Būriai kaukėtų mažų ir didelių persirengėlių sekmadienį po pietų rinkosi į Jono kalno teritorijoje rengiamą atkurti blynų amžiuje veikusį Užgavėnių miestelį.

Popietė prasidėjo rekonstrukcijos pristatymu, netrūko linksmos muzikos, judrių žaidimų, į kuriuos įsijungti vaikų nereikėjo raginti. Orūs suaugusieji vaišinosi karštais gėrimais, ragavo prekeivių siūlomus skanumynus ir laukė reginio, kaip suliepsnos žiemą simbolizuojanti milžiniška, penkių metų aukščio šiaudinė Morė.

Šį kartą žiema nepagailėjo sniego, tad norintieji galėjo pasivolioti, nušliuožti nuo kalniuko, minkštai nugriūti, drąsiai palaikyti besipešančius Lašininį ir Kanapinį.

Užgavėnės turi būti linksmos ir triukšmingos, kad pabustų gamta, o žiema atsitrauktų išsigandusi visuotinio džiaugsmo.

Klaipėdoje taip ir buvo. Vaikai žaidė ir išdykavo, suaugusieji šoko. Kas turėjo pinigų, pirko, kas neturėjo, uodė saldų skanumynų kvapą. Didžioji dauguma prie palapinių besigrūdančių žmonių norėjo blynų, Klaipėdos krašte įprastas šia proga šiupinys viliojo ne dažną.

Užgavėnių miestas viliojo klaipėdiečius, jie traukė ilgomis voromis nuo Kūlių vartų gatvės pusės, mynė taką nuo senamiesčio, žingsniavo palei Dangę.

Šį kartą Morė buvo pavadinta paminklu ir pagerbta ugnimi. Ją prarijusią liepsną klaipėdiečiai sveikino garsiais šūksniais.