Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos biologė Dalia Juškevičienė pasakojo, kad uodų trūklių spiečiais marios pasidengia, kai vandens ir oro temperatūra pasiekia tam tikrą tašką.

"Tai nėra mašalai, dėl kurių kenčia dzūkai. Tai uodai trūkliai, kurių daugiausia yra mūsų krašte. Su šiais vabzdžiais susiduriama Juodkrantėje, Preiloje, Nidoje, matyti ir Ventėje. Dažniausiai jie pasirodo gegužę, kai prasideda šių vabzdžių tuoktuvės", – pasakojo biologė.

Klaipėdos pusėje uodų trūklių dar nematyti, o kiek piečiau, ties Juodkrante, jų šiuo metu jau apstu.

Viskas dėl sekso.

"Kartais žmonės net stebisi atvažiavę, kad čia tiek daug uodų trūklių. Tai unikalus dalykas, būdingas mūsų kraštui", – patikino D.Juškevičienė.

Uodų trūklių tuoktuvės trunka porą savaičių.

"Viskas dėl sekso. Šie gyviai laukia momento, kada galės daugintis. Išgyvenę vos kelias valandas, jie miršta", – tvirtino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Remigijus Dailidė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jis tikino, kad uodų trūklių debesis matysime ne dvi savaites, o ilgiau.

"Jau ritasi antra jų partija. Mes juos matysime iki birželio vidurio. Kiekviena rūšis ritasi prie tam tikros vandens temperatūros. Jie net ir skraido tik tam tikrą laiko tarpą. Išsiritę net nesimaitina. Jie skraido tam, kad susituoktų ir padėtų kiaušinius. Visas tikras jų gyvenimas vyksta po vandeniu", – pasakojo R.Dailidė.

Dažniausiai uodų trūklių tuoktuvės sutampa su ešerių nerštu.

Skaičiuojama, kad pamaryje gali gyventi net šešios uodų trūklių rūšys.

Uodai trūkliai spiečiais matomi ne tik mariose, bet ir Kintuose, kituose pamario vandens telkiniuose.

Klaipėdiečiai, savaitgalį laiką leidę pamaryje, stebėjosi įspūdingais vaizdais. Keliautojams teko akis ir burną dengti dėl masiškai į orą pakilusių uodų. Laimei, šie gyviai nekanda, tik erzina, lįsdami į nosį ir burną.

"Uodai trūkliai gyvena vandenyje ir beveik vienu metu išsirita. Nuo balandžio po truputį jų vis daugėjo, tačiau savaitgalį, smarkiau pašildžius saulei, jų spiečiai ėmė kilti debesimis. Tai tikrų tikriausios šių vabzdžių vestuvės", – tikino Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Virš Kintų savaitgalį pakilusius uodų spiečius buvo galima įžiūrėti kilometro atstumu.

Atrodo, jog dūmai į dangų kyla.

Uodų spiečiai atrodė lyg viesulo stulpai, tad klaipėdiečiams, savaitgalį stebėjusiems šį reiškinį, kilo mintis, kad dega Kintų miškas.

"Atrodo, jog dūmai į dangų kyla. Tačiau toks reiškinys yra puota paukščiams ir kitiems gyviams. Tokiu metu net aklos kregždės išgyventų, jei į sieną neatsitrenktų. Paukščiams bereikia tupėti ant šakų išsižiojusiems, uodai patys į snapą skrenda. Paukščiams maisto ieškoti nereikia", – sakė V.Jusys.

Panašų reiškinį V.Jusys fiksavo prieš dvejus metus, taip pat gegužės pabaigoje.

"Antra šių uodų banga turėtų pasirodyti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Iš tų kiaušinių, kuriuos dabar sudės uodai, išsiris lervutės, o po to ir patys uodai", – kalbėjo V.Jusys.