„Per Velykas margučių ridinėjimas, daužymas daugiausiai yra suaugusiųjų tradicijos, kurių vaikai mokosi. O per Atvelykį visa tai kartoja, ne tėveliai, ne seneliai, bet vaikučiai“, – pasakojo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė.

Anksčiau per Atvelykį žmonės dažydavo visus per savaitę vištų padėtus kiaušinius. Dabar vaikai nusidažo po kelis margučius, kad turėtų ridenimui ir kitiems tradiciniams Velykėlių žaidimams.

„Marginame lygiai taip pat kaip per Velykas, tik per Atvelykį dažniau margina tik vaikučiai. Yra tokia tradicija, kad krikšto tėveliai numarginę kiaušinukus dovanoja savo krikšto vaikučiams“, – pritarė muziejininkė Jolanta Maižiūtė.

Išlaikant tradicijas margučiai per Atvelykį puošiami vašku ir dažais.

„Marginti nėra sunku. Labai viskas paprasta, turime kiaušinuką, turime pagaliuką su vinute ir karšto vaško ir marginame“, – sakė J. Maižiūtė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Per pavasario šventes būtina suptis ir kuo aukščiau. Ir nors anksčiau vaikai supdavosi dėl derliaus, dabar aukštai supamasi dėl sveikatos ir linksmybių.

„Nes kuo aukščiau išsisupsi ir per Velykas, ir per Atvelykį, tuo ilgesni linai užaugs, tuo geresni javai užderės. Ir dar toks gražus pasakymas yra, kad vaikai bus stiprūs ir sveiki visus metus“, – kalbėjo S. Milvidienė.

Linksmai ir trankiai Atvelykį šiauliečiai švenčia dėl savo vaikų. Sako, kad domėtis vaikų Velykėlėmis pradėjo tik šeimoje atsiradus atžaloms. O dabar smagu puoselėti ir vaikams perduoti lietuvių liaudies tradicijas.

„Švenčiame antrą kartą ir pradėjome švęsti tik tuomet, kai atsirado vaikų. Pernai šventėme kitam Lietuvos krašte, Sudarge, ten tokia glaustesnė šventė buvo, čia daugiau visko“, – pasakojo moteris.

„Smagu, kad puoselėjamos tradicijos ir visai puiki šventė“, – džiaugėsi kita moteris.

„Dažniausiai tik Velykas švenčiame, Velykėlių kažkaip ne, šiemet pirmą kartą čia atvažiavome“, – sakė dar viena pašnekovė.

Svarbiausiais ir tradicinis vaikų Velykų patiekalas – Atvelykio kiaušinienė.

Žemaitijoje ją nuo senų laikų kepdavo per visas pavasario šventes, tad ne išimtis ir šios mažosios Velykėlės.

O be visų vaišių ir linksmybių svarbūs ir gražiausio margučio rinkimai, tik puošti jie privalo būti ne suaugusių, o vaikų rankomis.

Šią šventę tradiciškai organizuoja Klaipėdos etnocentro darbuotojai, jie kasmet sugalvoja mažiesiems klaipėdiečiams daugybę pramogų ir žaidimų, pamokėlių ir išbandymų.

Šiemet vaikai galėjo daug ko pasimokyti. Kantrieji mokytojai jiems padėjo spalvinti švyturius, pasigaminti inkilus, rodė, kaip iš šiaudų pasigaminti velykinį paukštelį, pasidaryti lėlytę ant piršto, laivelį ar švilpynę, įrodė, kad nepažįstamų vaikų ir suaugusiųjų būrys gali drauge groti.

Per Atvelykį senaisiais laikais vaikai margindavo Velykų vištų padėtus kiaušinius, Klaipėdoje vaikai galėjo spalvinti medinius kiaušinukus.

Visas būrys mažųjų laukė prasidedant margučių ridenimo varžybų.

Tie vaikai, kurie į Atvelykio šventę Klaipėdoje atėjo ne pirmą kartą, žinojo, kad galės pavaikščioti kojūkais, apsiauti didžiules klumpes ir jomis pereiti kelmelių taku, pagauti medinę žuvelę ar užmesti lanką ant koto.

Tarškantis, barškantis kiemas suteikė džiaugsmo ir tėveliams, juk matyti, kad atžala – ne iš kelmo spirta – tikras pasididžiavimas.

Meno kiemas, papuoštas pavasariniais papuošimais, viliojo stebėti Etnocentro vaikų folkloro ansamblių pasirodymus.

Kvepėjo vafliais, jų buvo galima paragauti neišeinant iš šurmuliuojančio kiemo.

Šiemet Atvelykis pajūryje buvo giedras ir šiltas, todėl senamiestis knibždėjo Atvelykio dalyvių gausybe.

Balandžio 4 d.

Daugėliškių bendruomenės centras:

19 val. – šokio edukacija „Kviečiu šokti“ Daugėliškių bendruomenei. Edukatorė – Loreta Maliukevičienė.

Balandžio 5 d.

Liučiūnų laisvalaikio salė:

15 val. – Vaikų Velykėlės. Velykų bobutės ir kiškių pasirodymas, milžino margučio spalvinimas, dainelės, žaidimai, margučių ridenimas.

Aikštė prie buvusios Čekiškės laisvalaikio salės:

17 val. – mažosios Velykėlės su Velykų bobute: varžytuvės, lietuvių liaudies žaidimai, kiaušinių ridenimas, gražiausio margučio rinkimai.

Kauno rajono sporto centro treniruoklių salė:

18–20 val. – Sveikatingumo mėnuo „Sportuokime lengvai“, skirtas Garliavos krašto žmonėms (nemokami užsiėmimai su Kauno rajono sporto centro instruktoriais).

Kulautuvos miestelio centras:

18.30 val. – Atvelykio renginys „Mūsų miestelio jaukumui“. Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivių projekto „Žibintas miesteliui“ ir menininkės Gailos Akelienės kurtų suolelių pristatymas.

Balandžio 6 d.

Samylų kultūros centras:

12 val. – kalendorinė šventė „Vaikų Velykėlės“. Dalyvauja folkloro ansamblis „Samylų senoliai“ ir etnokultūros mokyklėlės „Etnučiai“ vaikai.

Užliedžių laisvalaikio salė:

15 val. – tradicinis muzikinis bendruomenių vakaras „Laiškai pavasariui“. Organizatorius – Užliedžių bendruomenės centras.

Liučiūnų laisvalaikio salė:

15 val. – respublikinė mėgėjų teatrų šventė „Teatro pavasaris 2024”.

Voškonių laisvalaikio salė:

16 val. – suaugusiųjų mėgėjų teatro „Siena“ spektaklio „Itališka vagystė“ premjera.

Balandžio 7 d.

Akademijos Pikniko pieva:

11 val. – Vaikų Velykėlės. Žaidimų programa vaikams, bendras Velykų kiaušinio piešimas, Velykų pyragų degustacija.

Babtų miestelio centras:

12 val. – Atvelykio šventė vaikams „Rieda margutis“.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos aktų salė:

13 val. – respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „GarliaTeatras: Kita erdvė 5“. Dalyvauja Jurbarko, Varėnos, Kaišiadorių, Šakių ir Kauno rajonų suaugusiųjų mėgėjų teatrai.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia:

14 val. – Atvelykio šventė visai šeimai. Profesionalaus muzikinio teatro „Teatriukas” spektaklis vaikams apie sveikatą ir jausmus.

Vandžiogalos miestelio parkas:

14 val. – Atvelykio šventė „Mažųjų Velykėlės“.

Taurakiemio laisvalaikio salė:

17 val. – Kalvarijos teatro „Titnagas“ spektaklis – Rubenso Činariovo komedija „Brangusai pabučiavimas“.

Balandžio mėnesį vyksiančios parodos:

Kauno rajono muziejus:

Iki 21 d. – tarptautinė paroda „Carpe Diem“.

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus, Vilkija:

Leono, Mykolo ir Aido Striogų skulptūrų paroda.

Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus:

Iki 26 d. – Leono Striogos medžio skulptūrų paroda „Lietuvos didieji“.

Babtų kraštotyros muziejus:

Margučių ir paveikslų su šventaisiais paroda iš muziejaus fondų.

Per „Vaikų Velykėles 2022“ Kauno pilies prieigose pabirs mažieji kiaušiniautojai, atvykę iš Kėdainių rajono Krakių miestelio, taip pat – Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio, gausus būrys šventės dalyvių bus iš Kauno miesto bei rajono.

„Visi jie smagiai varžysis sakydami oracijas, dainuodami, porindami būtas ir nebūtas istorijas, muzikuodami bei ridendami margučius. O kad mažųjų linkėjimai išsipildytų, šeimininkams teks dosniai atsidėkoti ne tik margučiais“, – primena „Kaišiniautojų varžytuvių“ ir pačios „Vaikų Velykėlių“ šventės organizatoriai iš Kauno tautinės kultūros centro, kurio veiklą finansiškai remia Lietuvos kultūros taryba. Tarp kitų šio centro rėmėjų yra ir naujienų agentūra ELTA.

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po Šv. Velykų. Todėl tradicinėje vaikų Velykėlių šventėje laukiami tėveliai su vaikais, seneliai su anūkais, krikštatėviai ir visi kiti geri žmonės, norintys turiningai praleisti sekmadienio popietę.

Šventė vyks trijuose vienas šalia kito esančiuose kiemuose, dėl to bus galimybė per visus juos pereiti ir patirti, pavyzdžiui, kaip reikia išraižyti medinį paukštelį, pasigaminti laivelį arba birbynę, kitokių medinių žaislų – tarškalų, vilkelių.

Atvelykio šventė negali būti visavertė be tikrų kiaušinių marginimo. Be to, etnologai kartu su pačiais mažiausiais šventės dalyviais margins ypatingus – popierinius – kiaušinius. Dar susirinkusieji galės pasigaminti odinius „margučius magnetukus“ ir apyrankes, išraižyti savo inicialus ar kokį nors kitokį simbolį ant molinių kiaušinių, užsiimti skiautinių lėlių gamyba. Šventėje būtinai bus ridenami margučiai, mušami būgnai, skanaujama kiaušinienės, žaidžiama, šokama ir dainuojama. Muzikuos, visus linksmins ir pavasariška nuotaika dalysis vaikų folkloro kolektyvai. Vaikų Velykėlėse bus dar ir triušių – šokoladinių ir... gyvų.

Sekmadienį prie Kauno pilies sugužėjo šimtai vaikų – buvo švenčiamos vaikų Velykėlės. Mažieji rideno kiaušinius, iš šieno ir kitų žolių gamino paukščius, iš molio lipdė kiaušinius, dėliojo dėliones ir vykdė kitas užduotis, už kurias buvo apdovanoti.

Vaikų Velykėlės arba Atvelykis yra švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis.

Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jei dėl kažkokių priežasčių nepavyko to padaryti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai, ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Daugiausia dėmesio skiriama vaikams, todėl ši šventė ir vadinama Velykėlėmis.

„Mes čia pirmą kartą, anksčiau mūsiškis buvo per mažas kur nors eiti. Labai gražu čia viskas, su tradicijomis galima susipažinti, o ir margučių dar per Velykas nebuvo atsiridenęs mažasis“, – juokėsi sūnų į renginį atsivedusi Vaida.

Iš tiesų paprastai šiandieniniu švenčių maru tampančių mugių su kiniškais niekučiais ir čirškančiomis dešromis Velykėlėms pavyko išvengti. Nieko jose nusipirkti negalėjai – tik pasigaminti pats. Pavyzdžiui, susirišti paukštį iš šiaudų.

„Tikrai taip, atrodo, kad kur nueisi, tai tik ir taikosi pagriebti pinigą, čia bent kiek ramiau pabūti galima“, – kalbėjo Vaida.