„Jei šiais metais norime nurinkti britiškus vaisius ir daržoves, reikia, kad mums padėtų armija žmonių“, – iš savo rezidencijos Škotijoje pareiškė princas Charlesas.

„Darbas bus sunkus. Bet jis labai svarbus, jei norime, kad šis derlius būtų panaudotas“, – pridūrė aristokratas.

Princas Charlesas, kaip ir šalies vyriausybė, puikiai supranta situaciją. Jungtinėje Karalystėje ūkininkai labai priklausomi nuo migrantų iš Rytų Europos šalių, ypač – iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Tačiau dėl naujojo koronaviruso pandemijos Europoje žmonių judėjimas beveik sustojo. Net po to, kai darbininkai iš Rytų Europos buvo atskraidinti specialiais lėktuvų reisais, darbo jėgos laukuose trūksta.

Verslininkai teigia, kad šiemet bus prasčiausias miško uogų derlius per 15-20 metų - mėlynių, žemuogių geriausiu atveju tikimasi surinkti mažiau nei dešimtadalį įprasto kiekio, daugiau nesunoks ir spanguolių, bruknių, lauko aviečių.

Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie 1 tūkstantį tonų mėlynių, o šiemet geriausiu atveju jų tikimasi supirkti 100 tonų.

Šiuo metu kai kurios įmonės mėlynių iš viso nesulaukia - jos brangiau parduodamos turgavietėse, šeštadienį rašo "Lietuvos žinios".

Siekdama nuslėpti apie 50 tūkst. litų mokėtinų mokesčių, Lietuvos bendrovė nurodė, kad vidutiniškai vienas latvis per sezoną jai surinkdavo per dvi tonas uogų.

2013 m . spalio 21 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus AVMI) informuoja, kad nustatė Lietuvos sostinėje įsikūrusią bendrovę, kuri, siekdama išvengti mokesčių valstybei, imitavo miško uogų pirkimo sandorius su Latvijos Respublikos piliečiais. Bendradarbiaudama su kolegomis iš Latvijos, Inspekcija išsiaiškino, kad lietuvių bendrovė bandė nuslėpti savininkui išmokėtus dividendus, todėl jai apskaičiavo beveik 50 tūkst. Lt mokėtinų mokesčių.

Vilniaus AVMI darbuotojai įmonėje, superkančioje uogas iš fizinių asmenų ir tiekiančioje jas kitai Lietuvos uždarajai bendrovei, atliko mokestinį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodyta, kad didžiąją dalį produkcijos – beveik 78 tonas mėlynių ir bruknių – bendrovė įsigijo iš 35 Latvijos piliečių. Įmonė su miško gėrybių pardavėjais latviais sudarė identiškas sutartis ir iš savo kasos išmokėjo per 330 tūkst. Lt. Be to, už visas uogas atsiskaitė tik grynaisiais pinigais. Plačiau sandorių sudarymo aplinkybių negalėjo pakomentuoti ir pats įmonės vadovas.

Norėdama išsiaiškinti, ar šie sandoriai nebuvo fiktyvūs, Vilniaus AVMI kreipėsi į Latvijos kolegas. Kaimyninės šalies mokesčių administratoriaus darbuotojai apklausė fizinius asmenis, kurie buvo minimi Lietuvos bendrovės dokumentuose. Visi apklaustieji paneigė turėję sandorių su lietuvių bendrove ar gavę nors kokių išmokų. Be to, paaiškėjo, kad vienas iš latvių sutarties sudarymo metu jau buvo miręs. Iš Latvijos mokesčių administratoriaus pateikto atsakymo tapo aišku, kad su latviais sudarytos sutartys ir buhalterinės apskaitos dokumentai neturi juridinės galios.

Kadangi juridinės galios neturinčius dokumentus pasirašė pats bendrovės direktorius, išmokėti grynieji pinigai patikrinimo metu buvo priskirti bendrovės direktoriaus pajamoms. Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes ir iš Latvijos mokesčių administratoriaus gautą informaciją, Vilniaus AVMI konstatavo, kad savo veiksmais bendrovė siekė nuslėpti direktoriui išmokėtas A klasės su darbo santykiais nesusijusias pajamas (dividendus) ir išvengti jų apmokestinimo.  Bendrovė pripažino savo kaltę, o jai papildomai apskaičiuota beveik 50 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio.