Iki šiol vaistai nuo skausmo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo kompensuojami tik vaikams, senjorams ir neįgaliesiems. Tam tikromis ligomis sergantys asmenys, nepriklausantys anksčiau minėtoms grupėms, šių kompensuojamųjų vaistų gauti negalėjo.

Atnaujinus kompensavimo tvarką, vaistai nuo skausmo galės būti kompensuojami platesnei grupei pacientų. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. kompensaciją vaistams nuo skausmo gydytojas galės skirti pacientams, sergantiems vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Taip pat, vaistai nuo skausmo bus kompensuojami ir asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

Vaistams nuo skausmo kompensuoti kasmet numatyta skirti daugiau kaip 4,6 mln. eurų iš PSDF.

Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos (LGSSA) vadovas, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas profesorius Antanas Vaitkus siekia, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai. Jo teigimu, tokiuose centruose būtų greičiau diagnozuojama migrena, efektyviau padedama žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus. Dabar diagnozuoti migreną kartais užtrunka, dėl to pacientai ilgai kankinasi, kęsdami stiprius galvos skausmus, pastebi A.Vaitkus.

– Kaip migreninius galvos skausmus atskirti nuo paprasto galvos skausmo?

– Tarptautinė galvos skausmo asociacija yra patvirtinusi kriterijus migrenai nustatyti. Tačiau būna atvejų, kai nė vienas kriterijus neatrodo pakankamas arba nepakanka duomenų migrenai diagnozuoti. Kauno klinikose jau dešimt metų taikome migrenos atrankos testą. Pagal jį, siekiant nustatyti, ar žmogus serga migrena, užduodami trys klausimai. Pirma, ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių? Antra, ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą? Trečia, ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo, t.y. ar turite tokių vaistų namuose, darbe, rankinėje, automobilyje? Dauguma mūsų pacienčių – moterys. Taigi, jei į visus tris klausimus moteris atsako teigiamai, 80–90 proc. tikimybė, kad ji serga migrena. Mes, neurologai, juokaujame: parodykite, kas rankinuke, ir pasakysime, ar sergate migrena. Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be jo vartojamų vaistų nuo galvos skausmo. Kitas klausimas, ar būtent tie vaistai tikrai padeda. Tačiau, turėdamas jų, žmogus jaučiasi saugiai. Jei jis neturės vaistų ir pradės nervintis, vien dėl to gali įsiskaudėti galvą.

Migrena yra genetiškai nulemta liga, tačiau genų variacijos, sukeliančios šią ligą, paprastai netiriamos. Atlikti migrenos genetinius tyrimus brangiai kainuoja, o apčiuopiamos naudos iš tų tyrimų nėra, nes vienas genas nulemia migrenos priepuolių ryšį su vartojamu maistu, kitas – su alkoholiu. Mes juokaujame, kad tas, kurį po baliaus pykina, kuris guli visus išvaręs kuo toliau, kurį erzina šviesa, triukšmas, jam pulsuojančiai skauda galvą, greičiausiai serga migrena. Tačiau taip pat gali pasireikšti ir pagirių sindromas.

– Migrena – moterų liga?

– Du trečdalius migrenos ligonių sudaro moterys. Kas penkta 40-metė serga migrena. Tačiau negalima sakyti, kad tai vien moterų liga. Pasitaiko ir vyrų, tačiau kur kas mažiau. Migrena serga 6–8 proc. vyrų. Tačiau vyrai dėl galvos skausmų bijo į mus kreiptis, nes visuomenėje gajus stereotipas, esą migrena – nevyriška liga.

Migrena – nepagydoma liga, vaistai skiriami tik jos simptomams švelninti, skausmui mažinti, priepuoliams lengvinti. Moterims migrena neretai prasideda bręstant. Dviem trečdaliams moterų migrenos priepuoliai baigiasi prasidėjus menopauzei.

Kaip rūkaliui didžiausia bėda likti be cigarečių arba vaikui – be mylimo meškiuko, taip migrena sergančiam žmogui – be vaistų nuo galvos skausmo.

– Yra tam tikrų migrenos diagnozavimo problemų. Kokios jos?

– Kartais pacientams, kurių galvos skausmai intensyvūs, atliekama nemažai tyrimų. Plačios apimties studijos rodo, kad apie 70 proc. asmenų, patiriančių dažnus migrenos priepuolius, važiuoja į ligoninės priėmimo skyrių, jiems atliekami galvos magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomogramos tyrimai. Taigi, paprastos ligos tyrimo išlaidos tampa didžiulės. Kitas dalykas, kad pasitaiko ir diagnostikos klaidų. Būna, kad liga nustatoma neteisingai arba pavėluotai. Būna, kad pacientas apsilanko pas kelis gydytojus, kol liga teisingai diagnozuojama. Ir pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistų nuo skausmo. Tai gali būti kombinuoti, įvairaus pobūdžio vaistai su ibuprofenu, paracetamoliu, kodeinu. Šie pacientai tampa priklausomi nuo vaistų, nes neretai,  nutraukę juos vartoti, ima jausti galvos skausmus. 30 proc. asmenų, vartojančių nereceptinius vaistus nuo skausmo, į kuriuos įeina mažos opiatų grupės narkotikų dozės, tampa nuo jų priklausomi. Tai didžiausia problema.

– Kuriuose vaistuose nuo skausmo yra opiatų?

– Jų yra vadinamuosiuose kombinuotuose vaistuose, susidedančiuose iš kelių veikliųjų medžiagų. Pavyzdžiui, solpadeine. Vienoje jo tabletėje yra 8 mg kodeino, priklausančio opioidinių analgetikų grupei. Kodeinas ir pastūmėja žmones kasdien vartoti šiuos vaistus. Receptiniame vaiste ultrakode yra net 30 mg kodeino. Taigi, priklausomybė nuo jo išsivysto dar greičiau.

Profesorius Antanas Vaitkus. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kas būdinga šiai priklausomybei?

– Tada, kai žmogus šio vaisto vartoja nekontroliuojamą kiekį, t.y. kasdien ir kelis kartus, atsiranda lėtinis galvos skausmas. Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau žmogui, besigydančiam galvos skausmą šiais vaistais, ilgainiui atsiranda lėtinis galvos skausmas kaip vienas iš abstinencijos pojūčių. Išgėrus vaistų, skausmas išnyksta, o kai vaisto poveikis baigiasi, ima skaudėti galvą dėl abstinencijos. Tada žmogus ieško kitos tabletės. Taip susiformuoja uždaras ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Kaip priprantama prie alkoholio ir jo dozės vis didėja, taip ir šių vaistų reikia vis didesnės dozės.

– Tikrieji vaistai nuo migrenos priklausomybės nesukelia?

– Ne, bet dėl gausaus vartojimo gali sukelti vadinamuosius analgetinius galvos skausmus. Šie vaistai veikia specifinius receptorius, jų veikimas yra pamatuotas. Vaistų nuo migrenos yra septynių pavadinimų, tačiau visi jie priskiriami vienai grupei – tai vadinamieji triptanai. Iš jų tikrai galima atsirinkti, kas žmogui geriausiai tinka. Deja, tik keturių pavadinimų vaistai Lietuvoje yra kompensuojami, trys – nekompensuojami. Taip atsitiko dėl farmacijos kompanijų, kurios mano, kad neverta ruošti dokumentų, jog tas vaistas būtų įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mokėti registracijos mokestį.

Vis dėlto vaistų nuo migrenos pasirinkimas yra. Tik gydytojai turi padėti žmogui pasirinkti jam geriausiai tinkančius. Kai žmogus geria bet kokius, kenkia ne medicinai, ne sveikatos politikai, o sau.

– Kartais galvojama, kad vaistai nuo migrenos kenksmingesni nei plataus spektro vaistai nuo skausmo.

– Visokių yra stereotipų. Svarbiausia, kad žmogui būtų paskirti  veiksmingi vaistai. Kartu svarbu juos vartoti ne per dažnai, ne per gausiai. Jeigu tas vaistas – ibuprofenas ar paracetamolis, kodėl gi ne, jei galvą skauda tik kartą ar du per mėnesį? Tačiau jei skausmo priepuoliai kartojasi dešimt dienų per mėnesį ir tomis dienomis žmogus suvartoja nesuskaičiuojamą skaičių tablečių, jau kenkia sau. Dažnai pasikartojantiems migreniniams skausmams gydyti reikėtų gerti vaistus, sukurtus būtent tam. Jie efektyviau numalšina šiuos skausmus. Žinoma, nėra nė vieno auksinio vaisto – visi turi ir pašalinį poveikį. Reikia nepamiršti, kad migrena – lėtinė liga. Vaistus jai gydyti reikia parinkti individualiai, tokius, kurie konkrečiam žmogui geriausiai tiktų.

– Grįžtant prie migrenos diagnozavimo problemų, tikriausiai trūksta ir gydytojų migrenos specialistų?

– Skaičiuojant pagal tarptautinius kriterijus, apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, sergančių migrena, turėtų būti skirtas profilaktinis individualizuotas gydymas. Tačiau tai sunkiai realizuojama dėl gydytojų, galinčių, turinčių patirties gydyti galvos skausmus ir prižiūrėti šiuos ligonius, ar iniciatyvių gydytojų, atsidavusių galvos skausmo gydymui, trūkumo. Tai viena didžiausių problemų.

Kita problema – mes neturime galvos skausmų klinikų. Vakarų šalys yra įkūrusios tokias klinikas, kuriose taikomas ligonio detoksikacijos gydymas. Apie 10–14 dienų ligonį bandoma atpratinti nuo analgetikų priklausomybės ir grąžinti į normalų gyvenimą. Pas mus toksikologas gali konsultuoti pacientus, besiskundžiančius galvos skausmais, tačiau tokių klinikų nėra. Pavyzdžiui, jei ligonis išgėrė  dešimt citramono tablečių, dar nereiškia, kad jis turi priklausomybę, ir jam pagalba nebus suteikta. Mes neturime galimybių tokių ligonių gydyti, nes neįteisintas ilgesnės trukmės migrenos gydymas stacionare, taikant detoksikaciją. Tai turėtų būti įteisinta ir kompensuojama iš ligonių kasų.

LGSSA, kuriai aš vadovauju, bando kalbėti, kaip atpažinti migreninius galvos skausmus, kaip su tais pacientais bendrauti, kaip jiems padėti, kaip skirti tinkamiausius vaistus. Juk yra vaistų, sukurtų specialiai migrenai gydyti, specialiai skausmo priepuoliams mažinti. Ir būtų gerai, kad neurologai nebijotų jų skirti. Nes kartais sakoma, esą tuos vaistus skirti yra trečio lygio neurologų kompetencija. Ir tada pacientas neturi kur kreiptis.  Visoje Lietuvoje yra dvylika ar trylika neurologų, kurių specializacija – galvos skausmai. Dėl to dažnai pacientams skiriami ne patys tinkamiausi vaistai ir jie toliau kankinasi, užuot gavę jiems tinkamiausių vaistų, mažiau kentėję ir buvę darbingesni.

– Yra žmonių, kurie, negalėdami ištverti labai stiprių galvos skausmų, vyksta net į ligoninės priėmimo skyrius.

– Tai problema. Vis girdime iš priėmimo skyriaus gydytojų apie atvažiuojančius pacientus dėl galvos skausmų. Atvažiuoja, sako: skauda galvą, tik šį kartą – kitaip nei anksčiau. Tada prijungiamos lašelinės, žmogui duodama vaistų, daromi tyrimai ir jis išleidžiamas namo. Tačiau, skyrus tinkamų vaistų, žmonės taip nesikankintų, jiems nereikėtų važiuoti į ligoninės priėmimo skyrius. Juk ši neprižiūrimų pacientų grupė, kurių galvos skausmas yra nekontroliuojamas, be kita ko, užima dalį vietų skubios pagalbos skyriuose. Žinoma, visame pasaulyje to pasitaiko. Tačiau net jei ir visame pasaulyje taip yra,  vis tiek turėtume stengtis to išvengti. Jei gydytojas skirtų daugiau laiko išgvildenti, kaip kriminalistas, atsekti, kaip tas užsitęsęs skausmas prasidėjo ir prieš kiek metų, koks buvo priežastinis ryšys, kad galvos skausmas tapo kasdienis, nuslopinti tą skausmą būtų lengviau. Juk galvos skausmas ne iš karto tampa kasdienis. Dažniausiai viskas  prasideda nuo epizodinių skausmų, pasitaikančių kartą per mėnesį ar kartą per savaitę. Dažnai migreniniai galvos skausmai prasideda brendimo laikotarpiu. Tai yra pražiūrima, suverčiant kaltę visokioms išgalvotoms teorijoms, neva galvą skauda dėl to, kad vaikas auga ar kad jis nepavalgo, ar kad visa tai vien dėl įtampos mokykloje. Rezultatas toks, kad nesuvokiama, kada tas skausmas kyla, ir jis negydomas. Jau nekalbant apie tai, kad paauglius apskritai gali konsultuoti tik vaikų neurologai. Tokių Lietuvoje yra nedaug.

Žinoma, migreną diagnozuoti gali šeimos gydytojai, bet jiems ir taip priskirta daug funkcijų – jie turi tiek ligų diagnozuoti ir gydyti, kad iš tiesų neturi laiko skirti dar migrenai. Tiesa, kartais patys šeimos gydytojai imasi gydyti migreną, ir gana sėkmingai. Vis dėlto diagnozuoti migreną ir ją gydyti yra neurologų darbas. Mes bent jau įvardysime skausmo priežastį ir parinksime gydymo taktiką. Be to, kompensuojamuosius vaistus nuo migrenos pirmą kartą turi skirti neurologas. Paskui juos gali išrašyti ir šeimos gydytojas. Taigi, kartais, kad patektų pas neurologą, ligoniai turi būti atkaklūs. Tačiau pagalba jiems tikrai yra.

– Taigi, jei žmogui skauda galvą ir jis įtaria, kad tai migrena, turėtų prašyti siuntimo pas neurologą?

– Taip. Ir kai neurologas identifikuos migreną, jis gali skirti vaistų priepuoliams gydyti. Be to, jis paragins rašyti galvos skausmų dienoraštį, arba dienyną, registruoti skausmo dienas, bandyti ieškoti su skausmu susijusių priežasčių: kas sukėlė skausmą, kas išprovokavo ir pan. Moterims dėl hormonų veiklos menstruacijų ciklo metu, taip pat nepavalgius, neišsimiegojus, net keičiantis orams, kilus emocijų, atsiradus miego sutrikimų, tai yra paprasti, bet labai svarbūs dalykai. Arba priežastys, pažadinančios migreną. Jas žinodamas gali kontroliuoti dalį priepuolių nenaudodamas vaistų.

Pasitaiko, kad dėl laiku nediagnozuotos ligos galvos skausmas tampa itin dažnas, kasdieniu palydovu. Dėl to pacientas kasdien vartoja įvairiausių nereceptinių vaistus nuo skausmo.

– Pas neurologą žmogus turėtų ateiti su skausmų dienoraščiu?

– Tai būtų idealus variantas žinant, kad tie skausmai neatsiranda per dieną. Skausmus reikėtų registruoti, pasižymėti, kokiu paros metu, kokiomis aplinkybėmis pradeda galvą skaudėti, kaip skauda, kas sumažina skausmą. Gydytojui tai būtų puiki pagalbinė priemonė.

Diagnozuojant migreną turi būti įvykę ne mažiau kaip penki priepuoliai, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Ir du kriterijai iš penkių turi būti būdingi tam žmogui. Kai perskaitai tuos kriterijus – nusvyra rankos, ten labai daug painių žodžių prirašyta, daug visokių „arba“. Dėl to daliai pacientų migrena nenustatoma laiku.

– Kalbant apie konsultacijos trukmę – ar užtenka laiko, ypač tais atvejais, kai tenka aiškintis galvos skausmo priežastis?

– Konsultacijos metu vienam žmogui mes galime skirti 20 minučių, įskaitant vaistų išrašymą, – tiek, žinoma, neužtenka. Skausmo centrai, skausmo kabinetai dabar kuriami visoje Lietuvoje, į juos ateina žmonės dėl įvairiausių skausmų. Juose turėtų dirbti ir šeimos gydytojai ar slaugytojai, idealiu variantu galintys suteikti žmogui pakankamai profesionalios informacijos apie migreną. Žinoma, galima panaudoti galvos skausmų priežiūrai ir gydymui skausmo centrų bazę, bet geriau būtų steigti galvos skausmo centrus. Vis dėlto tai yra specifinis skausmas. Tačiau kol kas ne visur ir bendrieji skausmo kabinetai steigiami.

– Jūs, kaip LGSSA vadovas, imatės iniciatyvos, kad būtų steigiami galvos skausmų centrai?

– Apie tai kalbame. Primename, kad yra problema, kad nuo migrenos,  apskritai nuo galvos skausmų kenčia labai daug žmonių. Ir jų vis daugėja. Galvos skausmai žmogui paprastai nepraeina – tie patys pacientai vis grįžta ir grįžta. Jiems efektyviau padėti yra labai svarbu. Svarbu tiek iš žmogiškosios, tiek iš ekonominės pusės – juk šiuos skausmus patiriantys žmonės dažnai būna nedarbingi. Vertindami išlaidų ir naudos santykį, specializuota ir aktyvi pagalba nusveria svarstykles į naudos pusę. Mes skatiname, kad būtų steigiami specializuoti galvos skausmų centrai, tai labai aktualu. Tokie centrai paprastai kuriami nesteigiant papildomų etatų, pasinaudojant tais pačiais, jau turimais gydymo įstaigos, tai yra poliklinikos, ambulatorijos ar specializuoto centro etatais. Paprastai turime išsiversti su turimais žmogiškaisiais ištekliais, tačiau siekiame, kad būtų steigiama ir papildomų etatų, tokiuose centruose dirbtų apmokytos slaugytojos, kad būtų ir papildomų neurologų etatų. Taip greičiau būtų diagnozuojama migrena, pagalba žmonėms, kenčiantiems galvos skausmus, būtų efektyvesnė.

Trys klausimai, kuriuos gydytojai užduoda norėdami nustatyti, ar žmogų kamuoja migrena:

1. Ar patiriate neprognozuojamų galvos skausmo priepuolių?

2. Ar patiriate darbingumą trikdantį skausmą?

3. Ar visada turite vaistų nuo galvos skausmo?

Jei į visus šiuos klausimus atsakėte teigiamai, yra 80–90 proc. tikimybė, kad sergate migrena.

Paracetamolis, ibuprofenas ar aspirinas?

Skausmas – vienas dažniausių organizmo sutrikimo pojūčių, smarkiai pabloginančių žmonių gyvenimo kokybę. Tai tarsi organizmo atsakas į beprasidedantį negalavimą, sutrikimą ar ligą, kurią norisi kuo greičiau sustabdyti.

Vaistinėse galima įsigyti įvairių vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo. Tad kurį vaistą geriausia rinktis? Prieš perkant medikamentus pirmiausia pravartu pasikonsultuoti su farmacijos specialistu, kuris įvertinęs visas aplinkybes, gali parinkti tinkamiausią variantą. Gydant karščiavimą ir skausmą dažniausiai yra skiriami antipiretiniai (karščiavimą mažinantys) vaistai, tai – paracetamolis ar aspirinas bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas.

„Paracetamolis yra analgetikas bei antipiretikas, tačiau nepasižymi stipriu antiuždegiminiu poveikiu, mažiau dirgina skrandį, puikiai tinka karščiavimo atveju. Vaikams, kurių karščiavimas nėra uždegiminės kilmės – tai pirmo pasirinkimo vaistas“, – teigia vaistininkė.

Kaupti vaistų tikrai nereikia, nes jie turi galiojimo terminus ir tai nereikalingos išlaidos. Vaistinėse yra pakankamai būtiniausių vaistų.

Vienkartinė paracetamolio dozė suaugusiam – 500 mg, maksimali dozė – iki 4000 mg (ne daugiau nei 8 tabletės) per parą. Vyresnio amžiaus pacientams, dėl galimo kepenų pažeidimo, dozė turi būti mažinama iki saugesnės – 2000 mg (4 tablečių) per parą.

Kita dažnai nuo skausmo skiriama priemonė – ibuprofenas. Ji veikia ir antiuždegimiškai bei gali būti efektyvesnė malšinant skausmą, kurio priežastis yra uždegiminė audinių reakcija. Vaistas stipriausią efektą pasiekia per 3-4 val. Šis medikamentas dirgina virškinamąjį traktą ir jei yra skiriamas vartoti ilgiau nei 10 dienų, o pacientas yra vyresnis nei 65 metų, būtina kartu vartoti skrandžio gleivinės apsaugai skirtus vaistus.

„Ibuprofenas labiausiai tinkamas galvos, dantų, menstruacijų, raumenų, smulkių traumų, nudegimų, peršalimo, artrito sukeltiems skausmams malšinti. Ibuprofenas turi ir antipiretinių savybių. Įprastinė vienkartinė dozė – 200-400 mg. Rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią dozę ir kuo trumpesnį laiką“, – pataria V. Banionienė.

Kiek rečiau skausmo malšinimui naudojamo aspirino analgetinės savybės panašios į paracetamolio, tačiau jis sukelia kur kas stipresnį virškinamojo trakto dirginimą bei gleivinės pažeidimą. Šis vaistas turi savybę skystinti kraują, todėl gali kelti kraujavimo iš virškinamojo trakto pavojų. Aspirinas nerekomenduojamas pacientams, sergantiems bronchine astma dėl broncho spazmo ir galimos anafilakcinės reakcijos bei neskiriamas jaunesniems nei 18 metų pacientams dėl Rei sindromo pavojaus.

Ūmiam ar lėtiniam skausmui malšinti, trumpam 2-3 dienų vartojimui taip pat gali būti skiriami sudėtiniai analgetikai. Dažniausia kombinacija – 500 mg paracetamolio ir 8-30 mg kodeino. Šis terapinis efektas pagrįstas skirtingu vaistų veikimo tarpusavio mechanizmu.

Skausmui malšinti gali būti skiriamos ir išorinio naudojimo priemonės: vietinio poveikio skausmą malšinantys tepalai, pleistrai su uždegiminį procesą bei skausmą mažinančiais NVNU; niežuliui, nudegimui ar įkandimui malšinti skirti vietiniai anestetikai, kurie trumpam mažina skausmo pojūtį; tepalai, savo sudėtyje turintys mentolio, eukalipto, kapsicino. Pastarosios medžiagos dirgina odoje esančias nervų galūnes ir taip užmaskuoja skausmą.

Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė

Pagal rekomendacijas vartojami vaistai gydo ir padeda sušvelninti negalavimo simptomus, tačiau nukrypus nuo medikų ir vaistininkų nurodymų, galima sukelti didelį pavojų savo organizmui.

„Mes, vaistininkai, žinome, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, todėl labai svarbu, kad medikamentai būtų paskirti ir vartojami tinkamai, t.y. taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas. Netinkamai vartojant vaistus lengva perdozuoti, o savavališkai vartojant kelis vaistus nuo skausmo kyla rizika pažeisti virškinamojo trakto gleivinę, kepenis, inkstus ar sulaukti anafilakcinės reakcijos“, – perspėja vaistininkė.

Jos teigimu, kita pacientų dažnai daroma klaida – vaistų kaupimas „juodai dienai“. Žmonės linkę įsigyti daug skirtingų rūšių medikamentų, kad sunegalavę visada jų turėtų su savimi ir netektų skubėti į vaistinę.

Nepamirškime patikrinti turimų vaistų galiojimo – pasibaigusio galiojimo vaistai negali būti vartojami, jie yra priimami kiekvienoje vaistinėje ir atiduodami utilizavimui.

„Kaupti vaistų tikrai nereikia, nes jie turi galiojimo terminus ir tai nereikalingos išlaidos. Vaistinėse yra pakankamai būtiniausių vaistų. Savo namų vaistinėlėse turėkime po pakuotę vaistų nuo temperatūros ir skausmo. Nepamirškime patikrinti turimų vaistų galiojimo – pasibaigusio galiojimo vaistai negali būti vartojami, jie yra priimami kiekvienoje vaistinėje ir atiduodami utilizavimui“, – tvirtina V. Banionienė.

Pašnekovė pastebi, kad per daugiau nei tris dešimtmečius siekiančią vaistininkės praktiką vis dar sulaukia pacientų klausimo „ar paskirtas vaistas yra geras?“ Tokiomis situacijomis specialistė teigia visuomet besistengianti paaiškinti, kad vaistas yra ne geras ar blogas, o tik reikalingas ir padedantis tuo metu.

„Juk geriausia situacija – kai vaisto nereikia. Visada svarbu mūsų mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, pozityvus nusiteikimas ir vidinė harmonija – tuomet ir jausimės gerai. Stengtis verta visiems“, – įsitikinusi „Camelia“ vaistininkė.

Atlieka valytojo funkciją

Pagrindinė inkstų paskirtis – pašalinti toksinus ir vandens perteklių iš kraujo. Jie padeda kontroliuoti kraujospūdį, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir išlaiko mūsų kaulus sveikus. Filtruodami kraują, inkstai atlieka organizmo valytojo funkciją. Kai inkstai nefunkcionuoja, nuodingosios medžiagos, susidariusios vykstant medžiagų apykaitai, nepasišalina iš kraujo. Taip gali būti apnuodytas visas organizmas ir žmogus mirtų, jei kraujas nebūtų valomas jį dializuojant, kraštutiniu atveju – transplantuojant donoro inkstą.

Lėtines inkstų ligas galima diagnozuoti atlikus paprastus ir nebrangius tyrimus, tačiau gyventojai dėl šių tyrimų retai kreipiasi į gydytojus. Pritaikius efektyvius gydymo metodus, šios ligos ankstyvojoje stadijoje gali būti išgydytos.

Inkstų akmenys – viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. "Neseniai atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad inkstuose turiu akmenį. Ruošiuosi vykti į užsienį. Ar tai nepavojinga?" – teiraujasi inkstų akmenlige sergantis "Kauno dienos" skaitytojas.

"Į užsienį galima vykti, tik reikia žinoti, kad akmenys gali judėti – leistis žemyn link šlapimo pūslės. Dėl to gali kilti ūmių skausmų, žmogus gali patirti priepuolį. Skausmai gali atsirasti dešiniajame ar kairiajame šone (priklausomai nuo to, kuriame inkste yra akmuo). Jie būna plintantys į apačią: šlapimo takus, kirkšnį. Profilaktikos siekiant išvengti priepuolio, galima sakyti, nėra. Akmenys gali sujudėti nuo bet ko. Numalšinti skausmą padeda spazmus atpalaiduojantys vaistai ir šiluma – karšta vonia", – pataria Kauno klinikinės ligoninės Hemodializės skyriaus vedėja gydytoja nefrologė Gražina Saulė Zakarackienė.

Jei skausmas labai intensyvus, nepakeliamas, reikia kviesti greitąją pagalbą. Pasak gydytojos, mažesnis akmenukas gali pasišalinti pats, tačiau pajudėjus didesniam, prireiks medikų pagalbos.

Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria jų turintys. Inkstų akmenligės pasekmė gali būti inkstų uždegimai, o vėlesniame etape – inkstų funkcijos nepakankamumas.

Diagnozuoti inkstų akmenligę padeda šlapimo tyrimas, echoskopija, kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas. Tuo atveju, kai įtariamas inkstų funkcijos nepakankamumas, reikia atlikti ir kraujo tyrimą: tiriamas kreatinino, kalio, šlapalo kiekis kraujyje. Tokius profilaktinius šlapimo, kraujo tyrimus vyresniame amžiuje reikėtų atlikti kartą metuose, jie atliekami su šeimos gydytojo siuntimu.

Čia kaip su skalbimo mašina. Jei į ją nepateks vandens, skalbiniai liks nešvarūs. Taip ir inkstai turi gauti vandens, kad išvalytų mūsų organizmą, išplautų visas nereikalingas medžiagas.

Skatina akmenų susidarymą

"Inkstų akmenys dažniau formuojasi tiems, kurių artimiausi giminės šia liga yra sirgę, arba jie patys valgo daug sūrių produktų, geria mažai vandens, vartoja daug kalcio. Visa tai skatina susidaryti akmenis. Norint išsaugoti inkstus sveikus, visų pirma, reikia gerti daug skysčių", – elementarią taisyklę primena G.S.Zakarackienė. Skysčiai išplauna inkstus, taip pat sumažindami tikimybę susiformuoti inkstų akmenims.

Pasak medikės, kai kurie pacientai klaidingai mano, esą gerdami mažiau skysčių neapkraus inkstų ir taip leis jiems pailsėti. "Čia kaip su skalbimo mašina. Jei į ją nepateks vandens, skalbiniai liks nešvarūs. Taip ir inkstai turi gauti vandens, kad išvalytų mūsų organizmą, išplautų visas nereikalingas medžiagas. Jei geriame mažai vandens, inkstai nevalo mūsų organizmo, formuojasi ir inkstų funkcijos nepakankamumas", – įspėja gydytoja.

Inkstų nepakankamumas gresia ilgą laiką sergantiesiems cukriniu diabetu (abiejų tipų), hipertonine liga, sergantiesiems lėtinėmis inkstų ligomis, ilgą laiką vartojantiems įvairius skausmą malšinančius vaistus. "Inkstų nepakankamumą analgetikai (vaistai nuo skausmo – red. past.) gali sukelti tuo atveju, kai yra vartojami dešimtmetį ar kelis. Pavyzdžiui, anksčiau močiutės kaimuose labai mėgdavo gerti citramoną. Ir tai kai kurioms sukeldavo inkstų funkcijos nepakankamumą", – prisiminė nefrologė.

Išsaugoti inkstus sveikus

Būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 l skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl negalima juo piktnaudžiauti. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje. Pacientai, vartojantys įvairius skausmą malšinančius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų.

Sergantys cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio kraujyje nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padeda diagnozuoti inkstų ligas laiku.

Gyvybiškai svarbus organas

Inkstai atlieka keletą svarbių funkcijų:

• filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Per parą inkstai perfiltruoja ir išvalo apie 180–200 litrų skysčio, o su šlapimu skysčių išsiskiria tik apie 1,5 l. Visa kita grįžta į kraujotaką. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija;

• palaiko skysčių ir mikroelementų bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme;

• gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose;

• gamina fermentą reniną, dalyvaujantį kraujospūdžio reguliavimo procese;

• gamina aktyviąją vitamino D formą kalcitriolį. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Inkstai gerai funkcionuos, jei:

• arterinis kraujospūdis normalus (130–80mmHg);

• gerai kontroliuojamas diabetas – cukraus kiekis kraujyje artimas normai;

• gydomos šlapimo takų infekcijos;

• vengiama vaistų, galinčių pažeisti inkstus, pavyzdžiui, skausmo malšinamųjų ar gentamicino.

Skausmui ir temperatūrai mažinti gyventojai dažniausiai renkasi nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, parduodamus be recepto. Jų gali įsigyti kiekvienas, juolab kai kurių vaistų jau galima įsigyti ir degalinėse, prekybos centruose.

Liberalizavus vaistų prieinamumą, dar labiau padidėja jų vartotojų atsakomybė. Teiginys, kad nereceptinių vaistų perdozuoti neįmanoma, juos galima vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, yra klaidingas.

Šaltuoju periodu dažnai perdozuojama paracetamolio. Šis vaistas parduodamas kaip atskiras vaistinis preparatas, tačiau jo gali būti preparatuose, skirtuose skausmui, peršalimo simptomams slopinti ar temperatūrai mažinti.

Paracetamolio perdozavimo sukelti simptomai

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Tačiau gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, blyškumas ir bendrasis negalavimas.

Praėjus 24–48 valandoms po perdozavimo, pirmosios fazės simptomai gali išlikti, tačiau jie būna sunkesni. Dėl kepenų pažeidimo gali skaudėti viršutinėje dešinėje pilvo srityje, šlapimo išskyrimas gali sumažėti dėl inkstų pažeidimo arba dėl dehidratacijos, kurią gali sukelti ilgas vėmimas.

Vartojant paracetamolį, būtina žinoti

1. Vaikams nerekomenduojama vartoti daugiau kaip 10–15 mg/kg paracetamolio.

2. Vartoti ne dažniau kaip kas 8 valandas.

3. Vartoti ne ilgiau nei penkias paras.

4. Užsitęsus karščiavimui ilgiau nei 5 paros kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Dar vienas dažnai gyventojų vartojamas vaistas skausmui, uždegimui ir temperatūrai mažinti – ibuprofenas. Labai svarbu žinoti jo sąveikas su kitais vaistiniais preparatais.

Ibuprofeno vartoti negalima

1. Su aspirinu, nes gali padidėti abiejų vaistų šalutinio poveikio rizika.

2. Su diuretikais, nes vartojant abu vaistinius preparatus vienu metu, didėja rizika išsivystyti inkstų nepakankamumui.

3. Su metotreksatu, nes vartojant kartu padidėja toksiškumo rizika.

4. Su antikoaguliantais (varfarinu), nes labai padidėja  kraujavimo iš virškinimo trakto tikimybė.

Pavojai perdozavus

Ne kiekvienas gyventojas, vartojantis ibuprofeną, perskaito informacinį lapelį, todėl būtina žinoti, kad perdozavus vaistą gali pasireikšti spengimas ausyse, rėmuo, pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas, viduriavimas, galvos svaigimas, neryškus matymas, bėrimas, prakaitavimas.

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Ibuprofeno ilgalaikis perdozavimas gali sukelti kraujavimą, opas, skrandžio ar žarnyno perforaciją, kuri gali būti mirtina, kepenų ar inkstų nepakankamumą. Ilgai vartojant didelę ibuprofeno dozę, padidėja insulto ar širdies priepuolio rizika.

Apsinuodijimas – nuodingų, žmogaus organizmui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patenkant į organizmą per burną, gleivines, įkvepiamą orą, odą. Vaistais apsinuodija ir vaikai, ir suaugusieji. Dažniausiai apsinuodija vaikai iki ketverių metų (apie 70 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų). Jiems smalsu paragauti spalvotų tablečių, paliktų prieinamoje vietoje. Nemažai suaugusiųjų ar paauglių apsinuodija tikslingai. Tai piktnaudžiavimas vaistais, savigyda, bandymas nusižudyti.

Vyresnio amžiaus gyventojai apsinuodija sumaišę vaistus, suvartoję netinkamą dozę, pamiršę, kad jau išgėrė vaistus, išgeria kelis kartus stipresnę vaisto dozę, nei rekomenduojama, nes tikisi greitesnio ir efektyvesnio poveikio, pavyzdžiui, skausmui malšinti. Taip pat apsinuodijama vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus.

Atmintinė

Vaistus, kuriuos vartojate kasdien, reikia laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Vaistai turėtų būti su specialiais kamšteliais, kad vaikai negalėtų jų nuimti.

Pasibaigusio galiojimo vaistų nelaikykite namuose, nes taip kyla grėsmė juos sumaišyti su tinkamais. Pasibaigus galiojimui vaistinius preparatus atneškite sunaikinti į bet kurią vaistinę.

Apsinuodijus reikia nebevartoti tai sukėlusių vaistų ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, būtina paguldyti jį ant šono. Jeigu jis vemia, svarbu pasirūpinti, kad neužspringtų.

Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, visada galite duoti jam atsigerti vandens. Suaugusiam asmeniui duokite išgerti stiklinę vandens, tačiau ne daugiau, nes taip galite sukelti vėmimą, kuris tam tikrais atvejais gali būti pavojingas.

Nepasitarę su gydytoju ar Apsinuodijimų informacijos biuro specialistu nevimdykite nukentėjusiojo, nes kartais taip galite tik pakenkti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams arba vyresniems ir suaugusiesiems, kurių sąmonė sutrikusi, skrandį plauti gali tik sveikatos priežiūros specialistai.

Namų vaistinėlėje turėkite bent 50 g aktyvintosios anglies, kad specialistui rekomendavus galėtumėte sugirdyti apsinuodijusiajam ir, jeigu įmanoma, suraskite ir išsaugokite visas vaistų pakuotes, kad galėtumėte kuo tiksliau įvardyti, kokiais vaistais apsinuodyta, jų kiekius ir stiprumą.

Visą parą veikiantis apsinuodijimų informacijos biuras (8 5) 236  2052.

Kaltintojai pasiekė susitarimą su vienu Prince'o gimtojoje Minesotoje dirbančiu gydytoju, išrašusiu įžymybei analgetikų. Vis dėlto prokurorai pareiškė neradę jokių įrodymų, kad gydytojas skyrė muzikantui mirtiną vaistų dozę.

„Esmė ta, kad tiesiog neturime pakankamų įrodymų, kad pateiktume kam nors baudžiamųjų kaltinimų dėl Prince'o mirties“, – žurnalistams sakė Karverio apygardos, kur yra Prince'o „Paisley Park“ studijos kompleksas, prokuroras Markas Metzas (Markas Mecas).

Dainininkas mirė 2016-ųjų balandžio 21-ąją atsitiktinai perdozavęs itin stipriai veikiančio fentanilo. Kiek anksčiau buvo pradėjęs kovoti su savo priklausomybe nuo vaistų.

M. Metzas padarė išvadą, kad Prince'as ketino išgerti kitų vaistų (vikodino), tačiau iš tikrųjų piliulėse būta fentalino. Kur jis gavo šių vaistų – tebėra mįslė.

„Veikiausiai, Prince's nenuvokė, kad vartoja netikrą piliulę, galinčią jį nužudyti“, – nurodė M. Metzas.

„Nėra jokių įrodymų, kad piliulė ar piliulės, dėl kurių mirė Prince'as, buvo išrašytos gydytojo. Taip pat nėra įrodymų, kad būtų koks nors kitas piktavališkas motyvas, ketinimas, ar sąmokslas nužudyti Prince'ą“, – pridūrė jis.

M. Metzas pripažino, kad kažkas perdavė žvaigždei pražūtingų vaistų. Pareigūnas pridūrė, kad „be abejo, Prince'ą supusių asmenų veiksmai artimiausiomis dienomis ir savaitėmis bus kritikuojami ir vertinami, jais bus abejojama“.

Vis dėlto jis pabrėžė: „Įtarimų ir užuominų tikrai nepakanka, kad būtų pateikta kokių nors baudžiamųjų kaltinimų.“

Netikėtas piktnaudžiavimo epidemijos veidas

Prince'o mirtis pribloškė savo gerbėjus ir grupės narius, nes 57 metų įžymybė išoriškai buvo pavyzdingas sveikuolis, kuris retai gėrė alkoholio, laikėsi vegetariškos dietos ir išvarydavo iš savo studijos narkotikus vartojančius muzikantus.

Nepaisant to, hito „Purple Rain“ išgarsintą virtuozą, sugebėdavusį užrištomis akimis groti gitara už nugaros, po šlaunies operacijos vargino skausmai, nors jis to viešai nedemonstravo.

Be receptų parduodamų vaistų buteliukuose analgetikus laikęs Prince'as tapo įžymiausių žmogumi, žuvusiu per analgetikų piktnaudžiavimo epidemiją, apėmusią JAV.

Anot Sveikatos apsaugos ir žmogiškųjų išteklių departamento, pernai šalyje nuo opiatų žuvo per 42 tūkst. žmonių, o dar 2,1 mln. amerikiečių jais piktnaudžiavo. Prabrėžiama, kad problema ypač paplitusi tarp žemesniosios vidurinės klasės baltaodžių bendruomenių.

„Prince'o mirtis yra tragiškas pavyzdys, kad nuo priklausomybės nuo opiatų ir perdozavimo mirčių kenčia visos demografinės grupės“, – sakė M. Metz.

Netikėtai mirus žvaigždei, įsiliepsnojo įnirtinga kova tarp pretenduojančiųjų į jo turtą, vertinamą 300 milijonų JAV dolerių. Dalis Prince'o palikimo yra daugybė dainų, iki šiol neišleistų jo legendinės studijos.

Prince'as nepaliko testamento, taip pat neturėjo žmonos arba gyvų vaikų, taigi, jo turtas atiteko broliams ir seserims.

Anksčiau didžiausi Prince'o gerbėjai galėdavo girtis, jeigu jiems pavykdavo patekti į savo privatumą itin saugojusio muzikanto didžiulį „Paisley Park“ studijos kompleksą. Tačiau dabar kompleksas atidarytas turistams, o savininkai ketina pasipelnyti iš popžvaigždės palikimo.

Pasak farmacininkės Reginos Molotkovos, skirtumų yra, ir žinoti, kaip ir kada vaistus nuo skausmo reikia vartoti, turėtų kiekvienas, teigiama pranešime spaudai.

„Steroidai – veiksmingi vaistai nuo uždegimo, tačiau juos skirti reikia remiantis tuo, kokia liga sergama. Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp gydymo steroidais naudos ir rizikos, kiekvienam pacientui į tai turi būti atsižvelgta individualiai. Šie vaistai dažniausiai yra receptiniai ir juos paskiria gydytojas“, – paaiškina vaistininkė.

Jos teigimu, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai pacientams labiausiai žinoma receptinių ir nereceptinių vaistų grupė nuo skausmo. Šiai grupei priklauso tokie medikamentai kaip paracetamolis, aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas ir kt.

„Homeopatiniai preparatai veikia homeopatinio gydymo principu – gydoma atskiesta medžiaga, sukeliančia panašius į ligos simptomus. Tai artima posakiui „kuo susirgai, tuo ir gydykis“. Taigi, homeopatiniuose vaistuose randamos itin nedidelės veikliosios medžiagos koncentracijos“, – sako farmacijos specialistė.

Kaip išsirinkti

R. Molotkova teigia, kad jeigu skausmas yra ūminis ir trumpalaikis, mažiau nei 1 savaitė, ir pacientas neturiu jokių reikšmingų sveikatai rizikos veiksnių, tuomet nėra didelio skirtumo, kurį nesteroidinį medikamentą pasirinkti. „Žmogus dažniausiai pasirenka tą vaistą, kurio kaina labiau prieinama. Reikėtų atsižvelgti į tai, kam skirtas vaistas – vaikui ar suaugusiajam, kokie paciento rizikos veiksniai, ar jau yra buvusių virškinamojo trakto pažeidimų“, – pabrėžia specialistė.

Vaistininkė primena, jog reikėtų nepamiršti, kaip teisingai vartoti vaistus, prisiminti gydytojo ar vaistininko rekomendacijas bei perskaityti pakuotėje esantį informacinį lapelį. Taip išvengsite ne tik netinkamos vaisto dozės (per mažos ar per didelės), bet ir prisiminsite laiko intervalus, kokiais reikėtų vartoti vaistą bei jo sąveikas su maistu.

„Jeigu paciento atvejis yra sudėtingas, išsiaiškinti ir ištirti jį turėtų gydytojas. Nustatęs diagnozę jis paskirs tinkamą bei efektyvų kompleksinį gydymą. Tokiu atveju pačiam pacientui nepatariame rinktis vaistų“, – teigia „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Vartokite atsakingai

Malšinant ne itin stiprų galvos, dantų ar menstruacijų skausmą, farmacininkė rekomenduoja rinktis vieną vaistinį preparatą nuo skausmo ir jį vartoti pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Renkantis keletą tos pačios nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupės preparatų, didėja sąveikų ir nepageidaujamo vaisto poveikio tikimybė. Taip pat galima ir perdozuoti minėtų vaistų.

Esant galvos skausmui, galima rinktis ibuprofeno bei paracetamolio derinį. Kiek stipresnis už ibuprofeną yra diklofenakas, kurį visuomet reikėtų gerti valgio metu, kad jis nedirgintų skrandžio.

„Esant galvos skausmui, galima rinktis ibuprofeno bei paracetamolio derinį. Kiek stipresnis už ibuprofeną yra diklofenakas, kurį visuomet reikėtų gerti valgio metu, kad jis nedirgintų skrandžio. Skausmo mažinimui efektyvus ir paracetamolio, kodeino bei kofeino derinys. Bet visus vaistus reikėtų rinktis atsakingai ir vartoti racionaliai bei mažiausiai galima trukme“, – sako vaistininkė.

Keletas dažniausiais pasitaikančių klaidų, vartojant vaistus nuo skausmo, yra neteisingas tinkamo vaisto vartojimas (per maža ar per didelė dozė, netinkami laiko intervalai), neteisingai pasirinktas vaistas, vaisto vartojimas prieš valgį (reikėtų prisiminti, kad dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vartojami valgio metu arba po valgio) ir nereikalingas vaistų vartojimas.

Neperlenkti lazdos

Nuolat vartojant dideles ar per dideles nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozes ilgainiui reikia vis didesnės to paties vaisto dozės. „Kuo didesnė dozė, tuo sunkiau pasiekti vaisto terapinį poveikį. Jei medikamentas vartojamas ilgą laiką ir nuolat didelėmis dozėmis, iškyla nepageidaujamo poveikio rizika“,– perspėja farmacijos specialistė.

Dažniausias nepageidaujamas šios grupės vaistų poveikis yra virškinamojo trakto pažeidimų ir opų rizika. „Dažnas šalutinis poveikis nesunkus ir greit pareinantis galvos svaigimas, zvimbimas ausyse, skysčių susilaikymas ir edema, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas arba diegliai, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, egzantema“,– detalizuoja R. Molotkova. 

Tačiau, pasak farmacininkės, nedažnas šalutinis poveikis yra kur kas rimtesnis. Jis sukelia nemigą, dirglumą, hipertenziją, širdies nepakankamumą, astmos priepuolį, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą, kraujavimą iš virškinimo trakto, vėmimą arba tuštinimąsi krauju, žarnų uždegiminę ligą, burnos gleivinės uždegimą ar kepenų funkcinių rodiklių pablogėjimą.

Padėkite sau

Pajutus skausmą, farmacijos specialistė, siūlo išbandyti ir natūralias veiksmingas priemones.

„Pailsėkite, gerkite daug skysčių, vartokite skausmą mažinančius maisto papildus su B grupės vitaminais. Taip pat išbandykite akupunktūrą, masažus, meditaciją ar jogą, o jeigu skausmas nepraeina per keletą valandų  – tuomet išgerti vaisto tabletę“, – pataria R. Molotkova.

Jei kenčiate nuo migrenos, venkite žinomų dirgiklių. Pajutę nugaros skausmą, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Efektyviai gali padėti fizioterapija ar pilates treniruotės. Raumenis gali atpalaiduoti magnio papildai. Išvengti skausmo padeda kasdieniai ir fiziniai pratimai, be to, įsitikinkite, kad sėdite tinkamoje kėdėje ir jūsų kompiuteris yra akių lygyje.

Tačiau ar visi žinome, kad piktnaudžiavimas „nekaltais“ vaistais nuo skausmo gali sukelti skrandžio opą, inkstų nepakankamų ir net padidinti infarkto riziką? Kaip dažnai tokius vaistus galima vartoti nekenkiant organizmui?

Nepavojingas – skausmas, praeinantis pernakt

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Jolitos Skinderskienės, dažnai pajutę skausmą arba pernelyg skubame griebtis vaistų, kurių nebūtinai reikia, arba, atvirkščiai, geriame vaistus užuot rimčiau pasitikrinę sveikatą.

„Odontologo gydytą dantį gali skaudėti kelias dienas ir tame nieko keisto, taip pat ir su raumenų skausmu ar traumomis. Bet visapusiškai sveikam žmogui galvos neturėtų skaudėti išvis. Normalu, jei vaistą nuo skausmo išgerti tenka, sakykime, tris ar keturis kartus per metus. Tačiau jei skausmas grįžta vėl ir vėl, tuomet reikia jį ne malšinti vaistais, o ieškoti skausmo priežasčių. Jei toliau vieną po kito gersite nuskausminamuosius, galiausiai jie ims ne malšinti sopulį, o sukels papildomų negalavimų“, – įspėja J. Skinderskienė.

Tiesa, vaistininkė nurodo, jog visiškai vengti vaistų nuo skausmo nederėtų – yra situacijų, kuriose jie puikiausiai tinka. Problemos prasideda tik tuomet, kai tokie vaistai vartojami per dažnai.

Neatsakingai naudojami nuskausminamieji gali sukelti skrandžio arba žarnyno opas. Ir tam nebūtina vaistus vartoti kelis mėnesius – rimtiems pažeidimams gali pakakti ir vienos savaitės. Jau seniai žinoma, jog šie vaistai gali pažeisti inkstus, taip pat slopindami trombocitų agregaciją gali sukelti kraujavimus, kepenų pažeidimus, padidina infarkto arba insulto riziką, alergines reakcijas ir kt.

Normalu, jei vaistą nuo skausmo išgerti tenka, sakykime, tris ar keturis kartus per metus.

„Jei darbo dienos viduryje jums staiga paskausta galvą ir žinote, kad taip nutinka retai, galite vaistą gerti nesijaudindami. Bet toks galvos skausmas privalo praeiti per vieną dieną – jei kitą rytą nubundate ir jums vėl skauda, vadinasi, problema rimtesnė. Skausmas yra kūno signalas, jog kažkas negerai, o nereceptiniai vaistai skirti pašalinti silpną ar vidutinio stiprumo galvos, danties, menstruacijų ar sąnarių skausmą, tik ne rimtesnes problemas“, – teigia ekspertė.

Skirtingi vaistai gali nederėti

Blogiausia, jei vaistus nuo skausmo matydami kaip lengvai pasiekiamą pagalbą nebesuvokiame, kaip atsakingai su jais reikia elgtis. Tuomet pasitaiko ir atvejų, kuomet gydydamiesi po sunkios nakties žmonės mėgsta išgerti ir vaistą nuo skausmo, ir alkoholio.

„Alkoholis iš esmės nedera su absoliučiai jokiais vaistais – vienus preparatus jis tiesiog pavers neveiksniais, kitus netgi žalingais. Su alkoholiu vartojami vaistai nuo skausmo ne tik gali sukelti skrandžio opą, bet ir kepenų pažeidimus“, – perspėja vaistininkė.

Ne ką mažiau pavojingas gali būti ir tokių vaistų vartojimas kartu su kitais preparatais. Pavyzdžiui, net viena vaistų nuo skausmo tabletė kartu su vaistais nuo hipertenzijos, itin dažnai vartojamais vyresnių žmonių, gali sukelti žarnyno kraujavimą, kai kurie vaistai organizmui pakenkia geriami kartu su preparatais nuo diabeto.

„Geriausia būtų rinktis vienos veikliosios medžiagos vaistus. Pirmoje vietoje siūlyčiau žmonėms paracetamolį, tačiau svarbiausia, jog vaisto pagrindą sudarytų ne kelios skirtingos medžiagos – tokiu atveju galimų komplikacijų skaičius iškart gerokai pašoka. Vartojant bet kokius skirtingus vaistus vienu metu egzistuoja rizika, jog jie vienas su kitu nederės, net jei šie vaistai – nereceptiniai. Todėl visais atvejais rekomenduojame vaistinėje pasitikrinti skirtingų vaistų suderinamumą“, – tikina vaistinės atstovė.

Kaip skausmą įveikti be vaistų?

Tad kaip elgtis, jei skausmas neramina kelias dienas iš eilės? Vaistininkė pirmiausia pataria įsitikinti, ar tai nesusiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu, mityba, o galbūt – nesveikais įpročiais.

„Dažnai galvos skausmas atsiranda dėl streso. Todėl pirma rekomendacija, dar prieš griebiantis vaisto, galėtų būti atsipalaidavimas, pasivaikščiojimas gryname ore, arbatos puodelis, jei tai nepadeda – galbūt taškinis masažas“, – rekomenduoja vaistininkė.

Taip pat patariama gerti daug vandens, subalansuoti mitybą, dažniau sportuoti, nueiti į masažą ar paprasčiausiai atlikti tempimo pratimus. Kartais skausmas neišvengiamas, dar kitais atvejais jis nurodo sunkesnę sveikatos problemą, tačiau dauguma užklupusio skausmo atvejų sietini būtent su nesveika aplinka bei gyvensena.

„Jei dvejojate, visuomet klauskite sveikatos profesionalo. Kada gerti vaistą, kada palaukti, o kada jau ieškoti gydytojo – tai sudėtingi klausimai, į kuriuos ne visuomet lengva rasti atsakymą. Jau nekalbant apie vaistų suderinamumą, apie kurį susigaudyti žmonėms ypač sudėtinga“, – aiškina vaistininkė.