„Džiaugiamės, kad prie „Palangos gintaro“ vairo stoja patyręs vadovas, turintis ilgalaikę sėkmingo vadovaujamo darbo patirtį sveikatos priežiūros srityje. Tikime, kad jūsų strateginis mąstymas, organizuotumas ir iniciatyvumas įkvėps visą kolektyvą ir užtikrins sklandų ir efektyvų reabilitacijos įstaigos darbą“, – pristatydama naują vadovą sakė O. Vitkūnienė.

Gydymo ir farmacijos įmonėms anksčiau vadovavęs S. Deveikis laimėjo vasarą rengtą konkursą, kuriame iš viso dalyvavo šeši kandidatai. Iš jų buvo reikalaujama turėti ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtį ir biomedicinos mokslų ar socialinių mokslų srities aukštąjį išsilavinimą.

SAM nuotr.

S. Deveikis yra baigęs biomedicinos mokslus Tartu universitete, vėliau studijavo valdymą ir administravimą ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Naujasis reabilitacijos įstaigos direktorius yra vadovavęs privačioms klinikoms ir užsienio medicinos ir farmacijos kompanijų padaliniams Lietuvoje.

1990 metais įkurta vaikų reabilitacijos įstaiga „Palangos gintaras“ turi daugiau nei 200 darbuotojų kolektyvą, kurie per metus aptarnauja daugiau nei 5 tūkst. pacientų nuo 1 iki 18 metų.

Nori būti kuo ilgiau

Nuostabios Kačerginės gamtos apsuptoje „Žibutėje“, kuri yra RKL Vaikų reabilitacijos skyriaus dalis, besveikstančių ligonių nereikia įkalbinėti, raginti atlikti visus iki vieno paskirtus pratimus ar užduotis. Maža to, viskas atliekama tiksliau, nei būtų galima tikėtis, o tai tik dar labiau pagerina reabilitacijos vaikams teikiamą naudą.

„RKL Vaikų reabilitacijos skyrius – pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti išmaniąją reabilitacinę įrangą vaikams, dėl kurios vaikai patys noriai eina į procedūras, nori būti jose kuo ilgiau, atlieka tiksliau, nuolat siekia pagerinti savo asmeninius pasiekimus, o tai galima įvertinti objektyviai – specialių matavimų programomis“, – pasakojo generalinis ligoninės direktorius docentas Linas Vitkus.

Turimi išmaniosios įrangos komplektai skirti lavinti įvairioms funkcijoms: judesių amplitudei, judrumui, raumenų tonusui ir jėgai, pusiausvyrai, kvėpavimui, pažintinėms – dėmesio koncentracijai, atminčiai, pastabumui ir kt.

Stebuklas – progresas

„Pastebėjome, kad vaikams nuobodžios vien tik tradicinės procedūros. Mūsų pacientai – vaikai, atstovaujantys Z kartai, kuri užaugo ir toliau auga su išmaniosiomis technologijomis. Tad ieškojome naujausios pasaulyje įrangos reabilitacijai, kuri būtų išmani. Mūsų užsidegimas davė puikių rezultatų“, – džiaugėsi ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Brazienė turima įranga ir dar geresnėmis galimybėmis padėti pacientams.

Pirmi pokyčiai, prasidėjus reabilitacijai, pastebimi jau po 3–7 dienų, priklausomai nuo būklės sudėtingumo.

Vedėja, paprašyta prisiminti atvejį ar kelis, ryškiausiai iliustruojančius reabilitacijos naudą, pasakojo apie prieš mėnesį iš „Žibutės“ sveikti namo išleistą mergaitę.

Medikų pagalbos jai prireikė dėl stipriai sužalotos rankos: nutraukti nervai ir kraujagyslės, sutrikę jutimai, buvo tik minimalūs sąnarių judesiai, mergaitė nieko negalėjo išlaikyti rankoje.

„Pirmą stebuklą padarė Kauno klinikų vaikų ortopedai-traumatologai, kurie sugebėjo išsaugoti mergaitei ranką. O antrą stebuklą padarė mūsų reabilitacijos specialistai, kantriu ir profesionaliu darbu grąžinę mergaitei sužalotos rankos judesius, jutimus, galimybę apsitarnauti. Tokie rezultatai įsimintini ir suteikiantys jėgų dirbti toliau... Ir tai padėjo pasiekti turima nauja įranga“, – įsitikinusi J.Brazienė.

Padeda po traumų ir ligų

Ligoninės Vaikų reabilitacijos skyrius turi du sektorius: „Žibutės“ (Kačerginėje) ir Vandos Tumėnienės (Kaune, Panemunės mikrorajone).

Abiejuose sektoriuose gydomi vaikai iš visos Lietuvos, atvykstantys reabilitacijos po patirtų traumų, kaulų operacijų, persirgto plaučių uždegimo ar bronchito, sergantys nervų ir virškinimo trakto ligomis, bronchų astma ir kt. Vaikai ir jų tėveliai gali pasirinkti, į kurį sektorių vykti, nes šios ligos gydomos abiejuose.

Vaikai, sergantys cukriniu diabetu ir nutukimu, turintys odos problemų, dėl ausų, nosies, gerklės ir inkstų bėdų gydomi tik „Žibutėje“.

Reabilitacijoje taikomi ir tradiciniai metodai: kineziterapija, masažas, fizioterapinės procedūros, ergoterapija, psichorelaksacija, vandens procedūros, inhaliacijos, haloterapija ir kt.

Konsultuoja logopedas, psichologas, socialinis darbuotojas, dietistas, vaikų ligų gydytojai-specialistai: pulmonologas, gastroenterologas, ortopedas-traumatologas, neurologas, alergologas, nefrologas ir kt.

Po kai kurių ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, bronchito, vaikai namo išleidžiami visiškai pasveikę. „Būna taip, kad kai kurie vaikai ir jų tėveliai turi kantriai tęsti nurodymus namuose: po

nudegimų traumų, lūžių, sergant cukriniu diabetu, nutukimu, esant nervų ligoms, bronchinei astmai“, – vardijo J.Brazienė.

Personalas vaikui ir jo artimiesiems suteikia daug informacijos ne tik apie gydymą, bet ir apie pačią ligą. Svarbu suprasti, kokie procesai vyksta organizme, ir kodėl reikia elgtis vienaip, o ne kitaip.

Vaiką iki 8 metų amžiaus slaugančiam asmeniui nakvynė įprastinėmis sąlygomis ir maitinimas yra apmokami Valstybinės ligonių kasos. Priimamų pacientų amžius – 0–18 metų.

„Žibutės“ sektoriuje vienu metu gydoma apie 50 pacientų, o V.Tumėnienės sektoriuje – apie 35 pa- cientus. „Orientuojamės į kruopštų darbą, nes mūsų pacientai atvyksta daugiausia reabilitacinio, kiek mažiau – sveikatos grąžinamojo gydymo“, – pasakojo J.Brazienė.

Užduotys – individualios

Viena svarbiausių RKL turimos reabilitacijos įrangos savybių – galimybė objektyviai testuoti, programuoti individualias užduotis ir jų sudėtingumo lygį, vertinti progresą bei pagal jį koreguoti užduotis efektyvesniam gydymui.

Pacientai realiai mato konkrečius rezultatus, atliekamo darbo naudą, todėl vaikas, atėjęs į procedūrą, yra labiau motyvuotas stengtis.

„I-Dance“ – tai kompiuterizuota fizinio aktyvumo skatinimo programa, taikoma individualiam kineziterapijos procesui. Skambant ritmingai muzikai vaikai šoka ant platformos, kartodami ekrane rodomas nuorodas pėdoms perstatyti platformos ribose. Pasibaigus programai gali matyti įvertinimą, kaip tiksliai atlikta užduotis, kur daugiausia padaryta klaidų.

„E-LINK“ programą sudaro 13 patentuotų įrankių rankos judesiams normalizuoti, platforma kūno mobilizacijai ir pusiausvyrai, davikliai judesių amplitudei ir raumenų jėgai vertinti bei lavinti, susieti su diagnostinėmis diagramomis ir kompiuteriniais žaidimais.

„See me“ – virtualios tikrovės reabilitacijos sistema, kuri padeda atkurti viso kūno ir galūnių atskirai motorines funkcijas, reakciją, lankstumą ir koordinaciją erdvėje. Vaikui stovint prieš televizoriaus monitorių reikia atlikti užduotis, matomas ekrane, kurios koreguoja jo judėjimo sutrikimus, didina judesių amplitudę sąnariuose, lavina reakcijos laiką ir kt.

Prietaisas ir kompiuterinė programa „Breathing Labs“ skirta kvėpavimo ligomis sergantiems vaikams. Kvėpavimo pratimai atliekami pučiant orą pro suspaustas lūpas į specialų daviklį. Nuo pučiamo oro greičio ir ilgio priklauso ekrane važiuojančios mašinėlės greitis, besiskleidžianti gėlė ar zuikio gaudomi balionėliai.

„Rehacom“ – kompiuterinė profesionali sistema vaikams, turintiems pažinimo, dėmesio, atminties ir kitų sutrikimų. Gerai atlikus užduotis formuojamas vaiko pasitikėjimo jausmas ir džiaugsmo emocijos, kurios taip pat svarbios lavinant vaikus. Ši sistema dažniausiai naudojama po galvos traumų, nervų ligomis sergantiems vaikams arba turintiems raidos sutrikimų.

„Lietuvoje reabilitacinį ligonių kasų apmokamą gydymą vaikams teikia 66, o suaugusiems net 137 gydymo įstaigos. Žiemą šiose gydymo įstaigose nuolat yra laisvų vietų, tačiau vasarą pakliūti į reabilitacinio gydymo įstaigą tampa labai sudėtinga, ypač jei ji yra įsikūrusi prie jūros ar kitame kurortiniame mieste“, – sako VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas.

Pasak jo, sergančiam žmogui gali būti skiriamos įvairios reabilitacijos paslaugų rūšys. Pavyzdžiui, ambulatorinė reabilitacija, kuri paprastai atliekama poliklinikoje, arba stacionarinė reabilitacija. Būtent reabilitacijos stacionare paslaugų analizė ir atskleidžia žmonių neatsakingumą.

„Vaikams, kaip ir suaugusiems, reabilitacinis gydymas skiriamas dviem atvejais – kai žmogui reikia atsigauti po sunkių traumų, arba sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis. Abiem atvejais reabilitacija negali būti atidėliojama tam laikui, kai tiesiog bus geras oras“, – teigia V. Zaksas.

Vasarą drastiškai padaugėja

Kasmet birželio mėnesį drastiškai pradeda daugėti vaikų, siunčiamų į reabilitaciją, o per liepos ir rugpjūčio mėnesius gydoma apie 3 tūkst. tokių vaikų. Tuo tarpu kitais mėnesiais mažųjų ligoniukų skaičius svyruoja nuo 500 iki 800.

V. Zakso teigimu, susidaro įspūdis, kad dažnai lėtinėmis ligomis sergančių vaikų tėveliai apie reabilitacijos reikalingumą prisimena tik vasarą, tikėtina, derindami šį laiką su savo atostogomis. Toks elgesys yra tikrai neatsakingas.

VLK primena, kad apie medicininės reabilitacijos reikalingumą sprendžia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kuris konsultacijos metu įvertina paciento diagnozę, taikytą gydymą, gretutinius susirgimus, ligos sunkumo laipsnį, galimas kontraindikacijas bei kitus aktualius duomenis. Gydytojas, pacientui paskyręs medicininę reabilitaciją, siuntime konkrečiai nurodo, kokią medicininės reabilitacijos rūšį paskyrė, o teritorinė ligonių kasa apmoka už suteiktas tos rūšies paslaugas.

2015 m. reabilitacijai apmokėti ligonių kasos išleido 43 mln. eurų, iš kurių 7,7 mln. eurų panaudota vaikų reabilitacijai apmokėti. 2016 m. suteikta reabilitacijos paslaugų už beveik 46 mln. eurų. Medicininės reabilitacijos paslaugos visuomet kompensuojamos pilnai ir pacientui papildomai mokėti nereikia.