Po pateikimo už Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymų pataisas ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, 14 parlamentarų susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.

Teisės aktų pataisas Seimui teikė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Siūloma sugriežtinti užsieniečių atvykimo dirbti į Lietuvą sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios kviečia tuos asmenis dirbti Lietuvoje“, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, į Lietuvą atvykstančių gyventi užsieniečių skaičius auga, o tai pradeda kelti papildomus iššūkius, pirmiausiai, susijusius su nacionaliniu saugumu.

„Taip pat matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybę piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema. Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams, kurie kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.

„Įmonės privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis ar melagingų duomenų pateikimą ir privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.

 Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

 

Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.

Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis.

Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Be to, siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

Anot A. Bilotaitės, kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dieną Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Taip pat siūloma pakoreguoti ir Užimtumo įstatymą, kuriame būtų numatytos pasekmės darbdaviams, kurie nesilaiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nustatyto įpareigojimo dėl atitinkamo darbo užmokesčio. Siūloma nustatyti, kad tai būtų laikoma užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

Jei Seimas galutinai pritars šiam pataisų paketui, dalis jo pataisų įsigalios nuo šių metų liepos 1-osios, o pilna apimtimi paketas įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.

Taip pat Seimas pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas. Už pasisakė 42 Seimo nariai, prieš – 3, 29 parlamentarai susilaikė.

Šiomis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.

Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.

Centras veiklą pradės vasario 1 dieną, jo darbą koordinuos VDI, vadovaus inspekcijos paskirtas vadovas.

Kaip skelbiama inspekcijos pranešime, centras steigiamas siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo.

Pasak VDI, centras taip pat sieks apsaugoti darbuotojus nuo darbdavių daromų pažeidimų jų atžvilgiu.

Centras steigiamas VDI, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos iniciatyva.

„Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus“, – rašoma pranešime.

Kaip penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, naujoje tvarkoje nustatomos aplinkybės, pavyzdžiui, įmonė užsiima fiktyvia veikla arba nevykdo veiklos Lietuvoje, kurias identifikavus, bendrovė nebegali kviesti įsidarbinti užsieniečių šešis mėnesius.

„Didėjantys darbo migracijos srautai kelia rimtų iššūkių. Reaguodami į šių dienų migracijos procesus pasaulyje bei pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, privalome užtikrinti, kad imigracijos procedūromis mūsų šalyje nebūtų piktnaudžiaujama“, – pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.

Be to, nustačius, kad užsienietį kviečiasi įmonė, kuri negali įdarbinti užsieniečių, jo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus nepriimamas.

Pasak pranešimo, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir reguliuoti užsieniečių srautus, nuo šiol išorės paslaugų teikėjų sąrašą tvirtins vidaus reikalų ministras savo įsakymu – iki šiol tai darė Migracijos departamentas.

Pastarasis turės suderinti išorės paslaugų teikėjų sąrašą su Valstybės saugumo departamentu, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei pateikti tvirtinti vidaus reikalų ministrui.

Šiuo metu išorės paslaugų teikėjai yra 34 valstybėse.

Praėjusiais metais į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Patiria nuostolių

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitąmet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst. – statybose, 5,05 tūkst. – pramonėje, 0,3 tūkst. – žemės ūkyje.

Lapkričio 28-ąją, reaguojant į išsekusią trečiųjų šalių vilkikų vairuotojų įdarbinimo kvotą, ministerija 4,3 tūkst. padidino šiems metams skirtą kvotos ribą: paslaugų sektoriui skirta papildomai 3,5 tūkst., statyboms – 0,7 tūkst., pramonei – 0,3 tūkst., o žemės ūkiui kvota sumažinta 100.

Iki tol paslaugų įmonėms buvo suteikta 21,6 tūkst. leidimų užsieniečiams, statybų – 9,1 tūkst., pramonės – 4,8 tūkst., žemės ūkio – 0,4 tūkst. – iš viso 35,39 tūkst.

Išnaudojus kvotą trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kiek anksčiau skelbė, kad kvotų limitas turi būti padidintas kuo skubiau, kad sektoriaus veikla iki Naujųjų metų nesutriktų, arba iš viso jų atsisakyti. Vežėjų teigimu, dėl kvotų limitų įmonės kasmet patiria milijoninių nuostolių.

Diskusijos dėl grėsmės

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lapkričio pabaigoje pareiškė, kad augantis darbo tikslais į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautas kelia grėsmę Lietuvos saugumui, atvykėliais dangstosi priešiškų šalių žvalgyba.

Vystantis platesnėms diskusijoms būtent apie baltarusių keliamas grėsmes, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pareiškė, kad šios tautybės žmonių atvykimo į Lietuvą apribojimas nepagelbėtų saugumo situacijai ir neigiamai atsilieptų šalies ekonomikai.

Visgi, jo manymu, negalima atmesti galimybės, kad tarp šių atvykėlių yra keli priešiškų šalių žvalgybos atstovai, tad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir toliau turėtų vykdyti savo funkcijas, nors tai tampa sudėtingiau.

Išnaudojus kvotą, trūkstamų profesijų užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir be kvotos, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.

„Jeigu mes visus, kurie čia atvažiavo ir nori atvažiuoti, dabar imsime ir išgrūsime, tai ne tik Lietuvos ekonomikai nebus gerai, bet ir saugumo situacijai iš esmės geriau nebus. Nes didelė dalis iš tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip migruoja per sieną, ar čia yra atvažiavę, nėra aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai, tik keli yra kitokie“, – Žinių radijui teigė V. Mitalas.

Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu. Ji pranešė inicijuosianti darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.

Siūlo keisti įstatymą

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, naikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.

VRM duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.

Parlamentarai siūlo iš įstatymo išbraukti straipsnį dėl kvotos nustatymo ir naudojimo, pagal kurį į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams pagal trūkstamų profesijų sąrašą nustatoma metinė kvota, kurią tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

„Tai buvo praeitos kadencijos valdančiųjų sprendimas, kuriam prieštaravo tiek darbdaviai, tiek migracijos ekspertai. Jis neva turėjęs apsaugoti Lietuvos darbo rinką. Tačiau praktikoje tokia sistema tik sukūrė nereikalingą biurokratinę naštą ir papildomų išlaidų darbdaviams ir valstybei“, – Seimo pirmininkės biuro išplatintame pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.

Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.

Pateikė pasiūlymų

Pasiūlymų Vyriausybei ir Seimui pateikė Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA).

Šalies transporto verslo atstovai, įdarbinant vilkikų vairuotojus iš užsienio, siūlo atsisakyti reikalavimo dėl darbo rinkos testo taikymo.

Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, išnaudojus valstybės nustatytą kvotą dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių, užsieniečiai gali būti įdarbinami taikant darbo rinkos testą.

Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT) ir sumokėti 120 eurų už vadinamąjį darbo rinkos testą – patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Jei nustatoma, kad nėra, išduodamas leidimas įdarbinti užsienietį.

„Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus yra tuščias laiko švaistymas, nes jau treji metai rezultatas tas pats: reikiamo darbuotojo Lietuvoje nėra“, – pažymėjo P. Drižas.

Jis pridūrė, kad vairuotojų trūkumas yra bendra pasaulinė problema – vien ES fiksuoja 500 tūkst. laisvų darbo vietų.

Reikalavimas atlikti darbo rinkos testus – tuščias laiko švaistymas, jau treji metai rezultatas tas pats.

 

Paklausa viršijo pasiūlą

Lietuvos tarptautinio kelių transporto darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 85 proc. visų vairuotojų.

Šio paslaugų sektoriaus darbdaviai susiduria su didžiausiu darbuotojų trūkumu, jam nustatoma daugiausia įdarbinimo kvotos vienetų.

Pasak P. Drižo, skirtingai nei kvotų atveju, darbo rinkos testas transporto įmonėms yra gerokai brangesnis, o procedūrai sugaištama daug laiko.

Be to, kaip liudija ilgametė praktika, tokia tvarka nepatogumų kelia ne tik darbdaviui ir įdarbinamam užsieniečiui, bet ir UŽT, kuriai tenka atlikti tūkstančius darbo rinkos testų ir šiai funkcijai deleguoti dešimtis papildomų specialistų.

UŽT yra nustačiusi, kad 2021–2022 m. visų kvotinių profesijų paklausa kelis kartus viršijo pasiūlą.

Tarnyba nurodo, kad jos praktikoje iki šiol nebuvo nė vieno atvejo, kad transporto bendrovėms nebūtų leista įdarbinti užsieniečio, nustačius, kad darbuotoją jos gali rasti ir savo šalyje.

Testai nereikalingi?

Absoliučiai visi darbo rinkos testai parodė tą patį: vairuotojas iš trečiosios šalies, P. Drižo teigimu, yra vienintelis variantas.

Europos Komisijos (EK) atliktas poveikio vertinimas teigia, kad skirtingose valstybėse praktikuojami darbo rinkos testai ir ilgas laukimo laikas juos atliekant atgraso daugelį potencialių darbdavių, riboja trečiųjų šalių piliečių, ypač mažiau kvalifikuotų, galimybes įsidarbinti, taip pat daro įtaką žmonių judumui darbo rinkoje.

„Tokia procedūra – tai valstybės finansų ir administracinių išteklių netinkamas naudojimas, todėl siūlome jos atsisakyti“, – sakė P. Drižas.

„Vertinant visą legalios migracijos procesą, mano požiūriu, bendrai pasakysiu – trūksta analizės ir sprendimų priėmimo remiantis būtent nacionalinio saugumo kriterijais“, – po bendro trijų komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė politikas.

Anot jo, prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, turėtų būti klausiama Valstybės saugumo departamento (VSD) pozicijos.

„Dėl to išorės paslaugų teikėjo, kuris palengvina galimybę įsidarbinti Lietuvoje, iš esmės, mano požiūriu, turi būti derinamas valstybių sąrašas su Valstybės saugumo departamentu, jis galėtų pateikti labai aiškią analizę, ar ta valstybė yra tokia, kurioje esantys žmonės nekels rizikos Lietuvai“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas priminė, kad svarstant išorės paslaugų teikėjo centrą kurti Vakarų Afrikos valstybėje Nigerijoje, VSD nuomonės neklausta. Antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl per didelių kaštų šis centras nebus steigiamas.

Išorės paslaugų teikėjo centrai šiuo metu veikia 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Filipinuose, Japonijoje, Jordanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Naujoje Zelandijoje, Nepale, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Sakartvele, Singapūre, Šri Lankoje, Tadžikistane, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje.

Pasak NSGK pirmininko, reikėtų peržiūrėti šį sąrašą vertinant valstybes nacionalinio saugumo požiūriu.

„Valstybėse, kur veikia „Boko Haram“, kitos teroristinės organizacijos, manyčiau, kad nereikėtų kurti išorės paslaugų teikėjo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, orientuotis reikėtų į katalikiškas, neįsitraukusias į teroristinius tinklus šalis.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata, kaip tinkamas darbuotojų paieškai, nurodė Kolumbiją ir Venesuelą.

„Užsienio reikalų ministerija turėtų nustatyti valstybes, kurios artimos mums civilizaciniu ir kitais parametrais, pasinaudojant tarptautinėmis kompanijomis, kurios užsiima darbo jėgos pritraukimu, vežtis žmones iš ten, aišku, pareguliuojant talentų ir paprastos darbo jėgų atsivežimą“, – tvirtino jis.

Vadina pasvarstymais

Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, L. Kasčiūno išsakyta kritika dėl nepakankamo nacionalinio saugumo vertinimo tėra politiniai pasvarstymai, „bet nieko daugiau.“

Užsienio reikalų ministerija turėtų nustatyti valstybes, kurios artimos mums civilizaciniu ir kitais parametrais.

 

„Nacionalinis saugumas yra labai svarbus, ypač turint omeny karo situaciją kaimynystėje. Kita vertus, Lietuva irgi turi strategiškai žiūrėti ir racionaliai į migracijos politiką“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ji.

„Talentų, nišinių talentų, mums reikia, geras darbo vietas kuriančių talentų, ir turime likti atviri, jeigu norime gerų atlyginimų savo žmonėms“, – pridūrė ministrė.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad ministerija imasi su migracijos politika susijusių veiksmų ir yra atvira siūlymams.

„Mes juos (kriterijus – BNS) esame susidėlioję, atsižvelgdami į šitą situaciją. Jeigu kas nors turi papildomų siūlymų, esame pasirengę girdėti, diskutuoti ir įtraukti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Sieks užkardyti traukos centrų kūrimąsi

„Mes, kaip valstybė, turime apsispręsti, kuriuo keliu eiti, turime daug pavyzdžių, kai kranelių atsukimai prieš kelis dešimtmečius padarė procesus negrįžtamais daugelyje Vakarų valstybių su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis ir pasekmėmis – su visuomenės susiskaldymu, integracijos problemomis, su „no go“ zonomis, su daug kitų dalykų, apie kuriuos reikia atvirai kalbėti“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Šiandien esame dar tame etape, kai galime apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ar atsukti kranelius ir paversti procesus nekontroliuojamais, ar juos atsukinėti ir užsukinėti taip, kad procesus galėtume kontroliuoti, kad tai nepakenktų viešajai tvarkai, visuomenės sanklodai, nesuskaldytų mūsų visuomenės, nekeltų grėsmių nacionaliniam saugumui“, – tvirtino jis.

Anot jo, priimdama sprendimus dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuva turi žiūrėti, kad šalyje nesusiformuotų per didelės kitataučių diasporos, kurios taptų traukos taškais kitiems atvykėliams.

„Labai svarbu, kad nesusiformuotų tam tikros diasporos struktūros mūsų valstybėje, kurios po to taptų traukos centru kitiems. (…) Tikrai stengsimės daryti, kad to nebūtų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Anot jo, bus svarstoma, ar nekeisti įstatymo nuostatos, jog dvejus metus laikinai gyventi Lietuvoje turintis užsienietis įgyja teisę į šeimos susijungimą, tai yra pas jį gyventi gali atvykti šeimos nariai.

NSGK vadovas pabrėžė, kad svarbu rasti balansą tarp verslo interesų, ekonomikos augimo, vietos darbuotojų interesų apsaugos ir nacionalinio saugumo.

„Turime turėti labai aiškų algoritmą, tą patį darbo rinkos testą, kai nuoširdžiai, kokybiškai, neatsainiai, nefasadiškai pasitikriname, kad iš tikrųjų to darbuotojo reikia“, – pabrėžė politikas.

Klausimai dėl vizų

Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas R. Lopata priminė, kad parlamentas birželį yra priėmęs rezoliuciją dėl demografinės politikos, kur nusakyti pagrindiniai valstybės prioritetai.

Reikėtų apriboti imigraciją iš posovietinių respublikų su išimtimis dėl situacijos su gudais ir ukrainiečiais.

 

„Ten yra apie tai, kad reikėtų apriboti imigraciją iš posovietinių respublikų su išimtimis dėl situacijos su gudais ir ukrainiečiais“, – tvirtino jis.

Rezoliucijoje, be kita ko, nurodoma, kad Vyriausybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą – kadangi į Lietuvą daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, „būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai“.

Pasak R. Lopatos, šiuo metu Lietuvoje teikiant viešąsias paslaugas vis dažniau naudojama rusų kalba.

Seimo narys teigė, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo beveik 7 proc. Lietuvos gyventojų sudaro užsieniečiai.

„Kiekvieną dieną Lietuvos ir Baltarusijos sieną kerta 4–4,5 tūkst. baltarusių. Turint omenyje, kad mes jiems per mėnesį išduodame apie tūkstantį vizų, kyla klausimas, kas išdavinėja vizas likusiems baltarusiams“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, Lietuvos tarnybos turi duomenų, kad „juodojoje rinkoje“ Minske ES šalies vizą galima įsigyti už 1 tūkst. eurų.

Dėl didelio darbo krūvio kenčia kokybė

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį Seime žurnalistams sakė, kad užsieniečių Lietuvoje daugėja, nes vietos darbdaviams trūksta darbo jėgos.

„Šiais metais atidarius išorės paslaugų teikėjo centrus, atsirado galimybė atsivežti iš tolimesnių kraštų, dėl to pradėjo daugėti Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano piliečių, atvyksta ir iš kitų tolimesnių valstybių, pavyzdžiui, Indijos“, – teigė ji.

Pasak E. Gudzinskaitės, daugiausia leidimų laikinai gyventi Lietuvoje suteikiama vairuotojams, statybininkams, pramonės, mėsos perdirbimo sričių darbuotojams.

Ji pripažino, kad smarkiai išaugus imigracijos srautams ir padidėjus darbo krūviui, suteikiant užsieniečiai leidimą laikinai gyventi lieka rizika ką nors praleisti.

„Šiemet mėnesiu sutrumpinti prašymų leisti laikinai gyventi nagrinėjimo terminai – nuo keturių iki trijų mėnesių. Tuo pačiu imigracijos apimtys kasmet auga. Šiais metais yra beveik 30 proc. daugiau nei pernai. Natūraliai Migracijos departamentas ir kitos įstaigos, su kuriomis bendradarbiaujame, patiria milžinišką spaudimą, tai yra per trumpą laiką reikia padaryti daug darbo, dėl to, žinoma, nukenčia mūsų darbo kokybė“, – sakė E. Gudzinskaitė.

„Stengiamės laiku priimti sprendimus, bet kieno sąskaita – patikrinimų sąskaita“, – pridūrė ji.

Ji priminė, kad kiekvienu atveju prieš išduodant leidimą gyventi šalyje, konsultuojamasi su VSD, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija.

Departamento duomenimis, šių metų liepos 1-ąją Lietuvoje gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, sausį tokių asmenų buvo 189 tūkst. 411.

Didžiąją jų dalį – 84,7 tūkst. – sudarė Ukrainos piliečiai, per 58 tūkst. – Baltarusijos, 16 tūkst. – Rusijos piliečiai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. Šių metų sausį šis rodiklis buvo 6,67 procento.

„Norime pasidaryti tokią lyginamąją analizę, kaip Lenkijoje ir kaip Lietuvoje vyksta piliečių iš trečiųjų šalių įdarbinimas – kokius žingsnius turi pereiti tas pats pilietis Lenkijoje, norintis dirbti ir norintis įsidarbinti Lietuvoje“, – BNS sakė darbo grupės vadovas konservatorius Justas Džiugelis.

Jo teigimu, turint tokią analizę bus galima tobulinti įstatymus.

Pasak J. Džiugelio, verslo bendruomenė nuolat akcentuoja, kad Lenkijoje yra kur kas lengviau ir paprasčiau įsidarbinti iš trečiųjų šalių atvykusiems gyventojams.

Parlamentaras išskiria du aspektus – dėl laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos reglamentavimo, nes Lenkijoje jos sėkmingai veikia, o Lietuvoje apstu piktnaudžiavimų, ir dėl trūkstamų darbuotojų sąrašų, kurie, J. Džiugelio teigimu, neatitinka tikrovės.

„Gal nelabai įsigilinimas (Užimtumo tarnybos – BNS) į situaciją. Šitame etape svarbu išgirti darbdavių lūkesčius, kokių darbuotojų šiandien ypatingai trūksta Lietuvoje ir pagal tai turi būti peržiūrimas sąrašas“, – sakė J. Džiugelis.   

Nors verslas džiaugiasi besikeičiančiu valstybės požiūriu į darbo jėgą iš svečių šalių, Eltos pašnekovai pabrėžė, jog tvarka galėtų būti dar laisvesnė – kad netolimoje ateityje tiek aukštos, tiek žemos kvalifikacijos darbui netektų kviestis bet ko.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimus užsieniečių įdarbinimo procedūros verslui palengvės, tačiau atlaisvinimų nepakaks išspręsti darbuotojų trūkumo problemą.

Savo ruožtu finansų analitikas Marius Dubnikovas pritaria, kad pokyčiai savalaikiai ir jais apsiriboti nederėtų, kadangi ilgainiui apie būtinybę šalies darbo rinką papildyti užsieniečiais bus kalbama vis garsiau.

„Norėtųsi dar gilesnio požiūrio į šią itin aktualią temą. Ir ta tema aktualizuosis, ji per artimiausius 5-10 metų aktyvuosis labai stipriai. Tai bus viena tokių centrinių, „vedančių“ temų, kurias turėsime spręsti. Jei jos nespręsime, ta problema neišnyks, ji ateis pas mus“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Kinta valstybės ideologinis požiūris

UTPĮ pataisomis siekiama lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir, visų pirma, į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų ,sukurti jiems patrauklią imigracijos sistemą. Taip pat viliamasi spręsti įtemptos darbo rinkos problemas, verslui jau ilgokai kalbant apie beprecedentį darbuotojų stygių.

Projekto svarstymo eigą Seime stebėjęs A. Romanovskis tikina, kad valstybės požiūris į trečiųjų šalių darbuotojus pamažu keičiasi. Iki šiol vykdytą darbo rinkos formavimo politiką jis vadina protekcionistine, esą manyta, jog užsieniečiai atims darbo vietas iš vietinių.

„Iki šiol buvo požiūris, kad apskritai bet koks trečiųjų piliečių įvežimas turėtų būti labai griežtai reguliuojamas ir nustatoma daugybė visokiausių kriterijų. Buvo tokia protekcionistinė politika, kad turėtume darbinti tik savus, kad užsieniečiai nepavogtų iš mūsų darbo vietų“, – kalbėjo A. Romanovskis.

„Bendrai tiek visuomenėje, tiek tarp politikų, trečiųjų šalių piliečių įsivežimas buvo traktuojamas kaip grėsmė. (...) Dabar tas po truputį keičiasi ir UTPĮ projektas rodo, kad tai yra pokytis, tam tikra prasme – ideologinis“, – svarstė LVK prezidentas.

Vis tik, nors pokyčiai vyksta, verslo atstovo teigimu, jie nepakankami, ypač lyginant su kitomis regiono valstybėmis.

Su juo sutiko M. Dubnikovas, pateikęs lankstesnę trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo politiką taikančios Lenkijos pavyzdį. Joje užsieniečiai gali pradėti dirbti jau po 1–2 dienų, tuo metu Lietuvoje – po 2–4 mėn.

„Konkurencija dėl darbo rankų yra nuožmi. Ir šalia esanti Lenkija turi lankstesnį požiūrį į migraciją, tad iš to išlošia daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.

A. Romanovskis įsitikinęs, kad UTPĮ pataisos iš esmės neišspręs verslą ištikusios darbuotojų stygiaus problemos, nors ir judama teisinga kryptimi.

„Tai geriau nei buvo, bet tai nėra revoliucinis dalykas, kad santykyje su kitomis valstybėmis galėtume pasakyti, kad pas mus yra kažkoks visiškai naujas dalykas. Tai judėjimas link to, bet apie kažkokį proveržį nekalbėčiau“, – kalbėjo A. Romanovskis.

„Bet keičiame kursą, tas akivaizdu. Tikriausiai prieš porą metų tokia diskusija būtų suvokiama, lyg darbdaviai norėtų migrantais užplūsti Lietuvą. Bet dabar akivaizdu, kad jau (poreikis švelninti migracijos politiką – ELTA) matomas. Ir profsąjungos mato, kad (...) nebus taip, jog užsieniečiai atvažiuos, kažkas jiems mokės mažesnius atlyginimus ir jie nukonkuruos lietuvius. Taip nebus“, – akcentavo jis.

Nebereiks kreiptis į diplomatines tarnybas

Didžiausiu laimėjimu LVK vadovas įvardija tai, kad įsigaliojus UTPĮ pataisoms svečių šalių piliečiams nebereikės laukti vizos konsulinėse įstaigose ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje prašyti be jos.

Anot A. Romanovskio, tokia tvarka kelia itin daug papildomų biurokratinių trikdžių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, nes itin apkraunamos diplomatinės Lietuvos atstovybės, sunku atskirti, kurie asmenys iš tikrųjų nori dirbti, o kurie – tiesiog gauti Šengeno vizą.

„Lietuvoje visi eidavo į vieną krūvą ir nemažai kas teikdavo paraišką neva darbo vizai, bet niekada neįsidarbindavo, važiuodavo toliau“, – pasakojo A. Romanovskis.

Jis taip pat pasidžiaugė panaikintu reikalavimu Užimtumo tarnybai (UŽT) pateikti dokumentus ir apie užsieniečio kvalifikaciją, ir apie darbo patirtį.

Anot LVK vadovo, pagrindiniu kriterijumi, ar užsienietis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius galiausiai turėtų būti darbdavio patvirtinimas, kad to darbuotojo jam reikia. Kartu A. Romanovskis siūlo atsisakyti UŽT kasmet sudaromo trūkstamų profesijų sąrašo – atgyvenusiu dokumentu šį sąrašą vadinantis verslo atstovas sako, kad Lietuvoje dar bandoma apsaugoti darbo rinką nuo trečiųjų šalių piliečių.

„Nes vis dar galvojama, kad pas mus šimtai tūkstančių bedarbių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir gal tarp jų darbdaviai gali kažkokių darbuotojų rasti“, – pastebėjo A. Romanovskis.

Migrantų vis labiau reikės ekonomikai

Paklaustas apie situaciją darbo rinkoje, A. Romanovskis neslėpė, kad įvairių sričių verslas jaučia „žiaurų“ darbuotojų trūkumą.

„Žiūrint į visus sektorius – aukštos, vidutinės, žemos kvalifikacijos – trūkumas yra žiaurus. Pradedant nuo aptarnavimo, baigiant transporto, statybos, gamybos sektoriais. Gal ir banaliai skamba kai visi apie tai kalba, bet tai yra objektyvi realybė ir tai parodo, kad konkurencija dėl darbuotojų yra labai didelė“, – dėstė LVK vadovas.

Tuo metu M. Dubnikovas pažymėjo, kad migrantų įtaka šalies gerbūviui tik augs, kadangi Lietuvos ekonomikai palaikyti reikės daugiau darbo rankų. Ekonomisto nuomone, vietinių pragyvenimo lygiui gerėjant, vidutinis šalies gyventojas nenorės dirbti žemos kvalifikacijos darbo, tad tokias darbo vietas turės užimti trečiųjų šalių piliečiai.

Jis įspėja, kad jau dabar reikėtų kurti migracijos politiką ir numatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos į Lietuvą būtų priimami trečiųjų šalių darbuotojai.

„Turėtume kurti migracijos politiką jau dabar, stengtis atsirinkti kriterijus, pagal kuriuos išleidžiame žmones į Lietuvą. Nes kol kas dar galbūt turime laiko, labai mažai, tai politikai sukurti ir įsileisti žmones, kuriuos norime įsileisti. Tai yra kultūriniai, religiniai, sociologiniai kriterijai, kuriuos turėtume susikurti (...) kvalifikacijos reikalavimai taip pat turėtų būti reguliariai peržiūrimi“, – paaiškino M. Dubnikovas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad per ateinančius 5–10 metų darbuotojų iš užsienio Lietuvos verslui reikės vis labiau ir jei aiški, nuosekli migracijos politika sukurta nebus, gelbėjant ekonomiką gali tekti skubiai leisti įsidarbinti bet ką.

„Gali būti situacija, kad jei tos aktyvios migracijos politikos neturėsime, po 5-10 metų susidursime su situacija, kai mums labai trūks darbo rankų ir įsileidinėsime bet ką, bet kokiomis sąlygomis, su visokiomis neigiamomis pasekmėmis“, – neatmetė M. Dubnikovas.

„Migracijos spaudimas taps vis aktualesnis. Kai šalis pradeda gyventi gerai, joje norinčių gyventi atsiranda vis daugiau. Manau, kad šį procesą mes tikrai pradėjome“, – apibendrino jis.

Palengvintos sąlygos įsivežti ir įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių

Birželio 30 d., paskutiniąją Seimo pavasario sesijos dieną, parlamentas pritarė gausiam UTPĮ pataisų projektui.

Jame numatoma, kad nuo ateinančių metų užsienietį pakvietusiam verslui užteks informuoti UŽT tik apie jo kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne apie abu, kaip iki šiol. Be to, reikalavimas negaliotų, jei siūlomas atlygis viršija vidutinį. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikės atlikti darbo rinkos testo.

Kartu pataisomis nuo 4 iki 3 mėn. trumpinamas leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Leidimą gyventi užsienietis nuo kitų metų galės gauti dar būdamas užsienyje.

Taip pat, nuo kitų metų liepos nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje galės ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas. Dar užsieniečiams suteikiama teisė dirbti pagal laikinąją darbo sutartį.

UTPĮ pakeitimais sudaroma galimybė visai šeimai atvykti į Lietuvą, kai abu sutuoktiniai turi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

Siekiant priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius ir sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas, įstatymo projektu taip pat tikslinamos laikinosios apsaugos suteikimo nuostatos. Numatomi palengvinti atvykimo, buvimo, įsidarbinimo reikalavimai, užtikrinamos kitos priėmimo sąlygos.

Pagal įstatymo projektą darbdavys galės rinktis, ar įdarbinti užsienietį, turintį reikiamą kvalifikaciją ar vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, ar įsipareigoti užsieniečiui mokėti ne mažesnį nei metinis vidutinis mėnesinis šalies ūkio bendrojo darbo užmokesčio dydis darbo užmokestį.

Iki šiol visi įdarbinti asmenys buvo skirstomi į apdraustųjų kategorijas tik pagal draudimo rūšis – nereikėjo nurodyti, ar jie yra užsieniečiai.

Nuo balandžio pradžios darbdaviai, priėmę asmenį į darbą, pranešime „Sodrai“ turės pažymėti, ar asmuo yra užsienietis, nurodyti asmens gimimo datą, jei žmogus neturi Lietuvoje suteikto asmens kodo bei nurodyti užsieniečiui suteiktą interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodą (ILTU kodas).

Pranešimas teikiamas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą www.sodra.lt/draudėjai, pasirinkus naujos 11 versijos 1-SD formą.

Darbdaviai, kurie per draudėjo paskyrą pateiks pranešimą apie įdarbinto užsieniečio valstybinio socialinio draudimo pradžią, gaus priminimą apie būtinybę pateikti papildomą informaciją apie Lietuvoje dirbantį užsienietį (LDU formą). Šią informaciją per „Sodros“ sistemą renka Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnyba.

Dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių nėra draudžiami socialiniu draudimu pagal galiojančias tarptautines sutartis, kitų ES valstybių narių išduotas pažymas. Kai kurie trečiųjų šalių piliečiai, kurie komandiruoti pas Lietuvos darbdavį, dirba kitoje ES valstybėje – tai reiškia, kad jiems taikomas kitos ES valstybės narės, kurioje dirba, socialinis draudimas. Tokiais atvejais nereikia teikti „Sodrai“ pranešimo apie įdarbinto užsieniečio socialinį draudimą (1-SD forma). Darbdaviai turi tik pateikti informaciją apie Lietuvoje dirbantį užsienietį (LDU formą) – ji bus reikalinga Valstybinės darbo inspekcijos ir Užimtumo tarnybos funkcijoms vykdyti.

Kad būtų sumažinta darbdavių administracinė našta, nuo balandžio 1 d. tie darbdaviai, kurie teikia informaciją apie dirbančius komandiruotus užsieniečius, neprivalės teikti duomenų apie komandiruotam darbuotojui taikomas garantijas.