Gelbėti pacientų greitosios medikai jau greitai gali atvykti su vaizdo kameromis. Seime svarstoma greitosios medicinos pagalbos darbuotojams leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones. Taip medikai būtų labiau apsaugoti nuo smurto ir agresijos protrūkių.

„Medicinos darbuotojas nežino, kur eina, nežino, ką sutiks, todėl tos kameros padėtų užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos Vilniaus filialo atstovas Alvaras Bacevičius.

Medikai tikina, kad kamerų prašo jau ne vienerius metus, mat fizinio ar psichologinio smurto pasitaiko beveik kasdien.

„Darbuotojai atvyksta į butą, į apleistus butus nežinodami, kas laukia tuose namuose. Važiuoja naktį. Būna asmenys, kurie kviečia neįvardindami priežasties, tiesiog sako, kad reikia pagalbos. Tos kameros tikrai pagelbėtų“, – sakė A. Bacevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarstoma, kad naujos kameros galėtų būti įrengiamos greitosios pagalbos pastatuose, transporto priemonėse. Taip pat būtų tvirtinamos prie darbuotojų drabužių. Kol kas nemažai klausimų kelia pacientų duomenys. Kas užtikrintų saugumą, kiek laiko jie būtų saugomi? Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi paruošti aprašą, kaip tokius duomenis tvarkyti.

„Turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar numatomas vaizdo duomenų tvarkymas bus vykdomas kiekvieno iškvietimo metu, ar tik išskirtinai apibrėžtais atvejais. Taip pat nustatyta, kaip bus informuojami pacientai apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Tokių įrašų saugojimo trukmė priklausytų nuo to, ar buvo fiksuotas įvykis, ar ne. Jei įvykis buvo fiksuotas, vaizdo įrašų terminas galėtų būti ilgesnis“, – raštiškai pasisakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Medikai įsitikinę, kad kameros užfiksuotų ne tik jų, bet ir pacientų saugumą, mat kiekvieną probleminį atvejį būtų galima nagrinėti individualiai.

„Viena iš tokių galimybių gauti objektyvią informaciją, jeigu norėtume atkurti kažkokią paslaugų teikimo situaciją, ją analizuoti, žiūrėti, mokytis. Galima naudoti ją tyrimo metu“, – teigė A. Bacevičius.

Kameromis jau ne vienerius metus naudojasi ir policijos pareigūnai. Sako, kad jos neretai apsaugo tiek pareigūnus, tiek nekaltus gyventojus.

„Pranešus žmonėms, kad bus daromas vaizdo įrašas, jie elgiasi žymiai kultūringiau. Tie patys pažeidėjai arba įtariamieji. Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai. Esame labai patenkinti, planuojame ir toliau naudoti kamerą policijos veikloje“, – tikino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai tikina, kad kūno kamera praverčia kasdien, o už gyventojų duomenis prisiima atsakomybę patys.

„Turime vidinius teisės aktus, kurie numato, kad jie tikrai turi būti saugomi, kad juos gali peržiūrėti tik ribotas asmenų kiekis. Kad tie įrašai nepatektų tretiesiems asmenims, kurie neturi teisės jų matyti“, – tęsė R. Matonis.

Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai.

Gyventojai sako, kad medikus palaiko, o išsikvietę pagalbą dėl įrašų neprieštarautų.

„Kodėl gi ne, žinoma sutikčiau“, – sakė gatvėje sutikta moteris.

„Tikrai būtų nebloga priemonė. Kaip ir policija važiuoja su vaizdo registratoriais. Dėl jų saugumo būtų geriau“, – kalbėjo praeivis.

„Taip, ypatingai tamsiuoju paros metu, kadangi juos reikia saugoti nuo mūsų agresyvių piliečių“, –  šnekėjo kalbinta praeivė.

Pagal dabar galiojančius reglamentus medikai gali atsisakyti teikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu paciento elgesys kelia pavojų jų gyvybei. Už medikų garbės ir orumo pažeidimus gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Kaip praneša Kauno policija, mergina iš gyvenamosios vietos, esančios Kauno r., Akademijos mstl., išėjo sausio 12 d. naktį, apie 3.30 val.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, moteris ėjo „Via baltica“ keliu ar jo prieigomis, link Č. Radzinausko tilto per Nemuną, vilkėjo tamsiais rūbais.

Asmenis, žinančius dingusios moters buvimo vietą, ją mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, taip pat asmenis, nurodytu metu (sausio 12-osios naktį – nuo 03.30 val. iki 05.20 val.) vykę automobiliais „Via baltica“ keliu atkarpoje tarp Kauno r., Akademijos mstl., ir Č. Radzinausko tilto per Nemuną, su įrengtais vaizdo stebėjimo registratoriais, kuriuose gali būti užfiksuotas ieškomas asmuo, prašoma kreiptis į Kauno apskr. VPK policijos komisariato pareigūnus telefonu 8700 60 570; 861860883 arba bendrosios pagalbos telefonu 112.

Primename, kad praėjusį penktadienį feisbuke ėmė plisti, kaip manoma, merginos laiškas, kuriame – gluminančios detalės apie patyčias. Minimi ir keli konkretūs asmenys. Nežinia, ar šis laiškas tikras ir ar susijęs su minėtu įvykiu, tačiau nurodoma ta pati vieta – Č. Radzinausko tiltas.

Teisuolių Klaipėdoje dar nėra

Vaizdo registratorius daugelis įsigyja tam, kad galėtų lengviau įrodyti savo teisybę avarijos atveju.

"Žmonės tiesiog siekia savotiškai apsidrausti, turėti įrodymą, kad eismo įvykio atveju galėtų parodyti, jog patys buvo nekalti ir vairavo drausmingai. Kiekvienas turi asmeninių sumetimų. Neatmestina galimybė, kad kai kas įsigyja registratorius tyčia fiksuoti kitus pažeidėjus ir pranešti apie juos policijai", – svarstė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Registratorių savininkai, kaip ir jų neturintieji, kasdien pastebi ne vieną pažeidėją, tačiau retas ryžtasi skųsti pareigūnams kitus vairuotojus.

Dažniau sulaukiama pranešimų iš taksi vairuotojų ar pavežėjų. Ne kartą tokius įrašus siuntė vairavimo instruktoriai. Ko gero, jie linkę rimčiau vertinti chuliganiško vairavimo pavojus.

Pasak M. Džermeikos, registratoriais nuolat fiksuojančiųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir jų įrašais verste užverčiančių policiją Klaipėdoje kol kas nėra.

Primygtinai ir po kelis kartus per dieną policijai skambina arba siunčia skundus keli klaipėdiečiai, kurie daugiabučių namų kiemuose fotografuoja ant šaligatvių ar žolynų pastatytus automobilius. Bet tai – visai kita žmonių kategorija.

"Esu girdėjęs iš kolegų Vilniuje, kad sostinėje policininkai susiduria su iššūkiu, kai tenka apdoroti nemažą kiekį vaizdo registratoriais užfiksuotų pažeidimų. Bet gal tai nenuostabu, ten ir vairuojančiųjų kur kas daugiau. Nevedame atskiros statistikos, kiek tokių pranešimų būna mūsų mieste. Per mėnesį jų gauname ne daugiau kaip penkis, bet dažniausiai dar mažiau", – tikino M. Džermeika.

Pavojai: M. Džermeika patikino, kad ne kartą pažeidėją telefonu nufilmavę vairuotojai buvo nubausti ir patys, nes vairuodami naudojosi mobiliuoju įrenginiu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norėtų likti anonimai

Kodėl klaipėdiečiai pastebi daugybę pažeidimų, bet policijai apie juos neskuba pranešti, Kelių policijos vadas nesiėmė spręsti.

Viena galimų priežasčių – nenoras gaišti laiko. Juk iš registratoriaus atminties kortelės informaciją reikia perkelti, iš įrašo iškirpti kelių sekundžių trukmės epizodą, kuriame užfiksuotas pažeidimas. Visa tai užtrunka.

Dar viena galima priežastis – per elektroninę policijos sistemą pateikiant duomenis apie pažeidimą neįmanoma pasiskųsti anonimiškai. Tenka užpildyti pareiškėjo asmens duomenų grafą.

"Taip yra suformuota teisminė praktika, kad pranešėjas pareigūnams turi prisistatyti. Nes pažeidėjas gali apskųsti nuobaudą ir teisme pareikalauti, kad pranešėjas patikslintų informaciją, kaip, kur, kada užfiksavo įvykį. Jei nebūtų pranešėjo duomenų, kiltų abejonių, o jos visada vertinamos pažeidėjo naudai, ir bylos gali būti nutraukiamos. Todėl egzistuoja praktika, kad anoniminiai pranešimai nenagrinėjami, nes gali pritrūkti duomenų apie teisės pažeidimą", – paaiškino Klaipėdos AVPK Kelių policijos vadovas.

Sertifikatų nereikalauja

Visi policijos vaizdo įrašymo įrenginiai yra sertifikuoti, jie privalo kas tam tikrą laiką būti patikrinti. Tačiau pranešėjų vaizdo registratoriams tokių reikalavimų nekeliama.

Pildant duomenis per elektroninę policijos sistemą apie pažeidimą taip pat nereikalaujama pranešti apie registratoriaus techninius parametrus.

Tačiau būtina pateikti įrašo padarymo datą ir laiką. Šie duomenys negali būti iškraipyti.

Jei informacija suklastojama, jos pateikėjas prisiima atsakomybę.

Pasak M. Džermeikos, jei būtų išsiaiškinta, kad apie pažeidimą pranešęs asmuo suklastojo informaciją ir taip siekė apšmeižti kitą žmogų, už tokius veiksmus kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kol kas tokių atvejų Klaipėdos apskrities policijos komisariate nebuvo užfiksuota.

Vaizdo registratoriais dažniausiai fiksuojami pavojingo manevravimo atvejai, sukeliant grėsmę kitiems eismo dalyviams, kai nerodomas posūkio signalas, kai per šviesoforu reguliuojamą sankryžą važiuojama nepaisant draudžiamo jo signalo.

Kadangi dabar labai dažnai baudžiami asmenys bando ginčyti nuobaudą, vaizdo įrašai tampa tuo argumentu, kurį nuginčyti sudėtinga. Būtent todėl policininkai ir patys naudoja tiek registratorius, tiek vaizdo kameras.

Socialinių tinklų neseka

Gyvename tokiu laiku, kai kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną, gali užfiksuoti ir paviešinti bet kokį nusižengimą. Tokių įrašų pilnas internetas.

Neretai sekėjai stebisi, kad pareigūnai nereaguoja į vaizdo įrašuose užfiksuotus pažeidimus.

"Atskiro policijos padalinio, kurio darbuotojai sektų įvairius socialinius tinklus, nėra. Policininkai nestebi socialinių tinklų ir baudų pagal juose skelbiamų vaizdo įrašų medžiagą neskiria. Jeigu žmogus nori pranešti apie teisės pažeidimą, yra suteikta galimybė tai padaryti neišeinant iš namų internetu, prisijungus prie www.epolicija.lt elektroninio puslapio", – sakė kelių policijos padalinio vadovas.

Pareigūnai jau turi patirties, kad socialiniuose tinkluose skelbiami vaizdai ne visada lydimi patikslinančios informacijos apie įvykio laiką ir vietą. Be šių duomenų nusižengusio asmens patraukti atsakomybėn neįmanoma.

Būta atvejų, kai į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato "Facebook" paskyrą žmonės įkelia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimas. Įrašo autorius kreipiasi į pareigūnus klausdamas, ką policininkai toliau darys.

Pareigūnai prašo turimą medžiagą pateikti tinkamai, tai yra per elektroninį puslapį. Tik tada policininkai galės vertinti įraše užfiksuotą įvykį teisės požiūriu.

Policijos komisariato komunikacijos padalinys, kiek įmanoma, atsako į "Facebook" paskyroje pateikiamus klausimus. Bet stebėti visus kitus socialinius puslapius, kuriuose galėtų atsirasti koks nors vaizdas, susijęs su teisės pažeidimu, neturi galimybės. Kartais klaipėdietiškose paskyrose atsiranda vaizdų iš Vilniaus ar net neatpažįstamų vietų.

"Pastebėję socialiniuose tinkluose informaciją apie galimus pažeidimus, pareigūnai tikrai į juos reaguoja. Taip atsitiko visuomenės atgarsio sulaukusio įvykio atveju, kai vyras tenkino lytinę aistrą automobilyje. Pastebėjus tokį vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, informacija su asmens ir jo automobilio nuotrauka bei pranešimu buvo nedelsiant perduota Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovybei, kuri ėmėsi veiksmų. Kriminalinės policijos pareigūnai, tiriantys nusikaltimus elektroninėje erdvėje, taip pat stebi ir socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją apie galbūt planuojamus nesankcionuotus renginius ar vykdomą, įtariama, nelegalią prekybą ir kitas galimas neteisėtas veikas", – komentavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė.

Andromeda Grauslienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prašo visuomenės pagalbos

Vaizdo registratoriai drausmina vairuotojus, ypač tai pasakytina apie visuomeninį transportą. Tiriant keleivių sužalojimo atvejus, tyrėjams labai svarbu žinoti, kas ir kaip vyko lauke ir autobuso viduje.

Kai policininkams būdavo pasakoma, kad įrašų nėra, jiems kildavo įtarimų, kad vairuotojas nenorėjo, jog įrašai būtų pamatyti.

"Tarėmės su transporto įmonėmis, kad vairuotojai neturėtų galimybės prieiti prie registratorių duomenų, bet, kiek pamenu, mums nepavyko to išsireikalauti", – atviravo M. Džermeika.

Tikrai ne visada, kai prašoma visuomenės pagalbos pasidalinti vaizdo registratorių įrašais, sulaukiame pagalbos.

Registratorių įrašai yra pirmoji pagalba tyrėjui, tiriančiam eismo įvykių aplinkybes ir siekiančiam nustatyti objektyvią tiesą.

Pasirodo, kol kas dažniau įvykius užfiksuoja pravažiuojantieji, o ne patys eismo įvykio dalyviai. Būtent todėl neretai pareigūnai kreipiasi į žiniasklaidos priemones, prašydami paskelbti, kad ragina avarijos liudininkus atsiliepti ir pateikti įrašus.

"Tikrai ne visada, kai prašoma visuomenės pagalbos pasidalinti vaizdo registratorių įrašais, sulaukiame pagalbos", – patikino A. Grauslienė.

Antai rugsėjį, kai buvo ieškoma kaltininkų, netoli Palangos sudeginusių iš užsienio atvykusio vyro automobilį, į prašymą atsiųsti registratorių įrašus iš minimu laiku važiavusių automobilių neatsiliepė nė vienas žmogus.

Nubaudžia ir pranešėją

Neretas atvejis, kai vaizdo įraše užfiksuojamas ne vienas, o net keli nusižengimai.

Tie, kas neturi registratorių, dažnai skuba traukti išmaniuosius telefonus ir tikisi, kad, užfiksavę kito vairuotojo pažeidimą telefonu, padarys gerą darbą.

"Ne kartą yra buvę, kai filmuojantis pažeidėją telefonu asmuo nustemba ir pats gavęs baudą, nes vairuodamas naudojosi mobiliuoju įrenginiu. Pamenu ne vieną tokį atvejį. Ištiriame visą gaunamą informaciją ir priimame sprendimus, kurie gali būti nepalankūs ir pranešėjams", – neslėpė kelių policijos viršininkas.

Taip pat numatyti ir atvejai, kuomet vaizdo registratorius naudos ir Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija.

Aprūpinus probacijos ir pataisos įstaigų pareigūnus vaizdo registratoriais ir sureguliavus šių priemonių tinkamą naudojimą, pasak Kalėjimų departamento direktoriaus Virginijaus Kulikausko, tikimasi ateityje išvengti ne tik konfliktinių situacijų, bet ir užtikrinti didesnį tiek pareigūnų, tiek pačių nuteistųjų saugumą.

„Bausmių vykdymo sistema žengia dar vieną žingsnį pereidama link skaidresnio veiklos modelio. Vaizdo registratoriai jau buvo naudojami pataisos namuose, tačiau nauja tvarka numatyta, kad pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais, vaizdo registratorius naudos privalomai. Iškilus bet kokiems neaiškumams, konfliktams, abejonėms dėl galimos korupcijos ar netinkamų kurios nors pusės veiksmų – situacija bus tikslinama peržiūrint registratoriumi fiksuotą vaizdo įrašą“, – sako Kalėjimų departamento vadovas.

Vaizdo registratoriai jau buvo naudojami pataisos namuose, tačiau nauja tvarka numatyta, kad pareigūnai, bendraudami su nuteistaisiais, vaizdo registratorius naudos privalomai.

Kalėjimų departamentas papildomai įsigijo tūkstantį naujų vaizdo registratorių, kurie priskirti pareigūnams pataisos įstaigose ir Probacijos tarnyboje. Naujoje tvarkoje apibrėžti konkretūs atvejai, kada privaloma darbuotojams naudoti vaizdo registratorius, numatyta vaizdo įrašų saugojimo tvarka ir terminai.

„Pareigūnai neretai atsiduria situacijose, reikalaujančiose ypatingo budrumo ir greito sprendimų priėmimo. Vaizdo registratorių fiksuojami ir automatiškai į sistemą perkeliami duomenys padės ne tik tiksliai atkurti įvykių eigą, bet ir užtikrins saugią ir skaidrią informacijos analizę. Šis žingsnis yra vienas iš sistemos modernizavimo ir skaitmenizavimo elementų, priartinantis pataisos sistemą prie 21-o amžiaus realybės“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Registratoriai pataisos namuose privalomai bus naudojami ne tik atliekant kratas, bet ir kiekvienu atveju bendraujant su nuteistuoju, fiksuojant daromą pažeidimą ar bet kokią neteisėtą veiką, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų, maitinimo metu ir kitais atvejais.

Probacijos pareigūnai registratorius naudoti turės kiekvieno bendravimo su prižiūrimu asmeniu, jo gyvenamoje ar kitoje buvimo vietoje metu, taip pat visais atvejais, kai pareigūnai siekia apsisaugoti ar apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus sveikatai ar gyvybei, užkertant kelią neteisėtai veikai ar asmeniui nevykdant teisėtų pareigūno nurodymų.

Šiuo metu įkalinimo įstaigose yra apie 5,4 tūkst. nuteistųjų bei suimtųjų, o probacijos pareigūnų priežiūroje yra apie 15 tūkst. asmenų.

Žuvininkystės tarnyba paskelbė konkursą įsigyti naktinio vaizdo kameras su lazerio šviesa, kurios visiškoje tamsoje iki 10 metrų filmuotų žmones taip, kad juos galima būtų atpažinti.

Taip pat keliamas reikalavimas, kad kameros mažiausiai iki 20 metrų atstumu atpažintų žmonių siluetus. Kameros turės ir garso bei vaizdo įrašymo funkcijas.

Naktinio vaizdo kameros bus komplektuojamos su vaizdo stabilizatoriais. Taip pat žvejus naktį stebėsiančios kameros bus tvirtinamos ant laikiklių, kurie sukiosis nuo 180 iki 360 laipsnių kampo.

Šonaslydis gatvėje

Situacija, kai kelyje tenka matyti nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu besielgiantį vairuotoją ne tokia jau reta, bet dažniausiai chuliganišku vadiname elgesį, kai vairuotojas viršija greitį ar eisme manevruoja pernelyg rizikingai.

Prie tokio elgesio kelyje daugumos dažniau vairuojančiųjų akys jau yra įpratusios ir neretai į tokį elgesį numojama ranka. Pasitaiko situacijų, kurios priverčia susimąstyti, kad kelyje apdairumo niekuomet nebūna per daug. Viena tokių nutiko ir man.

Taigi praėjusios savaitės ketvirtadienio vakaras. Viena judriausių Vilniaus gatvių – Geležinio Vilko, judu savo automobiliu žiedinės sankryžos link, išsyk pasirinkęs tinkamą juostą tolesniam manevrui. Staiga galinio matymo veidrodėlyje pamatau link manęs artėjantį juodą BMW, kurio vairuotojas staiga nusprendžia pademonstruoti, kaip sugeba priversti automobilį slysti. Su galingu trečios klasės BMW tai padaryti nesunku. Tik vietoj švelnaus slystelėjimo, juodas BMW pradeda slidinėti po visas dvi eismo juostas, grėsmingai priartėdamas ir prie mano vairuojamo automobilio. Patekus į tokią situaciją išeitis lieka viena – didinti automobilio greitį, kad pradedantysis šonaslydžio "meistras" nenučiuožtų į šalikelę kartu su manimi. Laimei, BMW vairuotojui automobilį pavyksta suvaldyti.

Po tokių smagių jo pašlitinėjimų į kairę ir į dešinę, nusprendžiu apie įvykį pranešti policijos pareigūnams. Surenku Bendrosios pagalbos centro (BPC) numerį 112 ir operatorei nupasakoju situaciją, ji bando sujungti su patrulių ekipažu, bet ryšys nutrūksta. Tenka procedūrą kartoti iš naujo. BMW važiuoja priekyje, paskui jį seku ir aš. Žinoma, įdomiai skamba tiek BPC, tiek ir policijos pareigūnų klausimas, ar chuliganiškai vairavusio vairuotojo automobilį dar matote ir važiuojate paskui jį? "Taip, matau, taip, važiuoju", – atsakau ir kartu matau, kaip automobilis didindamas greitį nutolsta.

Policijos pareigūnams nusakau važiavimo kryptį ir vėl išgirstu klausimą: "Ar dar matote automobilį?" Suprantu, kad policijos pareigūnams daug lengviau suprasti, kur yra netinkamai kelyje pasielgusio piliečio automobilis, bet kartu tai ir savotiškas skatinimas daryti pažeidimą, nes įtariamo pažeidėjo automobilis toli gražu nevažiuoja laikydamasis nurodyto 80 km/val. greičio ribojimo.

Parodymai – dar ne viskas

Nusprendęs Vilniaus gatvėse nekurti "Kobros 11" veiksmo scenų, paklausiu pareigūno, ką toliau daryti. Balsas ragelyje atsako: "Jei turite pretenzijų, vykite į policijos komisariatą." Kadangi nutariau tokio vairuotojo elgesio šiaip sau nepalikti, www.ePolicija.lt užpildžiau pranešimo formą apie padarytą KET pažeidimą, bet daugiau jokio šios istorijos tęsinio jums papasakoti negaliu.

Beje, įdomu, kad net ir nurodęs e.paštą, negavau jokio patvirtinimo, jog mano pranešimas užregistruotas. Gal pašto balandžiams dabar netinkamas metas skristi?

Ilgai laukti neketinau, tad kreipiausi į Lietuvos kelių policijos tarnybą prašydamas paaiškinti, ką tokiose situacijose daryti kitiems vairuotojams, kurie pamato, kad eismo dalyvis elgiasi neatsakingai ir kelia pavojų kitiems.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius teigė, kad informacija atvykus į policijos komisariatą ar ePolicija.lt portale turėtų būti pateikiama kuo išsamesnė. "Gautas pranešimas pagal kompetenciją nagrinėjamas pagal užfiksuoto pažeidimo vietą, t.y. kurio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje jis padarytas. Siekiama nustatyti, ar tokiu veiksmu asmuo padarė nusižengimą, pvz., KET pažeidimą, ar kitą teisės pažeidimą", – situaciją komentavo pašnekovas.

Konkrečiu, anksčiau aprašytu atveju, pasak pareigūno, tyrimas labai apsunkinamas. "Skiriant nuobaudą remiamasi surinktais įrodymais, o šiuo atveju, kai pažeidimas neužfiksuojamas vaizdo fiksavimo priemonėmis, įrodyti tokį nusižengimą sudėtinga", – tvirtino pareigūnas. Taigi, regis, lieka apie pažeidimą pranešusio žmogaus žodis prieš tą pažeidimą padariusio. Patyliukais peršasi išvada, kad tiems, kurie važinėja daugiau ir nėra abejingi kitų padaromiems pažeidimams, automobilyje reikia turėti vaizdo registratorių ir ne tik tokį, kuris filmuoja situaciją priekyje, bet ir tokį, kuris filmuotų vaizdą gale.

Ne skundas, o atsakomybė

Jeigu jau esate apsirūpinę vaizdo registratoriumi ir užfiksuojate netinkamą vairuotojo elgesį kelyje, turėtume nesibaiminti ir nesigėdyti apie tai pranešti policijos pareigūnams. Ilgus metus po Skandinavijos šalis automobiliu važinėjantis dienraščio skaitytojas Edmundas teigia, kad šiose šalyse pirmiausia niekas nesupranta, kaip galima imtis pavojingų manevrų kelyje, o antra – vairuotojai yra įpratę apie tokius nusižengimus iškart pranešti pareigūnams.

Tiems, kurie važinėja daugiau ir nėra abejingi kitų padaromiems pažeidimams, automobilyje reikia turėti vaizdo registratorių.

"Kažkodėl tik Lietuvoje kalbama, kad nenoriu būti skundiku ar pan. Reikia suprasti, kad tai ne apskundimas. Eisme dalyvaujame mes visi ir svarbu, kad kiekvienas, važiuojantis gatve, einantis šaligatviu, važiuojantis dviračiu, jaustųsi saugus. Visi prisimena legendinę pažadinto žvėriuko istoriją Vilniuje, kai jaunuolio nesuvaldytas BMW įsirėžė į viešojo transporto stotelės paviljoną. Jeigu vieną kartą taip elgdamasis žmogus praslysta, antrą kartą jam susidaro neribojamos laisvės pojūtis, kai ta laisvė peržengia ir kitų laisvės ribas", – požiūrį dėstė kaunietis.

Nelikti abejingiems daromiems pažeidimams paragino ir R.Vosylius. Pirmiausia, pasak pareigūno, reikėtų susisiekti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus. "Pagal galimybes vaizdo registratoriumi ar kitomis priemonėmis užfiksuoti pažeidimą, informaciją perduoti policijai. Galima pabandyti ir sudrausminti pažeidėją, bet reikia objektyviai įvertinti situaciją, nesiimti veiksmų, jei galite pats ar kiti asmenys gali nukentėti", – pasakojo Kelių policijos tarnybos atstovas.

Kokia gresia atsakomybė?

Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnis "Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas", KET nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas ir už jo padarymą gresiančios nuobaudos:

1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

2. Chuliganiškas vairavimas, t.y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 eurų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų.

4. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų.

5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų.

Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

Vis daugiau vairuotojų Lietuvoje savo transporto priemonėse įsirengia vaizdo registratorius, kuriais nufilmuotais vaizdeliais dalijasi su interneto vartotojais. Tokios informacijos viešinimo tikslas dažniausiai būna kilnus – supažindinti visuomenę su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau asmens duomenų apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad, nufilmuotam asmeniui pasiskundus, galime sulaukti ir nuobaudų.

Veikia duomenų apsauga

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė "Kauno dienai" sakė, kad vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų viešinimas gali būti traktuojamas kaip asmens teisių pažeidimas. "Vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu, tačiau daug kas priklauso ir nuo situacijos. Jeigu tokie duomenys naudojami policijos pareigūnų, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, tuomet viskas gerai, o štai viešinant tokius duomenis internete gali kilti problemų, nes nėra jokio konkretaus tikslo tokius duomenis viešinti", – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Jos teigimu, toks įrašas viešojoje erdvėje gali atsirasti tik vienu atveju – kai turimi visų vaizdo įraše užfiksuotų asmenų sutikimai.

Vis dėlto vienareikšmiškai teigti, kad tokie internete įkelti vaizdo įrašai yra žmogaus teisių pažeidimai, negalima, nes kiekviena situacija yra skirtinga, tačiau teisinė prezumpcija yra tokia, kad dažniausiai tai būtų laikoma asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių įstatymų pažeidimu. Anot D.Šinkūnienės, jeigu vaizdo įraše užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar automobilio valstybiniai numeriai, tai taip pat laikoma privačiais asmens duomenimis ir jų viešinimas be asmens sutikimo gali būti traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. Specialistė tvirtina, kad nufilmuotasis gali kreiptis į teismą ir tikėtina, kad jo interesai bus ginami, tačiau pirmas veiksmas, kurio derėtų imtis – bandyti susitarti su įrašą įkėlusiu asmeniu.

"Pastebėjus, kad jūsų atvaizdas su kažkokiu vaizdo įrašu yra įkeltas į interneto svetainę, reikėtų kreiptis į tos svetainės administratorių ir prašyti vaizdo įrašą pašalinti, nurodant, kad jis buvo įkeltas be jūsų sutikimo. Toliau viskas priklausytų nuo to, kokia interneto svetainė ir kokia situacija, bet, kaip ir minėjau, tokių įrašų viešinimas sudaro labai platų lauką asmens teisių pažeidimams" , – sakė D.Šinkūnienė.

Skirtingas reglamentavimas

Dabartinis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tikslas, vaizdo registratoriais surinktų duomenų naudojimo reglamentavimas.

"Šiuo metu vairuotojui įsirengus vaizdo registratorių savo automobilyje, jo surinkti duomenys traktuojami kaip informacija, surinkta asmeniniais tikslais. Tačiau, jei vaizdo registratorius įrengiamas įmonei priklausančiame automobilyje, tai įmonė tampa surinktų duomenų valdytoju ir šiuo atveju jau būtų taikomos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Situacijos ganėtinai panašios, o jų reglamentavimas skirtingas", – apie įstatymų spragas kalbėjo specialistė. Šiuo metu juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse įrengus vaizdo registratorius, reikia apie tai pranešti VDAI, o automobilį pažymėti specialiais skiriamaisiais ženklais.

VDAI rengia įstatymo projektą, kuriame vaizdo registratorių naudojimo taisyklės būtų suvienodintos. "Siekiant suvaldyti tokių duomenų naudojimą, reikėtų aiškiai reglamentuoti, kam vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys gali būti naudojami. Taip pat reikėtų nurodyti, kad jie nebūtų skelbiami viešai", – kalbėjo D.Šinkūnienė.

Asmens duomenų apsaugos specialistė taip pat pataria susilaikyti nuo vaizdo registratoriais užfiksuotų duomenų skelbimo internete. "Žinoma, galima uždengti automobilio valstybinius numerius, tačiau yra ir kitų detalių, kurios gali išduoti asmens tapatybę. Todėl siūlyčiau susilaikyti nuo tokių vaizdo įrašų skelbimo internete", – teigė D.Šinkūnienė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad nusikalstamai veikai ir nusižengimams netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Pataria naudoti

Draudimo įmonių atstovai laikosi kitokios nuomonės. Jie pataria naudoti vaizdo registratorius, nes kartais tai gali tapti vieninteliu įrodymu nustatant eismo įvykio kaltininką, kai eismo įvykio aplinkybės būna įtartinos. Filmuota medžiaga tampa rimtu argumentu užginčijant neteisėtus kaltinimus eismo įvykio sukėlimu. Ypač tokios priemonės praverčia vairuotojams, kuriems tenka keliauti į užsienio šalis, bet prieš tai svarbu pasidomėti, kokios vaizdo registratorių naudojimo taisyklės. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Austrijoje vaizdo registratoriai yra ribojami, o fiziniai asmenys neturi teisės pateikti filmuotos eismo įvykio medžiagos kaip įrodymo policijai, teismui ar draudimo bendrovei. Vis dėlto daugumoje Europos šalių vaizdo registratoriai yra leidžiami, tačiau jais užfiksuotos vaizdo medžiagos viešinimą griežtai kontroliuoja įstatymai.

Draudimo ekspertų teigimu, vaizdo registratoriaus naudojimas gali labai praversti Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje ir Italijoje, nes šiose šalyse policijos pareigūnai yra neįpareigoti vykti į eismo įvykio vietą, todėl avarijos aplinkybes daug lengviau išsiaiškinti, kai atsiranda galimybė peržiūrėti vaizdo medžiagą.

Lietuvos policija taip pat suteikia gyventojams galimybę pasidalyti informacija. Elektroninių paslaugų sistemoje "ePolicija" galima perduoti vaizdinę medžiagą tyrimui, tačiau medžiagą įkėlęs asmuo turi pateikti savo duomenis. Policijos atstovai tvirtina, kad vaido registratoriumi užfiksuotas pažeidimas gali būti laikomas įrodymu, nes dabar galiojantys teisės aktai įvardija, kad bet kokie duomenys gali būti traktuojami kaip įrodymai, kurie priimami ir tiriami.

Komentaras

Danas Česnauskas

Kauno kelių policijos valdybos viršininkas

Vaizdo registratoriumi užfiksuotas KET pažeidimas ne visuomet yra pakankamas įrodymas policijos pareigūnams. Jeigu prietaisu užfiksuota avarija, tuomet policijai tai gali padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau įrodyti kitą KET pažeidimą gali būti sunku, nes pažeidėjas, užfiksuotas vaizdo įraše, gali ginčyti, kad neaiškios pažeidimo aplinkybės, tokios kaip data ir laikas. Vis dėlto vaizdo registratoriumi vairuotojai gali užfiksuoti visus KET pažeidimus, išskyrus neblaivius vairuotojus, greičio viršijimą, tamsintus langus ir kitus, kuriems fiksuoti reikalingas sertifikuotas ir patikrintas prietaisas.

Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus.

– Šią savaitę net dvi oro linijų bendrovės paskelbė šiemet pradėsiančios vykdyti tiesioginius skrydžius iš Palangos oro uosto. Tai tikrai džiugi naujiena klaipėdiečiams. Ar netolimoje ateityje galima tikėtis ir daugiau tiesioginių skrydžių krypčių?

– Šiemet iš Klaipėdos/Palangos oro uosto vykdyti naujus tiesioginius skrydžius iš viso pradės keturios oro linijų bendrovės – nuo kovo pabaigos pigių skrydžių bendrovės "Wizz Air" ir "Ryanair" skraidins į Londoną, Lenkijos LOT – į Varšuvą, o nuo birželio – Baltarusijos "Belavia" į Minską.

Kaip žinoma, iki šiol Klaipėdos regioną tiesioginiai skrydžiai jungė tik su Ryga, Kopenhaga, Oslu bei vasaromis – su Maskva. Akivaizdu, kad tokia skrydžių pasiūla buvo daugiau nei per maža, siekiant patenkinti augančius regionų gyventojų keliavimo poreikius bei į unikalų Klaipėdos regioną pritraukti daugiau užsienio turistų. Tad dabar jau atsiradusios naujos tiesioginių skrydžių kryptys išties situaciją keičia iš esmės.

Būtina priminti, kad derybos dėl atėjimo į Klaipėdos/Palangos oro uostą vyko ne su viena oro linijų bendrove ir tikrai ne vienus metus. Derybos prasidėjo dar prieš trejetą ar ketvertą metų. Tuo metu mažai kas tikėjo šios perspektyvos sėkme, nors aš ir drauge su manimi dirbanti komanda tuo neabejojome. Pridursiu, kad šiandien jau pasiektas rezultatas – bendro ir ilgo visų Klaipėdos regiono savivaldybių bei bendrovės "Lietuvos oro uostai" darbo ir suformuoto bendro finansinio paramos paketo naujiems skrydžiams vaisiai.

Ar netolimoje ateityje galima tikėtis ir daugiau tiesioginių skrydžių krypčių iš Klaipėdos/Palangos oro uosto? Daugiau nei tikiu, kad taip. Šiuo metu dėl naujų tiesioginių skrydžių toliau yra vedamos derybos su kitomis potencialiomis oro linijų bendrovėmis. Taip pat daugiau nei akivaizdu, kad visas Klaipėdos/Palangos oro uosto potencialas toli gražu dar nėra išnaudotas. Tą liudija ir keli faktai. Kompanija "Wizz Air", tik paskelbusi apie savo sprendimą skraidyti iš Vakarų Lietuvos į Didžiąją Britaniją, netrukus padidino ir skrydžių skaičių – nuo anksčiau planuotų dviejų iki trijų kartų per savaitę. Kartu "Wizz Air" apsisprendimas ateiti į Klaipėdos/Palangos oro uostą paskatino šį žingsnį žengti ir didžiausią šios bendrovės konkurentą "Ryanair".

Tačiau kartu turime suprasti ir suvokti, kad jei į Klaipėdos/Palangos oro uostą atėjusių naujų operatorių lūkesčiai nepasiteisins bei skrydžiai nebus pakankamai "apkrauti", jie gali būti ir nutraukti. Tad kartu ir mes turime nepraleisti progos skristi būtent iš Palangos, o ne iš kitų oro uostų, aišku, jei tik tam yra galimybė. Juolab kad ir išlaidų aspektu, tai tikrai ne patys brangiausi skrydžiai bei šių skrydžių laikas yra gana logiškas ir patogus. Aš ir pats, nuoširdžiai besidžiaugdamas visam Klaipėdos regionui naujai atsivėrusiomis galimybėmis, laukiu nesulaukiu tos dienos ir valandos, kada tai taps "tikru kūnu", nes visgi yra dar įvairių baigiamųjų procedūrų, veiksmų. Belieka tikėtis, kad kokia nors atsiradusi netikėta smulkmena nepakiš kiaulės.

Na o Klaipėdos/Palangos oro uostui tampant tikru dinamišku regiono oro uostu, būtina spręsti ir naujus iššūkius, susijusius ne tik su dangumi, bet ir su žeme. Bendradarbiaudami su Palangos miesto savivaldybe, turime užtikrinti, kad daugėjant skrydžių gerėtų ir susisiekimas tarp oro uosto bei viso Klaipėdos regiono.

– Noriu pasidžiaugti sprendimu miesto autobusus nudažyti vienoda mėlyna spalva. Manau, kad tai tikrai puošia miestą. Tačiau gatvėse matau dar daug ir kitomis spalvomis ar įvairiomis reklamomis išmargintų autobusų. Nuo kada visi uostamiesčio autobusai turėtų būti nudažyti viena spalva?

– Šiuo metu mėlynai su raudonos ir geltonos spalvos juosta viršuje yra nudažyta daugiau nei trečdalis iš 135 Klaipėdos miesto viešojo transporto maršrutais keleivius vežančių didžiųjų autobusų. Uostamiesčio tarybos sprendimu visi miesto autobusai vienoda mėlyna spalva turės būti nudažyti nuo šių metų rugsėjo, tiesa, išskyrus ekologiškus. Pastarieji ir toliau išliks nudažyti žalios, pilkos ir oranžinės spalvos deriniu. Beje, žvelgiant į netolimą ateitį, tikriausiai jau verta pagalvoti ir apie vienodą maršrutinių taksi ir taksi automobilių žymėjimą. Tai taip pat būtų ir gražu, ir civilizuota, ir estetiška. Tačisu pirmiausia būtina baigti jau pradėtą darbą.

Kartu pažymėsiu, kad daugiau nei pasitvirtino ir miesto politikų sprendimas visuose didžiuosiuose autobusuose įdiegti vaizdo registratorius.

"Klaipėdos keleivinio transporto" duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo pradžios, kai šis sprendimas įsigaliojo, keleiviai daug rečiau skundžiasi didžiųjų autobusų vairuotojų darbo kokybe ar bendravimo kultūra. Taip, įvairių konfliktinių situacijų autobusuose vis dar pasitaiko. Bet įdiegus vaizdo registratorius išsiaiškinti tokių incidentų aplinkybes bei nustatyti tikruosius kaltininkus tapo daug paprasčiau. Kartu vaizdo registratoriai miesto autobusuose vis dažniau padeda nustatyti ir eismo taisyklių pažeidėjus ar eismo įvykių kaltininkus pagrindinėse miesto arterijose. Tad kartu šis sprendimas turėtų pasitarnauti ir užtikrinant didesnį saugumą uostamiesčio gatvėse.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

Visuose miesto autobusuose nuo rugsėjo yra sumontuoti vaizdo registratoriai. Tai dar vienas mėginimas pažaboti įžūlius vairuotojus. Įrenginiai fiksuoja ne tik vaizdą transporto priemonės viduje, bet ir išorėje. Tad gatvių išsišokėliai skelbiami viešai.

Registratorių nauda neabejoja

Kiekviename miesto autobuse pagal reikalavimus privalo būti sumontuoti mažiausiai du vaizdo registratoriai. Vienas įrengtas priekyje. Jis fiksuoja vaizdą išorėje, eismo situaciją.

Antras registratorius įrengtas taip pat transporto priemonės priekyje. Tačiau jis filmuoja vaizdą autobuso viduje. Kai kurie vežėjai įrengė ir trečią registratorių. Pastarasis fiksuoja, kas vyksta transporto priemonės gale.

Vežėjai įsitikinę, kad vaizdo registratoriai labai naudingi. Jie padės išsiaiškinti įvykusių nelaimių priežastis, stebėti, ar vairuotojai parduoda bilietus, ar nėra niokojamos galinės autobusų sėdynės.

Paskelbė tris įrašus

Viešoji įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas" savo internetinėje svetainėje paskelbė vaizdo įrašus, kurie liudija, į kokias situacijas pakliūva miesto autobusai kelyje.

Vaizdai buvo nufilmuoti Dieną be automobilio, kai vyko lenktynės, kas greičiau – autobusas, dviratininkas, pėsčiasis ar automobilis pasieks nustatytą vietą.

"Tai buvo proginė akcija. Informaciją gavome ne iš vežėjų, o patys buvome sumontavę kamerą ant autobuso. Kol sulauktume medžiagos iš vežėjų, užtruktų nemažai laiko", – komentavo viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis.

Pasak vadovo, į interneto svetainę nuolat kelti vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, su kokiomis situacijomis susiduria miesto autobusų vairuotojai, nėra galimybių.

"Neturime tiek pajėgų. Juk medžiagą reikia paruošti. Tačiau tai ir ne vienkartinė akcija. Įkelsime įrašus tam tikromis progomis", – tvirtino direktorius.

G.Neniškis pabrėžė, kad skelbiamos medžiagos tikslas nėra nubausti vairuotojus už pažeidimus. Paprasčiausiai norima juos sugėdinti.

"Gal žmonės pamatys ir įvertins, kaip elgiasi. Dažniausiai autobusų vairuotojams problemų kyla, kai kitos transporto priemonės jų nepraleidžia, sustoja, norėdami sukti į dešinę, ir laukia, kol galės tai padaryti, užkiša savo mašiną ir reikia staiga stabdyti", – komentavo vadovas.

Paprašė policijos pagalbos

Pasak vadovo, dėl spūsčių autobusai atsilieka nuo grafikų. Tada juos stengiasi pasivyti. Skuba. Kyla grandininė reakcija.

G.Neniškis atkreipė dėmesį, jog dažniausiai kalbama, kad sudėtingiausia autobusams važinėti centrinėje miesto dalyje, tačiau taip nėra. Daugiau incidentų įvyksta pietinėje miesto dalyje.

"Vairuotojai žino, kad centrinę miesto dalį labiau stebi policijos pareigūnai. Gal prisibijo ir vairuoja drausmingiau. Pietinėje miesto dalyje padėtis prastesnė", – teigė vadovas.

Pasak G.Neniškio, įstaiga kreipėsi į policijos pareigūnus ir paprašė, kad kitą savaitę šie surengtų patikrinimus. Stebėtų, ar automobiliai nevažiuoja autobusams skirtomis juostomis, kur stoja maršrutiniai taksi, kaip važiuoja patys autobusai, juda pėstieji ar dviratininkai.

Dviejų paauglių kelionė autobusu namo baigėsi nemalonumais. Kontrolieriai merginas sulaikė be bilietėlių. Paauglės aiškino, kad talonėlio joms nepardavė autobuso vairuotojas, nes tuo metu kalbėjo telefonu.

Nepavyko nusipirkti bilietų

Incidentas 6-ąjį maršrutą aptarnaujančiame autobuse įvyko pirmadienį.

Klaipėdietė (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad jos penkiolikmetė dukra su tokio pat amžiaus drauge buvo pasivaikščioti Melnragėje prie molo. Merginos namo nusprendė grįžti autobusu.

Į jį paauglės įlipo galutinėje stotelėje. Pasak klaipėdietės, dukra ir jos draugė atsistojo prie vairuotojo nusipirkti bilietų. Pinigus jos turėjo rankoje.

"Dukra pasakojo, kad vairuotojo paprašė talonėlio, tačiau šis kalbėjo telefonu. Tada jos antrą kartą paprašė parduoti bilietą, bet šis vėl nekreipė dėmesio", – pasakojo vienos paauglės mama.

Pasak moters, privažiavus universiteto stotelę vairuotojas pamatė kontrolierių autobusą. Buvo 15.24 val. Dukra jai pasakojo, kad vairuotojas baigė pokalbį telefonu ir atsisukęs joms pasakė, kad jau vėlu.

"Į autobusą įlipusioms kontrolierėms mergaitės papasakojo visą situaciją, kad vairuotojas nepardavė bilieto, nes kalbėjo telefonu. Tačiau kontrolierė pasilenkė prie vairuotojo, kažką pašnibždėjo, merginų paprašė išlipti ir nuvedė į autobusiuką", – pasakojo mama.

Patikėjo ne paauglėmis

Kadangi bilietų neturėjusios merginos – nepilnametės, kontrolieriai paskambino ir apie įvykį pranešė jų tėvams. Moteris tvirtino, jog pakalbėjusi su kontrolieriais iš karto suprato, kad čia kažkas ne taip.

"Pasitikiu savo dukra. Žinau, kad ji niekada nevažiuos be bilieto. Per daug bijo. Jei neturės pinigų, geriau nuo pliažo iki Debreceno gatvės pėsčia pareis, bet ne "zuikiu" važiuos. Nuo mažens jai aiškinome, kad važiuoti be bilieto negalima", – tvirtino klaipėdietė.

Pasak mamos, surašius protokolą, paauglės buvo paleistos. Dukra paskambino jai ir viską papasakojo.

"Aš labai supykau. Kontrolieriai patikėjo ne vaikais, o vairuotoju. Aišku, gal tai ir suprantama, visokių juk vaikų būna. Tačiau savo dukra aš pasitikiu. Kontrolieriai šiuo atveju galėjo apklausti ir kitus keleivius, juk žmonių autobuse buvo. Nemanau, kad niekas nematė, kaip vairuotojas kalba telefonu, o vaikai stovi šalia. Kontrolieriai nuėjo paprasčiausiu keliu", – apgailestavo moteris.

Įrodyti kaltės nesitiki

Pasak klaipėdietės, išgirdusi dukters pasakojimą, ji paskambino jos nurodytu telefonu. Moteris neslėpė, kad kalbėjo pakeltu tonu.

"Atsiliepusi darbuotoja mane ramino. Paklausiau jos, kokią teisę turėjo išvesti iš autobuso kaip kokias vagiles, kai jos nekaltos. Darbuotoja teigė, kad pirmą kartą bauda nebus skirta. Tik įspėjimas. Paaiškinau jai, kad šiuo atveju kalba ne apie pinigus. Kodėl įspėjimas turi būti skirtas niekuo dėtam vaikui? Tai dar labiau mane įsiutino", – neslėpė moteris.

Klaipėdietė taip pat buvo pakviesta atvykti į viešąją įstaigą "Klaipėdos keleivinis transportas" į svarstymą. Tačiau moteris, nieko nelaukusi, parašė skundą dėl vairuotojo elgesio.

"Aišku, vairuotojas gali viską neigti, o mes niekaip neįrodysime savo tiesos. Nufilmuoto įrašo juk neturime. Liudininkų taip pat nėra. Norėčiau su dukra susitikti su tuo vairuotoju ir kontroliere", – teigė moteris.

Mama tvirtino, jog dukros klausė, ar vairuotojas telefonu kalbėjo naudodamasis laisvąja rankų įranga. Ši teigė, kad – ne. Viena ranka laikė telefoną, kita vairavo.

"Toks elgesys pavojingas. Kaip vairuotojas taip gali elgtis?" – klausė moteris.

Pateikė kitą versiją

6-ąjį maršrutą aptarnaujančios įmonės "Pajūrio autobusai" direktorius Leonas Šiaulys tvirtino, kad situacija jam žinoma. Apie ją informavo skundo sulaukusi viešoji įstaiga "Klaipėdos keleivinis transportas".

Vadovas pasakojo, kad vairuotojas parašė pasiaiškinimą. Jis pateikė kitokią įvykių versiją.

"Vairuotojas aiškino, kad merginos į autobusų stotelę atėjo anksčiau nei autobusas turėjo išvažiuoti. Jis paauglėms geranoriškai leido įlipti į autobusą. Tuo metu vairuotojas buvo lauke ir rūkė. Jis aiškino, kad merginos atsisėdo už jo vietos. Vyras nematė, ar jos pasižymėjo bilietą", – teigė L.Šiaulys.

Pasak direktoriaus, privažiavus universiteto stotelę įlipo kontrolieriai. Vairuotojas aiškino, kad tada užblokavo bilietų skaitytuvus. Vyras nurodė, jog būtent tada prie jo prišoko merginos ir pradėjo prašyti parduoti bilietėlius. Vairuotojas teigė pasakęs, kad jau vėlu.

"Kalbant apie telefoną, darbuotojas turi laisvų rankų įrangą. Prieš porą metų jis buvo baustas už kalbėjimą telefonu be jos. Po to įsigijo. Dabar jau neįrodysi, ar vairuotojas kalbėjo telefonu, ar ne. Galiu pasakyti, kad merginos laiko įsigyti bilietėlius turėjo daugiau nei užtektinai", – pabrėžė vadovas.

L.Šiaulys autobuso vairuotoją apibūdino kaip gerą darbuotoją, reiklų žmogų.

"Nemanau, kad jis kalbėjo telefonu tiek laiko. Nuo paskutinės stotelės Melnragėje iki universiteto nuvažiuoti užtrunka 8 minutes. Net laisvų rankų įranga tiek nebūtų kalbėjęs. Vairuotojui nėra tikslo žmogui neparduoti talonėlio", – komentavo vadovas.

Vairuotojas įmonės direktoriui aiškino, kad kontrolierė jo paklausė, ar merginos pirko bilietą. Jis atsakė, kad ne.

"Nemanau, kad vairuotojas būtų blokavęs skaitytuvus, jei pats būtų nepardavęs bilieto ir jaustųsi kaltas. Ar jūs blokuotumėte? Tai tikrai nemaloni situacija", – pabrėžė L.Šiaulys.

Pasitaiko ir meluojančiųjų

Pasak kontrolę autobusuose vykdančios įmonės "Dorsimus" Klaipėdos padalinio vadovo Edmundo Šimkaičio, apie skundą jam dar nėra žinoma. Situacija bus tiriama.

"Tokie dalykai nėra vienetiniai. Būna, kad žmonės neperka bilieto, važiuoja, o sugauti pateikia tūkstantį pasiaiškinimų, kodėl nenusipirko. Jūsų pateiktas variantas gali būti viena pasiteisinimo formų", – sakė vadovas.

E.Šimkaičio teigimu, keleivis turi pats pasirūpinti bilieto įsigijimu. Kilus klausimams, esą kontrolierės klausia vairuotojo apie situaciją.

"Tikrai nedirbame tam, kad visus nubaustume. Visokių situacijų pasitaiko. Būna, kad žmonės tikrai nespėja įsigyti bilietėlio, ir vairuotojai tą patvirtina. Tada keleivio niekas nebaudžia. Tačiau būna atvejų, kai meluoja ir patys keleiviai. Vairuotojas pasako, kad jie bilietėlio nepirko. Tada surašomas protokolas", – aiškino vadovas.

Pradėjo aiškintis skundą

Skundo dėl vairuotojo elgesio sulaukusios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis pabrėžė, kad situacija tiriama.
Tačiau dar tyrimo ir nebaigus vairuotojas sulauks sankcijų, kad nesužiūrėjo, ar visi keleiviai turi bilietus.

"Vairuotojo pareiga yra saugiai sulaipinti keleivius, pažiūrėti, ar jie glaudžia bilietus prie komposterio, juos žymi, sekti, kas vyksta salone. Vairuotojas merginas turėjo įspėti, kad nusipirktų bilietą. Tai yra jau klaida. Už tai numatytos sankcijos", – teigė vadovas.

Pasak G.Neniškio, kalbėti telefonu be laisvos rankų įrangos draudžiama. Tačiau tai įrodyti sudėtinga.

"Jokiu būdu neteisiname šioje situacijoje vairuotojo. Tačiau merginos jį galėjo ir apkalbėti. Dažnai būna situacijų, kai paaugliai važiuoja be tėvų, prisidirba, o pasakoja visai priešingai. Tikrai nesakau, kad taip yra ir šioje situacijoje", – akcentavo direktorius.

Išgelbėtų vaizdo kameros

Vadovas tvirtino, kad tokiose situacijose būtų daugiau aiškumo, jei autobusuose būtų įrengtos kameros. Tokių autobusų uostamiestyje jau yra. Vidiniai ir išoriniai registratoriai yra sumontuoti naujuose autobusuose, kurie priklauso Klaipėdos autobusų parkui.

"Viena kamera stebi, kas vyksta autobusų priekyje. Būtent čia ir kyla daugiausia konfliktų tarp vairuotojo ir keleivio. Žmonės skundžiasi įvairiais dalykais. Tai padeda išsiaiškinti realią situaciją. Taip pat būtų gerai, kad matytųsi ir toliau. Ypač kai žmonės piktinasi, jog susižalojo autobuse. Kaltina vairuotoją, o, pasirodo, patys nepasaugojo savęs", – aiškino vadovas.

Pasak direktoriaus, įrengti fiksatoriai pasiteisino. Jie jau padėjo išvengti vieno ieškinio vežėjui, kai žmogus dėl atsiradusios kliūties staigiai stabdant autobusą patyrė sužalojimų.

Kadangi sutartys su didžiaisiais vežėjais artėja prie pabaigos, svarstoma, kad į naujas konkurso sąlygas būtų įtrauktas reikalavimas dėl bent vienos kameros įrengimo.

Tokiam žingsniui pritarė ir L.Šiaulys. Jis pabrėžė, kad autobusuose įrengus vaizdo kameras atsirastų daugiau aiškumo, ypač kilus konfliktinėms situacijoms.