Taryba penktadienį bendru sutarimu priėmė protokolinį nutarimą dėl poreikio pakeisti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamų bylų proceso dalyvių vardų ir pavardžių neviešinimo teismo posėdžių tvarkaraščiuose koncepciją.
Galimybės viešinti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamų bylų dalyvių duomenis būtų įdiegtos modernizuojant teismų tvarkaraščių sistemą LITEKO.
Šiuo metu kaltinamųjų duomenys bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis nėra skelbiami, argumentuojant siekiu apsaugoti aukas. Dėl šios priežasties žiniasklaida neturi galimybės sužinoti, kas seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bylose yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Minėtą klausimą balandį svarstė Teisėjų tarybos Komunikacijos komitetas. Jo koordinatorė Dalia Vasarienė pristatė komiteto poziciją, kad teismo tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami tokio pobūdžio duomenys ir ta informacija tapti vieša, išskyrus atvejus, kai viešinimas gali sukelti neigiamų padarinių aukoms ir pan.
Aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, pati savaime neturėtų reikšti, kad nevieši yra duomenys apie visus proceso dalyvius.
„Gavome išvadą iš Lietuvos teismų administracijos duomenų apsaugos pareigūno, kuriame yra pateikiama nuomonė, kad šios nuostatos yra ydingos, kai yra neskelbiama pavardės, nes aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, pati savaime neturėtų reikšti, kad nevieši yra duomenys apie visus proceso dalyvius“, – sakė D. Vasarienė.
Komitetas pateikė Teisėjų tarybai poziciją, kad siekiant užtikrint visuomenės teisę žinoti viešąjį interesą turinčią informaciją apie teismų veiklą ir bylas, teismo posėdžių tvarkaraščiuose viešinti uždarose posėdžiuose nagrinėjamo proceso dalyvių vardus ir pavardes.
Neskelbti jų, pasak D. Vasarienės, būtų galima „kai proceso dalyviai yra nepilnamečiai ar kiti pažeidžiami asmenys, kai tai reikalinga dėl saugotinos informacijos ir kitų reikšmingų aplinkybių“.
„Teismų sistemoje sprendimą dėl neviešinimo priima teisėjas, visiškai neabejotina, kad teisėjai yra puikūs profesionalai ir etiški, jie gali įvertinti, kada viešinimas gali sukelti žalos, kada tai gali būti kenksminga dalyviams“, – paaiškino komiteto koordinatorė.
Komunikacijos komiteto pateiktame rašte nurodoma, jog dauguma teismų pritaria, kad teismo posėdžių tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami uždaruose posėdžiuose nagrinėjamos bylos dalyvių vardai ir pavardės, išskyrus išimtinus atvejus, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir bylos pobūdį, proceso dalyvių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Numatoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso dalyvio, bylos medžiagos ar dalies jos pripažinimo nevieša, turėtų įvertinti, kiek ir kokios konkrečiai informacijos turi būti pripažįstama nevieša, tai aiškiai nurodyti savo sprendime.
Siūloma, kad sprendime dėl uždaro teismo posėdžio skyrimo turėtų būti aiškiai pasisakyta dėl dalyvaujančių asmenų vardų ir pavardžių viešinimo.
Pastaraisiais mėnesiais naujienų portalas „Delfi“ paviešino kelis su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius atvejus, kuriuose figūravo žinomi visuomenėje žmonės.
