Galimybė priimti atgal daugybę gyventi IS kvazivalstybėje išvykusių moterų, taip pat jų vaikų, kurių daugelis gimė kovotojų užimtose teritorijose, pastaruoju metu intensyviai svarstoma Rusijoje, o kai kurie saugumo tarnybų vadovai laiko tokių žmonių repatriaciją potencialia grėsme.
Anksčiau šį mėnesį 27 4–13 metų amžiaus vaikai buvo nuskraidinti iš Irako į Maskvos regioną.
Šiltas striukes dėvintys ir minkštus žaislus prie savęs spaudžiantys vaikai buvo palydėti iš krovininio lėktuvo – po daugelio metų, praleistų Artimųjų Rytų dykumuose, juos pasitiko rūsti Rusijos žiema.
Po medicininių apžiūrų jie buvo perduoti savo dėdėms, tetoms ir seneliams, gyvenantiems Šiaurės Kaukaze – musulmoniškame regione Rusijos pietuose, iš kur išvyko daugiausiai Rusijos piliečių, prisijungusių prie IS.
Dar 30 vaikų į Rusiją buvo sugrąžinti gruodžio pabaigoje.
„Jie lanko mokyklas ir darželius. Su jais dirba savanoriai, kalbantys su jais apie jų sunkią patirtį ir aiškinantys, kaip jiems buvo įskiepytos nuomonės“, – sakė Cheda Saratova, patarinėjanti Čečėnijos lyderiui Ramzanui Kadyrovui, kuris ėmėsi svarbaus vaidmens islamistų giminaičių repatriacijos procese.
„Kilnus poelgis“
Rusijos valdžia pateikia skirtingus grįžtančių žmonių skaičius. Anot Ch. Saratovos, į Rusiją buvo atgabenti maždaug 200 vaikų, o dar beveik 1 400 tebėra Irake ir Sirijoje.
Daug išteklių turintis Kremliaus protežė R. Kadyrovas 2017 metais ėmėsi iniciatyvos, kuria siekiama susigrąžinti kovotojų vaikus. Atitinkamas diplomatines derybas dažnai veda Alepe gimęs Čečėnijos senatorius Zijadas Sabsabis.
2017 metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino R. Kadyrovo pastangas sugrąžinti vaikus „labai kilniu ir teisingu poelgiu“ bei pažadėjo suteikti pagalbą.
„Tai labai geras dalykas Kadyrovo įvaizdžiui. Jis atrodo kaip žmogus, kuris ne tik naudoja jėgą prieš teroristus, bet ir stato mečetes, dalija humanitarinę pagalbą“, – teigė naujienų tinklapio „Caucasian Knot“ redaktorius Grigorijus Švedovas.
2015 metais Maskvai įsikišus į Sirijos konfliktą V. Putinas pareiškė, kad būtina likviduoti teroristus, kol jie neatvyko į Rusiją.
Nors kai kurie šalies regionai parengė reabilitacijos programų musulmonams ekstremistams, jos nepasiteisino nacionaliniu lygiu.
Be to, iš Sirijos ir Irako sugrįžę ir teisėsaugai pasidavę jaunuoliai buvo griežtai nubausti.
Šį mėnesį Rusijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino 16 metų laisvės atėmimo bausmę vienam studentui, kuris būdamas 19 metų išvyko į Siriją, kur pusmetį dirbo virėju ir vairuotoju IS kontroliuotoje teritorijoje.
Amnestijos pažadas
Džihadistų žmonų repatriacija yra sudėtinga ir todėl, kad Rusija nėra pasirašiusi ekstradicijos susitarimo su Iraku, kur daugelis jų buvo nuteisti, o kai kurie pasiųsti už grotų iki gyvos galvos.
Padėtį sunkina ir faktas, kad Rusijos įtakingos saugumo tarnybos nepritaria suaugusių piliečių priėmimui.
Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas lapkritį pabrėžė, kad džihadistai dažnai naudojasi konflikto zonas paliekančiomis moterimis ir vaikais kaip mirtininkais sprogdintojais ar verbuotojais.
„FSB laiko jas pavojingomis, nors daug šių žmonų išsiperka nuo kurdų nelaisvės ir galiausiai sugrįš vienu ar kitu būdu“, – sakė Ch. Saratova.
Rusijoje, kur IS yra uždrausta organizacija, dalyvavimas bet kokioje šio judėjimo džihadistų veikloje laikomas nusikaltimu.
„Daugeliui buvo žadėta tam tikra amnestija, bet iš tikrųjų tai netiesa, – sakė G. Švedovas. – Jie stoja prieš teismą, o (kaltinimai) kartais fabrikuojami, o kartais būna neišgalvoti.“
Pernai iš Sirijos į jų gimtąjį Dagestaną sugrįžusios dvi moterys tučtuojau buvo nuteistos kalėti aštuonerius metus. Galiausiai teismas nutarė atidėti bausmės vykdymą, kol paaugs jų vaikai.
Patiems vaikams, pirmuosius gyvenimo metus praleidusiems „kalifate“, sunku priprasti prie gyvenimo jiems nepažįstamoje Rusijoje.
Rusų pareigūnai tikisi, kad perdavus vaikus auklėti jų tėvų giminaičiams, mažėja tikimybė, kad užaugę Kaukaze – ne vieną dešimtmetį nuo islamiško ekstremizmo kenčiančiame regione – jie taps radikalais.
