Socialiniame tinkle ikimokyklinio ugdymo darbuotoja lietuvių kalbą išvadino šunų kalba. Įrašą moteris parašė rusiškai. Netrukus pasipylė komentarai, kuriuose ne tik gėdinama įrašo autorė, bet ir aršiai diskutuojama dėl rusakalbių mokyklų ateities. Ministerija priduria, kad tai užtraukė negarbę visai pedagogų bendruomenei.
Vilniaus lopšelis-darželis „Žiburėlis“ nuo žurnalistų slepiasi užuolaidomis. Po to, kai šio darželio pedagogė skambiai pasisakė socialinėje erdvėje. Komentarą moteris parašė rusų kalba.
„Aš gyvenu Lietuvoje visą gyvenimą, lankiau rusišką mokyklą ir vaikai nuėjo į rusišką. Ukrainiečių ir baltarusių pas mus nemažai, nemanau, kad jie eis į lietuvišką mokyklą mokytis šunų kalba“, – rašė pedagogė.
Lietuvių kalbą prilyginusios šunų kalbai pedagogės kolegoms – šokas, o aplinkiniams gyventojams – nuostaba, kaip ši moteris dar dirba su vaikais.
„Pedagogai patys labai nustebo dėl šio pedagogės pasisakymo, nes jokių indikacijų iki tol nebuvo, tai buvo šokas“, – teigė Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Nu, kaip galima, gyvena Lietuvoj ir sakyt tokius žodžius, čia nesąmonė“, – piktinosi vyras.
„Kas išduoda tuos pažymėjimus aukšto išsilavinimo, jeigu pedagogas va taip pasako, tai ko tada laukt iš vaikų, ką ji gali išmokyt vaikus“, – stebėjosi kitas vyras.
„Nu, tai ją iš Lietuvos reikia išvyti už tokį pasisakymą, čia kraupus vaizdelis“, – siūlė moteris.
Tai ją iš Lietuvos reikia išvyti už tokį pasisakymą, čia kraupus vaizdelis.
Dėl įrašo socialinėje erdvėje pedagogė nesislapstė ir pati prisipažino darželiui lietuvių kalbą prilyginusi šunų kalbai. Tad abipusiu šalių sutarimu, sausio 19 diena bus paskutinė jos darbo diena.
„Įstaigos direktorė sukvietė pedagogų tarybą, apsvarstė šitą klausimą, priėmė sprendimą, kad pedagogų etikos kodeksas pažeistas ir darbuotoja pasielgė tikrai netinkamai“, – kalbėjo D. Meiželytė.
„Mes traktuojam kaip šiurkštų mokytojų darbo etikos pažeidimą, tai prieštarauja švietimo įstatymui, kur mokytojas negali diskredituoti mokyklos, turi gerbti Lietuvos valstybę, istoriją, lietuvių kalbą“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Darželis, kuriame dirbo mokytoja – lietuviškas, o pati pedagogė – rusakalbė. Lietuvos rusų bendruomenė jos žodžius smerkia.
„Neapykantos kurstymas yra nusikaltimas. Nepamatuotai išsakyta nuomonė gali turėti skausmingų pasekmių“, – įspėjo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Nadežda Petrauskienė.
O ugdymo įstaigose tokie atvejai nebe pirmi. Prieš kelias savaites Vilniuje su dviem mokyklos draugais susitikęs moksleivis buvo apšaudytas iš pneumatinio ginklo, nes išsakė savo poziciją, kad yra už Ukrainą. Šįkart proputinišką leksikoną įvaldė mokytoja.
Anot savivaldybės, jei tokių atvejų daugės, atsakomybės turi imtis mokyklos.
„Įstaigos vadovo kompetencijoj yra prižiūrėti ir fiksuoti, jeigu pedagogo elgesys netinkamas, pažeidžia etiką“, – sakė D. Meiželytė.
Po šuniškų pasisakymų iš pedagogės lūpų visuomenė kelia klausimą dėl rusiškų mokyklų ateities ir kodėl priešiškumą valstybei demonstruojantys mokytojai vis dar išlaikomi valstybės.
„Kad išlaikytų savo tautos identitetą, galėtų rusų kalba mažinti pamokų skaičių, o lietuvių kalba padidinti skaičių ir rusų kultūra, kuri yra privaloma tokioj mokykloj“, – siūlė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Reiza Zinkevičienė.
Tačiau Suomijos miestas Turku nuėjo dar griežtesniu keliu. Pamatę, kad rusų kalbos mokymas pradinėse mokyklose žlunga, suomiai nusprendė rusų kalbos klases visai uždaryti.
Lietuvos sprendimo iki šiol dar nėra. Ministerija užsiima analize.
„Žiūrima, kokia mokinių ateitis, ar ji priklauso nuo mokomosios kalbos. Iš naujo vertiname, kiek kalbos mokosi ikimokykliniame, pradiniame, viduriniame. Kada turėsime konkrečius sprendimus, pasidalinsime su visuomene“, – žadėjo R. Skaudžius.
Lietuvoje tautinių mažumų mokyklų per 80, iš jų 28 – rusų mokomąja kalba.
