Plačiau papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

– Kodėl tas rugsėjis buvo toks darbingas? Ką gi reiškia tie iškvietimai kas 9 min? Ar Vaiko teisių apsaugos situacija blogėja Lietuvoje?

– Aš sakyčiau, kad gerėja. Žmonės reaguoja, praneša. Ypatingai atkreipiame dėmesį į ugdymo įstaigas. Vaikai grįžo į mokyklas, darželius po vasaros. Mokytojai, auklėtojai bendrauja su vaikais, kalbasi, mato situaciją. Vieni iš tų pranešėjų yra mokytojai. Aišku, praneša ir gydytojai, ir kaimynai, ir seneliai. Žmonės, kurie mato, kad šeimai reikia pagalbos, reaguoja, kreipiasi į mus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Reiškia, kad tapome raštingesni. Tačiau skaičiai šiemet iš tiesų dideli - pralenkia praėjusius metus. Kodėl taip yra?

– Aš nesakyčiau, kad vaikų situacija blogėja, bet žmonės reaguoja, praneša. Žmonių tolerancija skriaudžiamam vaikui mažėja. Mes esame jautresni, atidesni. Mes reaguojame, kad laiku būtų suteikta pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai.

– Iš kur sulaukta daugiausiai skundų?

– Stebime statistiką ir matome, kad būna įvairiai. Vieni pagrindinių pranešėjų yra būtent policija. Bendruoju pagalbos telefonu kreipiasi pats vaikas, kaimynai, galbūt vienas iš šeimos narių ir praneša apie sudėtingą situaciją. Tada mes gauname pranešimą iš policijos ir reaguojame kartu su policija iki vienos valandos. Kiti pranešėjai būna socialiniai darbuotojai, kurie lankosi, mokytojai, gydytojai. Būna ir anoniminių pranešimų. Vis labiau auga skaičiai, kai žmonės prašo, kad jų duomenys būtų anonimiški. Žmonių ratas, kurie dažniausiai kreipiasi, yra gana platus.

– Kaip atrodo situacija mokymosi įstaigose? Matėme ne vieną istoriją, kai vaikai smurtauja vieni prieš kitus, kai smurtauja ir prieš mokytojus. Yra atvejų, kai ir mokytojai smurtauja prieš vaikus.

– Po karantino pastebėjome, kad išaugo skaičiai, kai patys vaikai tarpusavyje konfliktuoja. Būna pranešimų, kad vaikai mušasi, vienas kitą filmuoja, platina. Buvo atvejų, kai vyksta fiziniai konfliktai tarp mokytojų ir mokinių. Tačiau tie atvejai tikrai išskirtiniai ir reti. Svarbu dirbti su šeima, svarbu dirbti ir kalbėti su vaiku. Svarbu ir mokykloms imtis prevencinių priemonių, kaip spręsti konfliktus.

– Kaip sekasi jūsų skambučių linijai, į kurią galima kreiptis su savo problema?

– Tą skaičių turbūt augina ir pasitikėjimas Vaiko teisių nemokama linija. Žmonės skambina, klausia, konsultuojasi. Skambina ir patys vaikai, ir mokytojai, ir auklėtojai, ieško sprendimų.

Matome, kad linija veikia ir toliau kviečiu skambinti, klausti. Noriu pasakyti, kad jei nerasime atsakymo, tai ieškosime, kad jį suteiktume. Skambučiai yra nemokami.

– Kartais žmonės bijo kreiptis, nes galvoja, kad jei iškvietimas nepasitvirtins, jis liks kaltas.

– Pasitvirtinusių pranešimų skaičiai auga. Šiemet net 70 proc. situacijų pasitvirtino, kai atvykome įvertinti situacijos. Matome, kad šeimoje vienoje ar kitoje situacijoje buvo tam tikras smurtas ar teisių pažeidimas. Vienais atvejais buvo teikta pagalba, kitais atvejais tėvai inicijuoja pagalbą. Matome, kad mūsų visuomenės pažinimas, kaip atskirti smurtą ar pažeidimus, kai vaikui nėra sudaryta teisė į gydymą ar švietimą, stiprėja.

Vaikai – už skurdo ribos?

Ką galima nupirkti už 46 centus?

Galbūt kokį nors nedidelį skanumyną, arba patį pigiausią batoną, arba maišelį pigių makaronų, arba kelis obuolius su nuolaida, arba pusę kilogramo šviežių bulvių.

Tokia suma vienam šeimos nariui per dieną turi nežinia kaip labai gudriai prasisukti viena klaipėdietė, kuri augina du savo ir globoja tris svetimus vaikus.

Ši žemiau skurdo ribos atsidūrusi šeimyna – vieniša mama ir penki vaikai – gyvena Klaipėdos savivaldybės socialiniame dviejų kambarių bute, kurio plotas 52,6 kv. m.

Nuomininkė nedirba, bet, kaip teigiama, registruota Užimtumo tarnyboje.

Klausimas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai lig šiol neužkliuvo, už kokias lėšas pajamų negaunanti bedarbė augina tris globotinius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Moters deklaruotas praėjusių 2020-ųjų kalendorinių metų pajamas sudarė su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos išmokos – iš viso 983 eurai arba 13,65 euro vienam šeimos nariui per mėnesį.

Padalijus dienai, lieka po 46 centus.

Galimas dalykas, vaikai nebadauja, nes, tikėtina, kad šeima gauna produktų krepšelį iš „Maisto banko“.

Vis dėlto padėtis iš šalies atrodo labai tragiška.

Prašymas atskleidė bėdą

Panašu, kad ši šeimos finansinė situacija tęsėsi visus praėjusius metus.

Ne ką geresnė ji ir šiemet, nes vos galą su galu sudurianti klaipėdietė miesto valdžios buvo priversta prašyti, kad ją atleistų nuo buto nuomos mokėjimo prievolės.

Savivaldybę pasiekė oficialus socialinio būsto nuomininkės Ž.B. prašymas atleisti ją nuo būsto nuomos mokesčio mokėjimo nuo liepos 1-osios iki šių metų pabaigos.

Šiam prašymui dar turėtų pritarti miesto politikai. Būtent prašymas ir atskleidė katastrofišką šeimos padėtį.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, parama šeimai gali būti teikiama tuo atveju, kai kalendorinių metų deklaruotos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, yra ne didesnės nei 192 eurai.

Klaipėdietės su penkiais vaikais šeimos mėnesio pajamos vienam asmeniui yra 14 kartų mažesnės, nei valstybės nustatytas remiamų pajamų dydis.

Socialinio būsto nuomos mokesčio moteriai per metus susidarydavo 534 eurai, tad jį sumokėjus, iš gaunamų vaiko pinigų likdavo pusė tiek.

Ar moteris mokėjo tą nuomos mokestį, ar kaupėsi skola, dienraštis informacijos neturi.

Klaipėdos miesto savivaldybė turi 591 socialinį būstą.

Socialinių būstų skolininkų yra 149, tai yra už būsto nuomą skolingas kas ketvirtas savivaldybės socialinio būsto nuomininkas.

Jų skola miestui siekia 63,2 tūkst. eurų.

Nuo šių metų pradžios nuo socialinio būsto nuomos mokesčio dėl sunkios finansinės padėties Klaipėdoje yra atleistos trys šeimos.

Jei pritars uostamiesčio taryba, šios moters šeimyna būtų ketvirtoji atleista nuo mokesčio iki šių metų galo.

Globoti leido teismas

Ž.B. šešių asmenų šeima gyvena dviejų kambarių socialiniame būste.

Moteris be savo dviejų augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems Vilniaus apylinkės teismo nutartimi nustatyta nuolatinė globa.

Gyventoja naudojasi jai priklausančiomis išmokomis, tai yra – pagalbos pinigais vaikus globojančioms šeimoms, išmokomis už vaikus, globos (rūpybos) išmokos tiksline kompensacija.

Vis dėlto bendra gaunamų pajamų suma – labai maža.

Tad klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad teismas leido globoti nepilnamečius jokių finansinių pajamų neturinčiam žmogui?

Pasirodo, globai nėra privaloma netgi pilna šeima (tėtis ir mama).

Esą vaikus globoti ar jais rūpintis norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs, ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.

„Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti be tėvų globos paliktus vaikus, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis“, – patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėja Justina Marcinkutė.

Pažeidimų jūsų minimoje globėjos šeimoje fiksuota nebuvo.

Šiuo atveju, kaip gali būti tinkamai ugdomas vaikas, jei jo išlaikymui per dieną tėra 46 centai ir jo asmeninę erdvę sudaro tik 8,6 kvadratinio metro dviejų kambarių bute?

Formalūs reikalavimai globai

Pasiteiravus, kokius kriterijus turi atitikti globėjai, globojantys nepilnamečius vaikus, J.Marcinkutė vardijo Vaiko teisių tarnybos direktyvas.

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti ar rūpintis jaunesniu kaip 10 metų vaiku.

Globėjas turi būti ne jaunesnis nei 21 metų, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globėjas negali būti pripažintas neveiksniu, taip pat – jei nuo jo buvo atskirtas vaikas ar anksčiau buvo apribota tėvų valdžia dėl to, kad jis netinkamai atliko savo pareigas.

Taip pat, norint tapti vaiko globėju, privalomi mokymai, trunkantys tris mėnesius.

Tačiau niekur nefiksuojama, ar globėjas privalo gauti pajamų, kurios užtikrintų ne tik jo paties, bet ir globotinio išlaikymą.

Tad šiuo atveju socialiniame būste gyvenanti ir du savo vaikus auginanti bedarbė formaliai atitiko visus dar trijų nepilnamečių globėjos kriterijus.

Egzistavimo užribyje nematyti?

Anot J.Marcinkutės, kiekviena istorija ir situacija yra skirtinga ir jautri, nes tai susiję su vaikais.

Todėl esą kiekvienam atvejui Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai „skiria ypatingą dėmesį, atskirai vertina individualias situacijas“.

„Vaiko teisių gynėjai daro viską, kad vaikams būtų užtikrinta saugi aplinka, augti ir ugdytis tinkamos sąlygos, atliepti geriausi jų interesai, o, esant galimybei, tokiomis sąlygomis vaiką globoti artimais emociniais ryšiais su juo susijusiam asmeniui, jam teikiamas prioritetas“, – dėstė J.Marcinkutė.

Vaiko teisių tarnybos atstovė postringavo, kad nepilnamečio globos ar rūpybos tikslas – „užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti“.

„Kartą per metus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai atlieka globos peržiūrą, bendrauja su vaikais, globėjais (rūpintojais), vertina vaiko gyvenimo sąlygas, kaip užtikrinami kiti jo poreikiai. Pažeidimų jūsų minimoje globėjos šeimoje fiksuota nebuvo. Nuolatinę globą nustato ne Vaiko teisių apsaugos tarnyba, o visas aplinkybes įvertinęs teismas“, – teigė J.Marcinkutė.

Ir pridūrė, jog globos išmokos skiriamos vaikams jų poreikių užtikrinimui.

Tačiau šiuo atveju kalba ne apie pažeidimus ar emocinę vaiko aplinką, bet kalbama apie nepilnamečių pragyvenimą už 46 centus per dieną, apie egzistavimą žemiau skurdo ribos, kuris anaiptol neprimena saugaus augimo, vystymosi ir tobulėjimo.

To jokia vaikų teises ginanti tarnyba kol kas šioje šeimoje nepastebėjo.

Į portalo žurnalistų rankas sekmadienį patekęs vaizdo įrašas šokiravo. Jame užfiksuota, kaip naktį, apie 3.30 val. Šalčininkuose net dvejų metų neturinti nuoga mergaitė bėga kiemais ir garsiai klykia.

Visą šį vaizdą matę šalčininkiečiai iškart iškvietė pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi tąnakt termometro stulpelis rodė vos 2 laipsnius šilumos.

„Vaikutis buvo tik su sauskelnėmis, todėl paskambinę tarnyboms puolėme prie jo, apgobėme striuke. Išgirdę sąmyšį netrukus lauke pasirodė ir tėvai, kibo į atlapus ir liepė nieko nekviesti“, – šokiruojančias tos nakties įvykio detales portalui pasakojo įvykio liudininkė.

To paties miesto gyventoja pasakojo, kad šeima, apie kurią pasakojama, daugelio miestelėnų gerai žinoma.

„Šiame name yra keletas butų, beveik visuose gyvena mėgstantys išgerti žmonės. Ši šeima – viena iš jų. Kai ateina savaitgalis, tai čia nuolat vyksta baliai, todėl kyla klausimas: kaip tokie tėvai prižiūri vaikus?“ – retoriškai klausė pašnekovė, kuri teigė girdėjusi iš kaimynų, kad tąnakt galėjusi sušalti mergytė buvo palikta šeimoje.

Kaip portalui komentavo Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, į šį įvykį nedelsiant sureagavę pareigūnai nuvyko į šeimos namus. Čia paaiškėjo, kad be priežiūros buvo palikti net trys mažamečiai – 2018, 2016, 2012 metų gimimo. Dvejų metų neturinti mergaitė, kuri nuoga bėgiojo lauke – viena iš jų.

Tuomet visi jie palikti motinos globon, ji tąnakt buvo blaivi, o Vaikų teisių tarnybos atstovams apie poreikį pasirūpinti vaikais nebuvo pranešta. Namuose buvusiam sugyventiniui nustatytas 0,97 prom. girtumas.

Kitą dieną po įvykio pareigūnai dar kartą vyko į šeimos namus ir, esą, jokių pažeidimų neužfiksavo, motina buvo blaivi.

Vaikų teisių tarnybos atstovai sekmadienį apie šį įvykį vis gi buvo informuoti ir priimtas sprendimas pirmadienį spręsti dėl tolimesnio vaikų likimo.

Vaikai paimti iš šeimos

VVTĮT komunikacijos specialistė Aida Žemaityte-Budnikienė portalui patvirtino, kad ankstų pirmadienio rytą Vaiko teisių apsaugos Šalčininkų rajone specialistės nuvyko į šeimą.

„Vaikų motina paaiškino, kad nakties metu ją kankino nemiga, ji atsikėlė ir neuždariusi durų nuėjo paskui savo sugyventinį pas kaimyną. Pabendravus su vaikų tėvais, įvertinus gautus dokumentus iš kitų įstaigų (ugdymo) bei tai, kad šeima mums žinoma nuo 2010 metų dėl socialinių problemų, o 2018 metų viduryje šeimoje augantiems vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis, tačiau per darbo su šeima laikotarpį žymių teigiamų pokyčių neįvyko, vaikus nuspręsta paimti iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje pas artimą giminaitį“, – detalizavo specialistė.

Vaikus nuspręsta paimti iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje pas artimą giminaitį.

A. Žemaityte-Budnikienės teigimu, pirmadienį po pietų surengtas skubus atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vadovai, Socialinių paslaugų centro vadovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkuose specialistės, atvejo vadybininkė, socialinė darbuotoja, jau kurį laiką dirbanti su šeima, ir vaikų motina. Vaikų tėvas į posėdį kviečiamas buvo, tačiau neatvyko.

„Po atvejo vadybos posėdžio informacija apie šeimą perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos mobiliajai komandai, kuri 14 dienų teiks pagalbą šeimai. Planuojama, jog mobilioji komanda į šeimą vyks artimiausiomis dienomis, o tėvams sutikus – su jais dirbs psichologas, priklausomybių specialistas ir socialinis darbuotojas“, – sakė pašnekovė.

Į portalo žurnalistų rankas patekęs vaizdo įrašas verčia stvertis už galvos. Jame užfiksuota, kaip naktį, apie 3.30 val. Šalčininkuose net dvejų metų neturinti nuoga mergaitė bėga kiemais ir garsiai klykia.

Visą šį vaizdą matę šalčininkiečiai iškart iškvietė pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi tąnakt termometro stulpelis rodė vos 2 laipsnius šilumos. 

„Vaikutis buvo tik su sauskelnėmis, todėl paskambinę tarnyboms puolėme prie jo, apgobėme striuke. Išgirdę sąmyšį netrukus lauke pasirodė ir tėvai, kibo į atlapus ir liepė nieko nekviesti“, – šokiruojančias tos nakties įvykio detales portalui pasakoja įvykio liudininkė.

To paties miesto gyventoja pasakojo, kad atvykus tarnyboms toliau veiksmo nematė – atlikus pilietišką pareigą pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau, kaip pasakoja moteris, šeima, apie kurią pasakojama, daugelio miestelėnų gerai žinoma.

„Šiame name yra keletas butų, beveik visuose gyvena mėgstantys išgerti žmonės. Ši šeima – viena iš jų. Kai ateina savaitgalis, tai čia nuolat vyksta baliai, todėl kyla klausimas: kaip tokie tėvai prižiūri vaikus?“ – retoriškai klausė pašnekovė, kuri teigė girdėjusi iš kaimynų, kad tąnakt galėjusi sušalti mergytė buvo palikta šeimoje.

Sekmadienio rytą portalas susisiekė su Vilniaus policijos atstovais ir išsiaiškino, kad pareigūnai tikrai buvo kviesti ir vyko į šiuos namus Šalčininkuose.

„Pranešimą apie tai, kad praeiviai mato gatvėje vaiką, galimai pasiklydusį, policija gavo 3.33 val. Skubiai reaguota ir nuvykta į įvykio vietą“, – teigė Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Vaikutis buvo tik su sauskelnėmis, todėl paskambinę tarnyboms puolėme prie jo, apgobėme striuke. Išgirdę sąmyšį netrukus lauke pasirodė ir tėvai, kibo į atlapus ir liepė nieko nekviesti.

Policijos atstovės duomenimis, atvykę pareigūnai išsiaiškino, jog be priežiūros buvo palikti net trys mažamečiai – 2018, 2016, 2012 metų gimimo. Dvejų metų neturinti mergaitė, kuri nuoga bėgiojo lauke – viena iš jų.

„Motina ir jos sugyventinis, vaikų tėvas, aiškino, kad tik trumpam buvo nuėję pas kaimynus“, – mažamečių tėvų žodžius citavo J. Samorokovskaja. Pareigūnai nedelsiant patikrino abiejų blaivumą. Motina, pasak policijos atstovės, buvo blaivi, o jos sugyventiniui nustatytas 0,97 prom. girtumas.

Kadangi vaikams nebuvo kilusi grėsmė, o motina blaivi, visi vaikai buvo palikti jos globon.

„Vaiko teisių tarnybos atstovų tąnakt pareigūnai nekvietė, nes motina galėjo likti su vaikais. Kitos dienos popietę pareigūnai dar kartą vyko į šios šeimos namus – jokių pažeidimų neužfiksuota, motina blaivi“, – apie tolimesnius įvykius pasakoja J. Samorokovskaja.

Susisiekus su VVTĮT komunikacijos specialiste Aida Žemaityte-Budnikiene, ji patvirtino pareigūnų informaciją dėl tos nakties įvykių.

„Pareigūnai, nematydami grėsmės vaikams, neprivalėjo iškart informuoti mūsų tarnybos. Tačiau jau kitą dieną apie šį atvejį mums buvo žinoma“, – teigė atstovė.

A. Žemaitytė-Budnikienė portalui patvirtino, kad šeima tarnybai yra žinoma, jai šiuo metu yra taikoma atvejo vadyba.

„Pirmadienį socialiniai darbuotojai vyks į šeimos namus ir spręs, kokių priemonių imtis toliau“, – pokalbio pabaigoje paminėjo pašnekovė.

Portalas primena, kad Lietuvos įstatymai numato, jog vaikas iki 6-erių metų be objektyvios būtinybės negali likti vienas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

Pilietis, kuris internete tiesiogiai filmuoja, kas vyksta Kauno rajone gyvenančios šeimos namuose, teigia, jog čia pirmiausia atvyko pareigūnai. Vyro žodžiais kalbant, buvo gautas anoniminis pranešimas, dėl kurio iškviesti ir Vaikų teisių apsaugos specialistai.

Vaizdo įraše matoma, kad į šiuos namus atvykę keli pareigūnai. Vienas jų, kalbinamas filmuojančio asmens, į kalbas nesileidžia. Matoma, kad po kambarį vaikšto dar vienas vyras, galimai – čia gyvenančių keturių mažamečių vaikų tėvas. Fone pasigirsta ir nerišlus moters balsas. Ji, kaip galima suprasti iš pasakotojo, yra vaikų mama.

Filmuojantis vyras teigia, kad „namuose su vaikais yra blaivus tėvas, motina – šiek tiek išgėrusi“.

Po kurio laiko namuose sulaukiama ir Vaikų teisių apsaugos specialistų. Jiems atvykus, vaizdo įrašo autorius paprašomas trumpam pasišalinti į kitą kambarį. Jis, paprašytas tėvų, taip ir padaro.

Tiesioginę transliaciją vienu metu stebėjo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.

Vaikai palikti namuose

Portalui susisiekus su Kauno policijos atstovu paaiškėjo, kad veiksmas vyksta Kauno rajone, Vilkijos apylinkių sen. esančiame Pabalių kaime. 

„Apie 16.26 val. pareigūnai gavo pranešimą, kad namuose su nepilnamečiais vaikais esanti moteris galimai yra neblaivi. Atvykusiems pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes, 40-ies metų moteris atsisakė tikrintis blaivumą“, – teigė jis.

Atvykus paaiškėjo, kad namuose yra keturi mažamečiai, todėl pareigūnai pakvietė ir Vaikų teisių apsaugos specialistus.

Atvykusiems pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes, 40-ies metų moteris atsisakė tikrintis blaivumą.

„Kartu su jais pareigūnai gali aiškintis visas aplinkybes, kas ir buvo daroma. Tik atvykus į vietą paaiškėja, ar iškvietimas pagrįstas, ar ne“, – detalizavo Kauno policijos atstovas.

Apie 17.30 val. grįžo namuose buvusių nepilnamečių 40-ies metų tėvas, kuris buvo blaivus.

Vaikai liko namuose su tėvu. Pareigūnai toliau aiškinasi įvykio aplinkybes.

Pasiteiravus, ar tiesioginę vaizdo transliaciją daręs pilietis turėjo teisę taip elgtis, su portalu kauno.diena.lt bendravęs pareigūnas buvo atviras.

„Jei tėvai jam leido būti jų namuose, tai pareigūnai nieko negalėjo padaryti. Jie atvyko reaguodami į gautą iškvietimą ir negali leistis provokuojami jokių pašalinių trikdžių. Tarnybos dirba savo darbą“, – pokalbį baigė pašnekovas.

Policija dėkoja pilietiškiems gyventojams už teikiamą informaciją ir primena, kad visuomet pastebėjus bet kokį galimai daromą teisės pažeidimą, kreiptumėtės bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pernai institucijos užfiksavo per tūkstantį smurto prieš vaikus atvejų, beveik pusė jų - fizinis smurtas.

Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktais duomenimis, pernai užfiksuoti 1238 smurto atvejai, kurių metu iš viso nukentėjo 1192 vaikai. 2013 metais smurto atvejų buvo užfiksuota daugiau - 1454 atvejai, 2012 metais buvo nustatyti 1343 atvejai.

Kaip pažymima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ataskaitoje, skirtingas smurtą patyrusių vaikų (1192) ir smurto atvejų prieš vaikus (1238) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai pakartotinai patyrė smurtą. Pasak ataskaitos, pernai daugiausiai užfiksuota psichologinio smurto (50 proc.) bei fizinio smurto atvejų (44 proc.).

Smurtą daugiausiai patyrė 10–14 metų vaikai - užfiksuoti 436 smurto atvejai prieš šio amžiaus vaikus, arba 36,6 proc. visų atvejų.

Tuo tarpu Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikia duomenis, kad pernai nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjo 1337 vaikai. Kaip teigiama ataskaitoje, minėtų institucijų statistinių duomenų skirtumas galimai rodo, kad vaikų teisių specialistai negavo informacijos apie visus smurtą patyrusius vaikus, nors šie atvejai buvo žinomi policijai.

Vyriausybėje šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame apibrėžiama smurto prieš vaikus sąvoka, draudžiama taikyti vaikams fizines bausmes, taip pat griežčiau ribojamos galimybės dirbti su vaikais už seksualinius nusikaltimus baustiems asmenims.

Įstatymu taip pat ketinama įteisinti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai negalėtų būti paliekami vieni be vyresnių nei 14 metų asmenų, o vaikai  iki 14 negalėtų būti vieni be suaugusiųjų paliekami naktį nuo 22 iki 6 valandos. Pataisomis numatoma nustatyti ir skubaus vaiko paėmimo bei apgyvendinimo tvarką.

Permainų Norvegijoje dėl vaiko teisių apsaugos galima tikėtis kitąmet, jeigu šios šalies parlamentas ratifikuos Hagos konvenciją.

Norvegijoje besilankiusi ir su vaiko teisių apsaugos pareigūnais susitikusi vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresnioji patarėja Inga Juozapavičienė trečiadienį per pasitarimą Seime informavo, kad planuojama, jog 2015 metais konvencija turėtų būti pateikta parlamentui ratifikuoti. Viliamasi, kad tais pačiais metais dokumentas bus ratifikuotas.

„Tuomet atsirastų galimybė keistis informacija“, - sakė ji.

„Tai šviesa tunelio gale (...), bus galima gauti informaciją iš instituciją, kurios sprendžia vaiko paėmimo klausimus. O šiandien tai yra uždara valstybė su savo nacionaline teise. Tai, matyt, rezultatas, kurio mes labiausiai laukiame“, - tvirtino ir sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Lietuva yra siūliusi Norvegijai pasirašyti dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo vaikų teisių apsaugos srityje, bet sulaukė atsakymo, kad ši valstybės laikosi pozicijos nepasirašyti dvišalių bendradarbiavimo sutarčių, nes jos neatitiks nacionalinių teisės aktų, be to, norima taikyti bendrą politiką visų imigrantų atžvilgiu.

Pasak I.Juozapavičienės, Norvegijoje ir Danijoje yra sukurtas mechanizmas, kaip ginamos vaikų teisės šeimose ir kaip užtikrinama pagalba tėvams, kokiais atvejais ir kaip vaikai paimami iš šeimos. Ji akcentavo, kad šiose valstybėse tokiais atvejais teikiama nemokama teisinė pagalba, o institucijų sprendimai yra skundžiami, tačiau tai gali daryti tik tėvai, mat Lietuvos valstybės institucijos nėra bylos dalyvės. Dėl tos pačios priežasties jos negali gauti jokios informacijos apie konkretų atvejį.

Norvegijos pareigūnai taip pat sakė, kad pagal jų statistiką, bylų dėl Lietuvos piliečių vaikų pradedama nedaug.

„Mes esame jų statistikos gale, jie turi daugiau problemų su kitų šalių vaikais“, - sakė I.Juozapavičienė.

R.Šalaševičiūtės duomenimis, Šiaurės šalyse paimtų Lietuvo piliečių vaikų skaičius nesiekia dešimties.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento atstovas Andrius Bendinskas pranešė, kad Norvegijai buvo įteikta nota su priminimu, kad ji yra ratifikavusi Vienos konvenciją, o šis tarptautinis dokumentas įpareigoja suteikti informaciją, kai tik kyla globos klausimas, susijęs su kitos šalies piliečiais.