Rodikliai – be pasididžiavimo
Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) paskelbtais duomenimis, Klaipėdos uostas pernai buvo pats prasčiausias uostas Šiaurės Europos dalyje ir antras nuo galo visoje Europoje.
Dešimties šių metų mėnesių statistika bylojo dar prastesnius rezultatus, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai labiau rūpi įvaizdžio ir prabangos reikalai.
Direkcija skelbė, kad 2022 metais Klaipėdos uostas krovė 36,12 mln. tonų krovinių, kai 2021 m. buvo perkrauta 45,62 mln. tonų.
Praėjusių metų spalio duomenimis, uoste buvo perkrauta vos 27,09 mln. tonų krovinių.
O visų dvylikos mėnesių statistika byloja, kad Klaipėdos uostui nepavyko pakilti iš Europos uostų reitingų lentelės apačios.
2023 metais uoste krauta beveik 33 mln. tonų, tai yra 9 proc. mažiau nei 2022-aisiais.
Pati direkcija pernai gyrėsi tik augančiais konteinerių krovos rezultatais – buvo perkrauta 1,027 mln. konteinerių.
Visi kiti rodikliai, skaičiuojant tris praėjusių metų ketvirčius, rodė visišką Klaipėdos uosto pasiekimų dugną.
Uosto direkcija, pateikdama veiklos rezultatus už tris praėjusių metų ketvirčius, pripažino, kad krova mažėjo visose krovinių grupėse.
Uoste apsilankė mažiau laivų nei 2022 m., bet direkcija džiūgauja, kad dešimčia procentų atvyko daugiau keleivių nei užpernai, o štai kruiziniais laivais atplaukė net 58 keleiviais daugiau.
Skaičiai bylojo ir apie smukusias pajamas – 2023 m. per tris ketvirčius pajamos smuko 3,8 proc. ir sudarė 43,8 mln. eurų. Uosto pajamos, lyginant trejų metų tuos pačius laikotarpius, stabiliai smunka.
2023 m. per tris ketvirčius uosto direkcijos pelnas prieš apmokestinimą sudarė 21,6 mln. eurų, t. y. 1,1 mln. eurų mažiau nei užpernai.
Uosto direkcija skelbė, kad pernai investicijos siekė 100 mln. eurų, įgyvendinti reikšmingi uosto gilinimo, krantinių rekonstrukcijos projektai.
Atlyginimas vis didėjo
Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Algiui Latakui 2022 metais mokama 6 511 eurų pastovioji atlyginimo dalis ir priedas už pasiektus rezultatus – dar 3 255 eurai. Tai yra 9 766 eurai kiekvieną mėnesį.
Uosto rodikliai vis prastėjo, bet A. Latako alga tik kilo.
Direkcija skelbė, kad 2023 metais antrąjį ketvirtį jau buvo mokama 10 141 eurų alga (pastovioji dalis – 7 556 ir priedas už pasiektus rezultatus – 2 585 eurai).
Tačiau ir tiek buvo mažoka. Tad nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio generaliniam direktoriui mokama 10,5 tūkst. eurų alga.
A. Latakas dar gali tikėtis sulaukti ir metinės premijos.
Iš „Klaipėdai“ siųsto A. Latako atsakymo į klausimus galima spėti, kad uosto direkcijos vadovas jaučiasi vertas prezidentinės algos.
„Nepaisant to, kad dėl geopolitinės situacijos uosto krova mažėjo, išlaikytas aukštas Uosto direkcijos pelningumas. Taip pat, lyginant su konkuruojančiais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos kritimas yra mažesnis (palyginimui – 2023 metais Rygos uosto krova mažėja apie 20 proc., Talino – 30 proc.). 2023 m. įgyvendinti Uosto direkcijos projektai įrodo, kad įmonė ir toliau geba vykdyti suplanuotas investicijas bei kitas įstatymo pavestas funkcijas, neprašydama subsidijų iš valstybės biudžeto“, – atsakyme teigė A. Latakas.
Sumos: 2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų. Kyla klausimas – kokios sumos šiemet reikės vadovų algų priedams? Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lūkesčius atitiko?
Direkcijoje dirba trys direktoriai, kuriems nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio mokamas 9 450 eurų atlyginimas. Iki tol buvo mokami 8 788 eurai (5 859 eurų pastovioji algos dalis ir 2 929 eurų priedas už pasiektus rezultatus).
Kodėl buvo mokami priedai, jei bendrovės veiklos rezultatai prastėjo? A. Latakas paaiškino, kad direktoriams mokėta tokių pareigų verta alga.
„Vadovaujantis Klaipėdos uosto direkcijos įstatais, sprendimą dėl bendrovės direktorių darbo užmokesčio priima stebėtojų taryba, remdamasi Vyriausybės patvirtintais principais ir atlygio rėžiais. Nustatant darbo užmokestį atsižvelgiama į pareigybei keliamus reikalavimus, atsakomybę bei lygiavertėms pareigybėms Lietuvoje mokamą darbo užmokestį. Sprendimai dėl atlygio dydžio ir priedų mokėjimo priimami atsižvelgiant į bendrovei ir direktoriams keliamus tikslus ir vertinant, ar veiklos rezultatai atitinka akcininko lūkesčius. Formuojant tikslus atsižvelgiama ne tik į uosto krovos rezultatus, bet ir kitus Uosto direkcijos veiklos rodiklius, numatytus Uosto direkcijos strateginiame plane“, – paaiškino A. Latakas.
Rezultatai – antroje vietoje?
Buvęs Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kiek gaudavo algos 2009 m. pradėjęs vadovauti direkcijai per buvusią pasaulinės ekonomikos krizę, nustebino skaičiais.
„Skaičiuojant eurais, mano alga buvo apie 2,5 tūkst. į rankas. Didžiausia, su visais priedais alga, kurią esu gavęs šiose pareigose, siekė 2,7 tūkst. eurų“, – prisiminė E. Gentvilas.
Tačiau 2009 metais, vis smunkant uosto rodikliams, alga generaliniam direktoriui nebuvo didinama.
„O priedą, kuris mokamas už gerus rezultatus, gavau tik dalį metų, kol ėjau šias pareigas“, – patikino E. Gentvilas.
Išgirdęs, kiek algos gauna dabartinis Uosto direkcijos vadovas, E. Gentvilas nusistebėjo.
„Taip, didesnė nei prezidento. Bet man nerūpi. Aš atėjau dirbti per pačią krizę ir reikėjo daug pastangų, kad uosto rodikliai pakiltų“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Paklaustas apie valstybės valdomas įmones, kurios dabar tapo akcinėmis bendrovėmis, E. Gentvilas turėjo savų pastabų tokiam virsmui.
„Valstybės valdomos įmonės šiuo požiūriu pradeda nukonkuruoti privatų sektorių. Nes kriterijai, kuriais apmokami ten sėdintys vadovai, jau seniai sukonstruoti taip, kad tik jie ten uždirbtų. Uždirbti tai uždirba, bet ar visada sėkmingai dirba? Aš turėčiau didelio skepticizmo“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Kuriant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akcinę bendrovę, buvo akcentuota, kad tokio sprendimo esminis tikslas – bendrovė turi nešti valstybei pelną.
„Maksimalų pelną. Bet vykstant tokiems pokyčiams, dažniausiai pasinaudojama tuo, kad būtų didinami atlyginimai. Kriterijai sukonstruojami taip, kad būtų labai gera darbo vieta, gerai apmokama, o rezultatai štai jau yra antroje vietoje“, – pastebėjo E. Gentvilas.
Eugenijus Gentvilas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Per krizę krovė daugiau
Seimo narys E. Gentvilas pastebėjo, kad valstybinių įmonių virsmas akcinėmis bendrovėmis kol kas stulbinamų rodiklių neparodė.
„Kuo didesnės algos „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, tuo dažniau traukiniai genda. Kuo didesnės algos valstybinėse energetikos įmonėse, tuo dažniau energetikai turi konfliktų su gyventojais, nes aptarnavimo kokybė prastėja ir prastėja. Galėčiau daugybę tokių pavyzdžių išvardinti“, – patikino E. Gentvilas.
2009 m., kai Uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, krova uoste buvo smarkiai kritusi.
Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako.
„Bet 2010 m. perkopėme 30 mln. tonų krovinių ribą. 2011 m. krovėme 36,6 mln. tonų krovinių. 2023 metais uosto krova gal ir bus 33 mln. tonų. Sprendžiu iš dešimties mėnesių uosto pateiktos statistikos. Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako“, – dar praėjusių metų pabaigoje prognozavo E. Gentvilas.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tinklalapyje galima rasti tikslesnius uosto krovos duomenis tuo laikotarpiu, apie kurį kalbėjo E. Gentvilas.
„Pagal krovinių apyvartą Baltijos šalių uostuose, Klaipėdos uostas 2011 m. vėl susigrąžino lyderio pozicijas ir susumavus metinius rezultatus aplenkė Rygos, Ventspilio bei jungtinį Talino uostą (Mūga (Muuga), Paldiskis, „Old City“, Sarema (Saaremaa), Paljasare (Paljassaare). Klaipėdos uosto atotrūkis nuo Jungtinio Talino uosto 2011 m. sausio–gruodžio mėn. siekė 123,7 tūkst. t. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2011 metų sausio–gruodžio mėn. sudarė 45,5 mln. t ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą net 8,8 mln. t.“, – skelbė Uosto direkcijos statistika.
Atlygis – už tikslus
Po iškalbingų E. Gentvilo pateiktų skaičių, kyla klausimas, kas atsitiko valstybėje, kad už prastesnius rezultatus nusipelnoma triskart didesnės algos?
Dienraštis „Klaipėda“ A. Latako klausė – kodėl 2023 metais buvo mokami priedai, jei rezultatai šiais metais akivaizdžiai prastėjo?
„Uosto direkcijos finansiniai rezultatai yra labai svarbūs, tačiau nė kiek ne mažiau svarbios yra Uosto direkcijai pavestos funkcijos, kurios išvardintos Uosto įstatymo 11 straipsnyje. Vertinant įmonės veiklos sėkmingumą, visų pirma atsižvelgiama į įstatymo numatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat veiklos ir rezultatų atitiktį akcininko lūkesčiams ir iškeltų tikslų pasiekimą. Priimant sprendimą dėl kintamos algos dalies išmokėjimo yra vertinama, kaip sekėsi pasiekti iškeltus tikslus. Kintama atlygio dalis, kuri buvo nustatyta metų pradžioje, buvo mokama, nes iškelti tikslai buvo pasiekti“, – taip į klausimą atsakė A. Latakas.
Laukia premijų
Uosto direkcijos vadovas A. Latakas paaiškino, kad sprendimai dėl metinių premijų mokėjimo direktoriams ir generaliniam direktoriui bus priimti 2024 metų gegužės mėnesį.
„Kai bus aiškūs galutiniai Uosto direkcijos veiklos rezultatai ir įvertintas rezultatų atitikimas iškeltiems metiniams tikslams“, – tikino direkcijos vadovas.
2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų.
Kokios sumos reikės už visus 2023 metus?
„Faktiškai išmokėtas darbo užmokestis bus fiksuotas pasibaigus metams. Reikšmingų pokyčių, lyginant su 2022 m., nebus, nes darbo užmokestis vadovybei nuo 2023 m. II ketv. padidėjo nedaug“, – teigė Uosto direkcija.
Kylant uosto vadovų darbo užmokesčiui, kilo klausimas, ar didinamos ir kitų darbuotojų algos?
„Pagal įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, visiems darbuotojams darbo užmokestis yra peržiūrimas vieną kartą per metus. Uosto direkcijos darbo apmokėjimo sistema paremta gerąja tarptautine praktika – siekiant pritraukti ir išlaikyti Uosto direkcijos veiklai reikalingus specialistus, kiekvienos pareigybės darbuotojui mokamas atlygis yra lyginamas su rinkos duomenimis“, – atsakė A. Latakas.
Paaiškėjo, kad 2023 metais direkcijos darbuotojams darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 15 proc.
„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ženkliai pasikeitusį rinkos atlygių vidurkį, spartų vidutinio atlyginimo augimą Lietuvoje pastaraisiais metais“, – aiškino A. Latakas.
Vadovas teigė, kad direkcija savo darbuotojams moka rinkoje mokamą darbo užmokestį, kaip ir už savo veiklai reikalingas medžiagas, prekes bei paslaugas moka rinkos kainą.
Pasiteiravus, kokia dalimi darbo užmokesčio didinimas ir išmokų bei premijų skyrimas sumažins akcinės bendrovės pelną ir dividendus valstybei, A. Latakas atsakė, kad subsidijų iš valstybės įmonė neprašė.
„Sąnaudos mažina bet kurios įmonės pelną, tačiau be įmonės veiklai reikalingų darbuotojų, prekių ir paslaugų nebūtų galimybės uždirbti pajamų ir pelno. Nepaisant dėl geopolitinių aplinkybių sumažėjusios krovos ir pajamų, įmonės veikla išlieka pelninga, buvo mokami ir 2024 metais planuojami mokėti dividendai, įmonei nereikalingos subsidijos iš valstybės biudžeto veiklai tęsti. Akcininkas, formuodamas lūkesčius, įvertina reikšmingas aplinkybes, lemiančias įmonės veiklos rezultatus“, – tikino direkcijos vadovas.
