendrovė „Tauropolis“ planuoja statyti apartamentų tipo viešbutį. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog daryklos komplekse bus įkurti keturių-penkių aukštų pastatai. Anot L. Stankaus, 62 arų ploto sklype administracinį, gamybinį pastatą bei salyklinę nuspręsta sujungti į vieną kompleksą, kurio bendras plotas turėtų siekti 18,7 tūkst. kv. m.

„Viešbutyje planuojame įkurti 200-250 kambarių svečiams, patogų 3000 kv. m. ploto konferencijų centrą, 2000 kv. m. bendradarbystės erdves bei 700 kv. m. sporto centrą ir SPA. Įspūdingas pastatų kompleksas turės nuo gatvės atskirtą vidinį kiemą, kuriame bus daug žalumos. Tuo tarpu pro naujųjų pastatų langus atsivers unikali Vilniaus panorama – senamiestis, istorinis bei naujasis miesto centras su savo architektūriniais akcentais ir parkais“, – pasakoja NT plėtros bendrovės vadovas.

Tikimasi darbus pradėti 2019 metais. Projektas po kelių etapų visiškai užbaigtas turėtų būti 2022 metais.

Lankytojams atvers senojo pastato fragmentus

Objekto projektinius pasiūlymus sostinės centre parengė įmonė „Unitectus“. Architektai stengėsi sukurti nemažai mišraus naudojimo erdvių ir taip prikelti pastatus pakartotiniam naudojimui.

„Unitectus“ vadovas Tauras Pauslauskas sako, jog projektuojant viešbutį objekto autentiškumas išliks. Buvusios alaus gamyklos pastatų architektūra yra išskirtinė ir unikali. Bus išsaugotos unikalios ovalios ketaus lydinio kolonos, kurios bus eksponuojamos konferencijų centre.

„Kasmet istorinę ir kultūrinę vertę turinčių vietų naujiems projektams įgyvendinti sostinės centre lieka vis mažiau. Nepaisant to, vis daugiau miesto svečių ieško savitą praeitį turinčių erdvių, kurios organiškai įsiliedamos į dabarties miestą atvertų jo istorijos ar kultūros ženklus. Džiaugiamės galėsiantys prisidėti prie Vilniaus puoselėjimo bei miesto istorijos ženklų įamžinimo“, – sako „Tauropolio“ vadovas L. Stankus.