Kovo 31 dieną KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 dieną 1,5–2,7 karto – visose oro kokybės tyrimų stotyse.

Antradienio ryte oro kokybė išliko prasta visoje Lietuvoje – ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos.

Antradienio popietės duomenimis, daugiau nei du su puse karto kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė viršyta Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose, daugiau nei tris kartus – Kaune, Jonavoje.

Remiantis meteo.lt informacija, šiandien vėjo kryptis keisis iš pietų į vakarų. Užterštą oro masę išstums gaivesnis oras iš vakarų, todėl, tikėtina, oro kokybė šalyje pagerės antroje dienos pusėje.

Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, didesnės dalelės – KD10 – paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.

Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

Tačiau trečiadienį Klaipėdoje oras buvo švarus, kietųjų dalelių kiekis siekė vidutinį.

Pasak meteorologų, palydoviniai stebėjimai pastaruoju metu rodo nemažą gaisrų aktyvumą Pietryčių Ukrainoje (okupuotose ir pafrontės teritorijose). Dalis gaisrų plinta dėl sprogimų.

"Visos tos kietosios dalelės vėjo buvo pakeltos aukštai į atmosferą ir dabar atkeliavo pas mus į Lietuvą. Negana to, dėl esamų oro sąlygų mūsų šalyje bendrą taršos lygį didina ir vietinė tarša – automobiliai, žemės ūkis, statybos, pramonė", – rašoma meteorologų tinklalapyje.

Aplinkosaugininkai paskelbė, kad oro kokybės tyrimų stotys kelias dienas iš eilės fiksavo padidėjusį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Jonavoje, Panevėžyje, o kituose miestuose koncentracijos taip pat augo.

Dar pirmadienį oro užterštumas kietosiomis dalelėmis vienoje stotelėje užfiksuotas ir Klaipėdoje, tačiau trečiadienį šis pavojus atslūgo, kietųjų dalelių kiekis buvo vidutinis.

Vis dėlto besitęsiantys sausi orai ir kaitra nėra palankūs teršalų išsisklaidymui, jie kaupiasi.

"Kai oro kokybė yra prasta ir pavojingų sveikatai kietųjų dalelių koncentracijos aukštos, rekomenduojame vengti aktyviai judėti, sportuoti, dirbti fizinį darbą atvirame ore, reikėtų sutrumpinti ir vaikų buvimo laiką lauke. Žmonėms, turintiems lėtinių, ypač kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligų tokiu metu geriau daugiau laiko leisti uždarose, dirbtinai vėdinamose patalpose", – dėstė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Specialistai rekomenduoja per karščius būstus vėdinti anksti ryte ir vėliau vakare, dienos metu esą geriau langus laikyti uždarytus.

"Tiesa, oro tarša pas mus neviršija leistinų normų, bet šiuo atveju turėtume pasisaugoti dėl karščių", – teigė A.Šlepetienė.

Ketvirtadienį paskelbtais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, labai didelė kietųjų dalelė koncentracija registruojama Kaune, Kėdainiuose, Šiauliuose, didelė – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Akmenėje, Jonavoje.

Tokia tarša fiksuota Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis.

Pagal ES normas, leistina kietųjų dalių koncentracija ore per parą negali viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre.

Tarnybos teigimu, ketvirtadienį ir penktadienį vyraus nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos, tad oro užterštumo lygis liks aukštas.

Prastos oro kokybės priežastys – transporto ir pakeltoji tarša (dulkės, kylančios, nuo nešvarių gatvių), kietojo kuro deginimas.

„Dar septynios administracinės bylos, pradėtos po tokių pranešimų, nagrinėjamos“, – „Kauno dienai“ teigė Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Rasa Žitkevičiūtė.

Visą parą budintys inspekcijos darbuotojai iš Bendrosios pagalbos centro iki praėjusio penktadienio gavo 66 tokius pranešimus. Ne visi pasitvirtino.

„Skundų dėl galimo atliekų deginimo padažnėja ne tik, kai atšąla, bet ir, kai šviečia saulė ir nėra vėjo. Na, ir aišku, esant tam tikroms mėnulio fazėms. Bet tada dažniausia telefonu 112 skambinama vakare arba naktį“, – pasakojo R.Žitkevičiūtė, akcentuodama ir tai, kad tokių pranešimų kasmet daugėja. Aplinkosaugininkai tai sieja ir su aktyviu žiniasklaidos dalyvavimu sprendžiant šią problemą, dėl ko visuomenė ne tik vis labiau nepakanti pažeidėjams, bet ir yra informuota apie būdus, kaip su jais kovoti.

R.Žitkevičiūtės teigimu, budintys jų pareigūnai reaguoja į tokius pranešimus nedelsiant ir paprastai atvyksta patikrinti gautos informacijos per pusvalandį. O tai, kad, pagal turimą statistiką, iš šiemet gautų pranešimų apie galimą atliekų deginimą kol kas pasitvirtino tik ketvirtadalis, susiję ir su karantinu. Nes ne visi galimi pažeidėjai įsileidžia tikrintojus į savo namus. O jiems teigiant, kad serga ar yra saviizoliacijoje, aplinkosaugininkai eiti pas tokius į namus negali.

Tačiau, pasak R.Žitkevičiūtės, dėl minėtos priežasties nepasitvirtino tik mažuma pranešimų. Dažniausiai gyvenantieji įsivaizduojamų pažeidėjų kaimynystėje būna nepatenkinti, kad šie šildosi anglimi, kuri taip pat deginama skleidžia aitrų kvapą bei didelius dūmus. Tačiau šis kuras dar nėra Lietuvoje uždraustas.

Minėtiems penkiems skirtingų Kauno dalių gyventojams bei trijų mieste įsikūrusių bendrovių vadovams protokolai surašyti dėl to, kad jie kūreno baldų ar medžio atliekas. Už tai nubausti Vėjo bei Radvilų dvaro gatvių Vilijampolėje, Šilėnų gatvės Palemone, Giedraičių gatvės Žaliakalnyje bei Islandijos plento gyventojai. Ir dviejų Kauno autoservisų, įsikūrusių Vilijampolėje bei Romainiuose, ir Šančiuose esančios baldų gamybos įmonės vadovai.

Dažniausiai šie pažeidėjai teisinosi, kad nežinojo, jog draudžiama šildytis tuo, ką jie degino. Arba tikino, kad šias atliekas naudoja tik prakuroms. O vyresnieji dar buvo linkę dalintis kalte ir su savo vaikais, esą atvežusiais jiems šias atliekas, kurių daugiau nėra, kur dėti.

Įkliuvus pirmą kartą už atliekų, kurios teršia orą, deginimą, asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 100 eurų. O įstaigos vadovui – nuo 170 iki 1170. Tačiau paprastai skiriama tik pusė gresiančios minimalios baudos, kurią privalu sumokėti per mėnesį. O to nepadarius, medžiaga jau perduodama Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui, kuris jau tokiam pažeidėjui skiria nebe minimalią baudą.

R.Žitkevičiūtės teigimu, šiemet piktybinių pažeidėjų, kuriuos tektų bausti ne vieną kartą, kaip ankstesniais metais, dar nebuvo. O įkliuvus deginant orą teršiančias atliekas pakartotinai, asmeniui jau gresia bauda nuo 270 iki 1200 eurų, o įstaigos vadovui – nuo 500 iki 3000 eurų.

„Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

„Sekmadienį kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimų nebus, nes pagal dabartines koncentracijas matau, kad situacija kardinaliai pasikeitė. (...) Pasikeitė oro masė – nešvari oro masė pasitraukė labiau į rytus, o mes dabar gaunam daugiau iš pietų švaresnę oro masę, todėl galima džiaugtis ir šiluma, ir geru oru“, – pridūrė ji.

Anot V. Bimbaitės, nuo ketvirtadienio Lietuvoje buvo fiksuojama iki trijų, o vietomis ir iki keturių kartų didesnė kietųjų dalelių (KD10) koncentracija.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad oro užterštumas pirmadienį ir antradienį gali vėl padidėti.

„Tie teršalai gali sugrįžti, bet koncentracijos bus mažesnės, nei buvo, pavyzdžiui, penktadienį“, – komentavo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Jos teigimu, padidėjusią taršą Lietuvoje lėmė pietryčių krypties oro srautų atginti teršalai iš pietvakarių Rusijos, pietryčių Ukrainos, kur, remiantis palydovine informacija, fiksuojama daug miškų gaisrų.

Pavyzdžiui, „dėl sveikatai pavojingo oro užterštumo“ laikinai uždaryta Vengrijos diplomatinė misija, kuriai skirtus paklausimus diplomatai rekomenduoja siųsti į šalies konsulatus Sidnėjuje ir Melburne. Anksčiau dėl šios priežasties Kanberoje pristabdė veiklą Airijos ir Italijos ambasados. Dabar, leidinio žiniomis, tai ketina padaryti ir Izraelio diplomatinė misija.

Estijos ambasada, pasak jos diplomatų, atnaujins darbą Sidnėjuje. „Laikino ambasados personalo persikėlimo priežastis yra oro kokybės blogėjimas, taip pat norime apsaugoti labiausiai pažeidžiamus jos darbuotojų šeimų narius“, – cituoja laikraštis Estijos diplomatinės misijos vadovę Kersti Eesmaa. Anksčiau taip būdavo tik didelių politinių krizių krečiamose šalyse, pridūrė ji.

Kaip informavo Kanberos prekybos rūmų vykdomasis direktorius Michaelas Schaperis, sostinėje uždaryta ir daugelis vyriausybės institucijų.

Smarkūs miško gaisrai siaučia rytinėje Australijos pakrantėje nuo praėjusių metų spalio vidurio. Ugnis apėmė dideles teritorijas žemyno pietryčiuose, Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose, keli regionai pietinėje pakrantėje uždaryti turistams, o jų gyventojams duotas nurodymas skubiai evakuotis.

Gaisrai jau sunaikino daugiau kaip 8 milijonus hektarų miško, liepsnose žuvo mažiausiai 25 žmonės, tarp jų – keturi ugniagesiai. Sudegė apie 3 tūkstančius gyvenamųjų namų ir daugiau kaip 4 tūkstančiai administracinių ir ūkinių pastatų.

Papiktino elgesys

Kauniečiai, kurių atžalos lanko Kauno mokyklą-darželį „Šviesa“, liko apstulbę, kad specialistams skalambijant apie mieste padidėjusią oro taršą, pastarosios ugdymo įstaigos atstovai nepaisė patarimų ir pirmadienį vedė įvairaus amžiaus vaikus į lauką, nors ir rekomenduota to nedaryti.

„Dar ir šiandien pastarąjį klausimą iškėliau kalbėdamasi su mokyklos-darželio „Šviesa“ vadove. Ji man sakė, jog didžiausia oro tarša – Petrašiūnuose. Tačiau Kaune, juk yra tik dvi oro kokybės tikrinimo stotys, o Petrašiūnų artimiausia iš jų! Nežinau, kaip į duomenis apie užterštą orą sureaguota Petrašiūnuose įsikūrusių darželių atstovų, bet šios mokyklos-darželio vadovė man užsiminė, jog specialistai patarė ne visai nevesti vaikų į lauką, o tiesiog neorganizuoti jiems aktyvios veiklos atvirame ore. Įdomu, kaip jie sugeba sukontroliuoti vaikus, kad šie nesielgtų aktyviai? Tačiau, atrodo, jog kol nėra gautas specialistų pranešimas, mokyklos-darželio personalas elgiasi kaip panorėjęs“, – emocijų neslėpė pašnekovė, kurios priešmokyklinio amžiaus atžala lanko mokyklą-darželį „Šviesa“.

Prašė, kad vaiko nevestų į lauką

Moteris sakė iki šiol stebinti internetinį puslapį, kuriame pateikiami naujausi duomenys apie kietųjų dalelių normas ore. Jos viršijamos ir šiandien, todėl kaunietė teigė išreikalavusi, jog jos vaikas nebūtų vedamas į lauką esant tokiai užterštumo situacijai. Pašnekovės noro buvo paisyta, tačiau esą kiti šios mokyklos-darželio „Šviesa“ auklėtiniai į lauką vis tiek buvo išvesti.

„Kaune antradienį – plika akimi matomas smogas. Regis, valdininkai patys nežino, kuris kurį turi informuoti svarbiais klausimais. Mokykloje-darželyje mane tikino, jog atstovai kartais gauna pranešimus apie oro taršą, tačiau vakar esą tokio nebuvo gauta. Tačiau, mano nuomone, ugdymo įstaigos personalas galėtų būti labiau žmogiškas ir paisyti tokių dalykų, juk čia kalbama apie vaikus!“, – svarstė kaunietė.

Trūksta informacijos

Portalui kauno.diena.lt mokyklos-darželio „Šviesa“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas, Erika Vaidelienė patvirtino – vaikai iš tiesų vakar lauke buvo, nes esą reikėjo išvėdinti patalpas. Pašnekovė tvirtino, kad tokio pobūdžio raštas, kuriame nerekomenduojama vesti vaikų į lauką, pastaruoju metu nebuvo gautas.

„Oro taršos rodmenis mes stebime, todėl kreipėmės į savo sveikatos priežiūros specialistę, kuri esant tokiai užterštumo situacijai patarė neorganizuoti vaikams fiziškai aktyvių veiklų lauke. Tačiau kasdien tokių specialistų savo ugdymo įstaigoje neturime, todėl norėtumėme dažniau gauti pranešimus apie tai, kada galime vesti vaikus į lauką, o kada nerekomenduojama. Vaikų sveikata mums išties rūpi“, – akcentavo ji.

E. Vaidelienė pabrėžė, kad nors darželinukai ir mokiniai pirmadienį buvo lauke, tačiau laikas čia esą buvo sutrumpintas iki pusvalandžio, atsižvelgiant į oro užterštumo rodiklius.

Ugdymo įstaigoms pataria stebėti situaciją

„Gegužę, kai kietųjų dalelių kiekis ore taip pat buvo padidėjęs, išplatinome pranešimą Kauno miesto ir rajono savivaldybių Švietimo skyriaus atstovams, prašydami, kad šie informuotų darželius bei mokyklas, jog atstovai stebėtų oro užterštumo duomenims internete ir įvertintų, ar vaikai gali būti vedami į lauką, ar ne“, – portalui kauno.diena.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento atstovė žiniasklaidai Kristina Mikalauskienė.

Ugdymo įstaigos personalas galėtų būti labiau žmogiškas ir paisyti tokių dalykų, juk čia kalbama apie vaikus!

Pasak jos, vakar Petrašiūnų oro kokybės tikrinimo stotyje buvo fiksuotas aukštas kietųjų dalelių kiekis ore, todėl rekomenduota, kad vaikai nebūtų tokio užterštumo ore. K. Mikalauskienė užsiminė, jog pastarojo klausimo aptarimą organizuos vėl, ir, jei bus nutarta, pranešimai su minėtomis rekomendacijomis ugdymo įstaigoms bus išplatinti dar kartą.

Primename, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento duomenimis, pirmadienį Petrašiūnų stotelėje buvo viršytos nustatytų kietųjų dalelių normos, todėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama, o mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.

Specialistų teigimu, kietosios ore sklandančios dalelės turi poveikį gyventojų centrinei nervų sistemai, gali dirginti akių, nosies ir gerklės gleivinę, sukelti kvėpavimo sutrikimus bei turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimui. Oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, nėščios moterys, vyresnio amžiaus asmenys.

Padidėjus oro taršai gyventojams patariama:

* riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke;

* vaikams neorganizuoti kūno kultūros pratybų lauke;

* mankštintis uždarose patalpose ar vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių;

* neatidarinėti orlaidžių, langų;

* sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;

* blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kasdien stebėti aplinkos oro kokybės informaciją ir pastebėjus, kad oro užterštumas padidėjęs, užtikrinti, kad vaikai į lauką nebūtų vedami.

Daugelyje šalies oro kokybės tyrimo stočių jau keletą dienų pastebima padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija.

Anot NVSC, užterštumas kietosiomis dalelėmis padidėjęs dėl nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų, taip pat įtakos galėjo turėti transporto ir pakeltoji tarša, o dalis teršalų gali būti atnešama iš Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje vykstančių miškų gaisrų.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria likti namuose, nevesti mažų vaikų į lauką, sandariai uždaryti langus, išjungti vėdinimo sistema, taip pat rekomenduojama saugoti kvėpavimo takus – naudoti marlines kaukes ar respiratorius, vengti aktyvios fizinės veiklos, o blogai pasijutus, nedelsiant kreiptis į gydytojus.