„Ten, kur pačios aukštosios mokyklos suvokė jungimosi naudą ir būtinybę, (...) procesas daugiau ar mažiau vyksta. Ten, kur pamėgino koks nors gudročius viršuje sujungti kažką dirbtinai, ten procesas vyksta labai sunkiai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė šalies vadovas.

„Matyt, iš to galima padaryti išvadas, kuriuo keliu mums reikia toliau eiti, (...) tai yra atiduoti pačioms aukštosioms mokykloms ir valią, ir iniciatyvą siūlyti savo variantus, o valdžia turi šitą procesą remti finansiškai“, – pridūrė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet liepą pranešė atsisakiusi planų prijungti Lietuvos sporto universitetą (LSU) prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o planuotos Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės nukeltos į 2022 metus.

Sporto universiteto bendruomenė visą laiką prieštaravo Vyriausybės planams jį prijungti prie Sveikatos mokslų universiteto. Pernai birželį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo sprendimas prijungti LSU prie LSMU prieštarauja Konstitucijai, nes nebuvo įvertinta pačios aukštosios mokyklos nuomonė.

Tuo metu VGTU ir MRU jungtuvių terminas nukeltas, kad dėl jų sąlygų galutinai sutartų aukštosios mokyklos.

Anksčiau Seimas yra priėmęs sprendimus prijungti Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, planai prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto pernai gruodį atidėti metams.

Komitetas trečiadienį balsavimu pritarė, kad reorganizacija vyktų prijungimo būdu, nors A. Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas sakė neturintis įgaliojimų pritarti tokiam sprendimui. Anot jo, universiteto senatas ir taryba ura pritarę reorganizacijai susijungimo būdu.

Išvadą projektui dėl trijų universitetų sujungimo į VDU pateikę teisininkai pažymėjo, kad tokiu atveju turėtų būti steigiamas naujas juridinis asmuo, ir jis negalėtų perimti pirmtako pavadinimo.

Anot Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, reorganizuojant sujungimo būdu „naujas įsteigtas juridinis asmuo negalėtų vadintis Vytauto Didžiojo universitetu, nes visuomenė būtų klaidinama, siekiant sudaryti įspūdį, kad veiklą tęsia tas pats juridinis asmuo“.

Seimo teisininkai pasiūlė Lietuvos edukologijos ir A. Stulginskio universitetus prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, tokiai pozicijai pritarė ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministrė teigė, kad pritarus susijungimui ir perregistruojant VDU kaip naują juridinį asmenį sustos pats reorganizavimo procesas ir Lietuvos edukologijos universiteto perkėlimas į Kauną.

Naujas įsteigtas juridinis asmuo negalėtų vadintis Vytauto Didžiojo universitetu, nes visuomenė būtų klaidinama, siekiant sudaryti įspūdį, kad veiklą tęsia tas pats juridinis asmuo.

„Jei mes kalbame apie sujungimą, iš principo demontuojame universitetą, iš naujo viską pradedame ir pedagogų rengimo pertvarka pakimba iš esmės, nes mes neturėtumėm teisinės galimybės perkelti studentus ir toliau nuosekliai stiprinti pedagogų rengimo bazę. Prijungimo būdas su tuo susijęs tiesiogiai“, – sakė J. Petrauskienė komiteto posėdyje.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius Algirdas Gaižutis sakė nematantis skirtumo, koks juridiškai jungimosi būdas bus patvirtintas.

„Aš nematau jokio ypatingo skirtumo, prijungimo būdu ar susijungimo būdu. Čia galbūt daugiau institucijų savigarbos dalykas. Aš manau, kad pasiūlytas prijungimo kelias nieko nepažeidžia, mes žinome, kad nereikia sustabdyt reformų proceso ir daryti tai, kas veda į greitesnį rezultatą, nei tempiant šitą gumą ir diskutuojant per ilgai“, – sakė rektorius.

Tačiau A.Maziliauskas prašė daryti pertrauką, kad universiteto valdymo organai galėtų apsvarstyti klausimą.

„Sujungimas yra sudėtingas procesas ir bendruomenės yra perėjusi derybų etapą ir šiandien mes esame susitarę sujungimo būdu organizuotis į vieną universitetą. Tiek tarybos, tiek senato sprendimai yra dėl sujungimo būdo. Jei šiandien jūs siūlytumėt pakeisti sujungimo būdą, aš turėčiau prašyti pertraukos, nes mūsų valdymo organai turėtų grįžti ir aptarti, aš šiandien neturiu įgaliojimų sutikti kitokiam siūlymui“, – sakė A. Maziliauskas.

Dėl šių trijų universitetų sujungimo Seimas planavo galutinai balsuoti jau ketvirtadienį, tačiau komitetas nusprendė klausimą perkeltį į pratęstą sesiją, sausio 12 dieną.

„Kitas klausimas, kuris lieka, ar suteikti poros savaičių terminą priimti universitetams sprendimą savo lygiu. Tai nėra principo dalykas, jis nekeičia esmės, bet tai tam tikra mandagumo duoklė universitetui“, – sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

Seimo komitetas taip pat pritarė Lietuvos sporto universiteto prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų  universiteto (LSMU), nors tam prieštarauja universiteto bendruomenė.

LSU Senato pirmininkas, buvęs universiteto rektorius Albertas Skurvydas laikosi pozicijos, kad Lietuvos sporto mokslas gali būti vystomas tik autonomiškame universitete, šį siekį esą palaiko LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų bei įvairių sporto organizacijų vadovai bei kiti socialiniai partneriai.

Praėjusią savaitę, tarybai pareiškus nepasitikėjimą rektoriumi Aivaru Ratkevičiumi, jis atsistatydino iš pareigų.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pažymi, kad Seimas gali nuspęsti aukštąsias mokyklas jungti ir be jų sutikimo, tokią poziciją komiteto posėdyje išsakė ir jo pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

„Universiteto yra neigiama pozicija, bet Mokslo ir studijų įstatymas leidžia daryti prijungimą ir neturint teigiamos nuomonės, turint tik tarybos nuomonę apskritai, tarybos nuomonę mes turime – nepritarti prijungimui“, – sakė E. Jovaiša.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) laikinoji rektorė Diana Rėklaitienė teigė, kad universitetas pozicijos nekeičia – norėtų išlaikyti autonomišką statusą, argumentavo gerais universiteto rodikliais. Laikinoji rektorė taip pat sakė, kad LSU galėtų svarstyti tokį reorganizacijos variantą – tapti atskira akademija, kaip Dailės ar Muzikos ir teatro.

LSU Senato pirmininkas Albertas Skurvydas anksčiau yra sakęs, kad Lietuvos sporto mokslas gali būti vystomas tik autonomiškame universitete, šį siekį esą palaiko LSU darbuotojai, Senatas ir Taryba, daugiau kaip 30 miestų ir rajonų savivaldybių, sporto šakų federacijų, Europos sporto universitetų bei įvairių sporto organizacijų vadovai bei kiti socialiniai partneriai.

Vyriausybėje lapkritį patvirtintas visų universitetų pertvarkos planas. Įgyvendinus Vyriausybės siūlomas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones, 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į devynis.

Mažėjant studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų tinklas nesitraukia, konstatuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) ir naujoje apžvalgoje tai įvardija kaip vieną iš neefektyvaus sistemos veikimo pavyzdžių.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo ruožtu aiškina, kad sprendimų dėl jungimosi turi ieškoti pačios aukštosios mokyklos, tuo metu universitetų rektorių atstovas Giedrius Viliūnas pabrėžia, kad tam būtina politinė valia ir paskatos, kurios motyvuotų universitetus persitvarkyti.

„Jeigu gyvenimas judės ir toliau ta pačia kryptimi, kokia šiandien judame, tai yra gyventojų skaičiaus mažėjimo, aišku, mažės stojančiųjų ir toks tinklas, koks šiandien yra, išgyventi tikrai negalės Lietuvoje, tikrai jis yra per didelis, ir, matyt, turės kažkokius sprendimus priimti ir pačios aukštosios mokyklos. Ar jūs įsivaizduojate dabar dirbtinį iš išorės kažkokių aukštųjų mokyklų uždarymą? Tai yra ne sprendimas, tai yra sankcijos, kurios, mano matymu, būtų neteisingos“, - žurnalistams sakė ministrė, trečiadienį atidariusi konferenciją, kurioje pristatomos mokslo ir studijų būklės apžvalgos.

Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius yra 4,6, pažymi MOSTA ekspertai. Jie taip pat konstatuoja, kad studentų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pat, o studijų programų skaičius auga.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos studijų komiteto pirmininkas G.Viliūnas žurnalistams teigė, kad politikai turi turėti planą dėl aukštųjų mokyklų tinklo ir mokyklų jungimuisi sudaryti sąlygas, nes tikėtis, kad jos visos pačios tą inicijuos, nerealistiška.

„Šiaip tai nėra realistiška, pasaulio situacija rodo, kad iš esmės niekada aukštosios mokyklos pačios nesijungia, nebent jas tikrai jau ištinka labai didelės bėdos arba jeigu jos turi paskatas. Visada reikia viešojo sektoriaus dalyvavimo (...). Seimui priklauso iniciatyva šitoje vietoje“, - sakė G.Viliūnas.

„Manau, kad svarbiausias dalykas būtų turėti tam tikrą ilgalaikę viziją ir tada numatyti etapus. Niekada tokie sprendimai neturėtų būti staigūs, drastiški, su visokiais atleidimais, taškymais, tai tikrai lemia didelius nuostolius ir, svarbiausia, studentams kenkia. Paprastai kokių penkerių metų periodu žinant, į kur einama, leidžia mokykloms pasirengti, aptarti jungimosi būdus, išgryninti vizijas“, - dėstė rektorių atstovas.

Anot MOSTA, didelė bėda yra ir menkas Lietuvos mokslo tarptautiškumas, mūsų šalis nėra patraukli užsienio studentams ir dėstytojams.

Taip pat konstatuojama, kad studijuoja ir valstybėms finansavimą studijoms gauna prastai studijoms pasirengę stojantieji. Pavyzdžiui, 2015 metais mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, kai maksimalus balas - 10.