Ankstų gruodžio 2-osios rytą Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėtojas gavo UAB „Wordline Lietuva“ bendrovės analitiko pranešimą, kad šiuo metu įvairiuose sostinės pinigų išgryninimo bankomatuose atliekamos galimai neteisėtos operacijos. Į nurodytas bankomatų vietas nedelsiant buvo išsiųstos gausios policijos patrulių pajėgos. Universiteto g., prie bankomato, patruliai pastebėjo vyrą, kuris, paėmęs iš bankomato pinigus, greitu žingsniu ketino pasišalinti. Buvo nutarta patikrinti šio vyro asmenybę. Pareigūnai nesuklydo – Rusijos piliečio piniginėje buvo daug įtartinų banko mokėjimo kortelių ir nemaža suma eurų. Patruliai jį pristatė į policijos komisariatą.

Specializuoto padalinio, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, dirbdami pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagrobiant didelės vertės turtą, dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo ir netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, greitai nustatė, kad sulaikytasis, trisdešimt vienerių metų Rusijos Federacijos pilietis atskrido iš Rygos į Vilnių išvakarėse, o į Rygą – iš Maskvos. Be to, pas jį rastas ir bilietas skrydžiui iš Vilniaus į Varšuvą.

Vyras konspiracijos sumetimais vienu metu rezervavo kambarius įvairiose sostinės rajonuose. Kriminalistai išsiaiškino, kad įtariamasis buvo apsistojęs ir viename iš Konstitucijos prospekte esančių viešbučių. Viešbučio patalpoje buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios metu rasti sulaikytojo vyro asmeniniai daiktai, nešiojamas kompiuteris su specialia programine įranga ir priedais, skirtais įkelti pagrobtus asmens duomenis į bankinę mokėjimo kortelę. Iš viso pas įtariamąjį buvo rasta 50 padirbtų mokėjimo kortelių ir beveik 27 000 eurų, kuriuos Rusijos pilietis per trumpą laiką jau spėjo pavogti iš įvairių bankomatų.

Operatyviam darbui ir įrodymams rinkti buvo pasitelkti pareigūnai iš Kriminalinės policijos biuro Techninių sprendimų valdybos bei specialistai, tiriantys nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Tyrimo metu Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai gavo duomenų iš Latvijos kolegų, kad per naktį Rygoje iš įvairų bankomatų buvo neteisėtai išgryninta ir pasisavinta šešiaženklė suma eurų. Taip pat gauta informacijos, kad tuo pačiu laiku ir Estijoje, galimai naudojant suklastotas mokėjimo korteles, iš bankomatų neteisėtai buvo išimami pinigai.

Gruodžio 3 d. teismas paskyrė įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą įgyjant didelės vertės svetimą turtą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.

Vilniuje iš trijų SEB banko bankomatų 2010-2011 buvo pavogta apie 717 tūkst. litų tuomet galiojusia valiuta.

„Nėra nustatyti asmenys padarę nusikaltimą. Prokuratūra turės tęsti tyrimą ir ieškoti asmenų, padariusių nusikalstamą veiką“, – sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.

Kaltinimai dėl didelės vertės turto pagrobimo organizuotoje grupėje buvo pateikti šešiems asmenims, keturi iš jų dirbo inkasatoriais saugos bendrovėje „G4S Lietuva“. Pareigūnai įtarė, kad jie atskleidė kodus ir taip padėjo pagrobti pinigus.

Banko SEB atstovams teisme pateikus prašymą nagrinėti bylą ne viešuose posėdžiuose, byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.

Byla ne vienerius metus nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir tik šiemet balandį buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo išteisinti visi asmenys dėl visų jiems inkriminuotų nusikaltimų.

Prokuratūra šį nuosprendį apskundė.

„Teismas konstatavo, kad prokurorės skundas be argumentų, neatsakantis į teismo kritiką. Prokurorė siekė įrodyti kaltę prielaidomis, spėlionėmis, apkaltinamajam nuosprendžiui keliami griežti reikalavimai. Kaltinimas remtas iš esmės prielaidomis, spėlionėmis, draugų susirašinėjimu. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką poligrafo duomenys gali būti naudojami tik tyrimo ikiteisminio tyrimo kryptims ir strategijai. Poligrafo duomenų negalima naudoti net vidiniam įsitikinimui formuoti priimant apkaltinamąjį nuosprendį“, – sakė teisėjas E. Rimšelis.

Teisėjas suabejojo tyrimą atlikusių pareigūnų objektyvumu – iškreipti, klastoti vaizdo rašų duomenys, įslaptintas liudytojas atsirado po įtarimų pareiškimų, be to, tyrėjai buvo žinomos visos aplinkybės, kurias nurodė įslaptintas liudytojas.

Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau šalys dar gali rašyti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.