Diagnozė pribloškė
Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 m. gruodžio 17 d. ilgai įstrigs atmintin: tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu.
Tačiau ne vienus metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, kad vargai prasidės jau visai netrukus: pašalinus gimdą atsivėrė negyjanti žaizda.
"Iki tos dienos, kai išgirdau vėžio diagnozę, jaučiausi visiškai sveika. Kartais nebent kelių sąnarius paskaudėdavo, bet daugiau nieko blogo nejaučiau. Visai atsitiktinai pastebėjau kraujavimą, bet ir tai neišgąsdino. Planavau skristi į Angliją aplankyti savo vaikus, tai tik dėl to nusprendžiau pasitikrinti, kad būnant svetimoje šalyje nekiltų problemų", – pasakoja V.Černiauskienė.
Žaizda buvo valoma, dezinfekuojama, gydoma vaistais, bet niekaip negijo. Temperatūra vėl pakilo, net iki 39 laipsnių.
Nuėjus pas gydytoją jai buvo atlikti sveikatos tyrimai. Gydytoja dar ramino, kad viskas bus gerai ir jokios ligos neras.
"Po savaitės man paskambino daktarė ir pranešė baisią naujieną – man nustatytas trečios stadijos gimdos kūno vėžys, šviesialąstis, kuris sunkiai pasiduoda gydymui. Metastazės jau buvo išplitusios limfmazgiuose. O aš nejaučiau jokio skausmo!" – apie pirmąjį susidūrimą su liga pasakoja 65-erių moteris.
Nors šeimoje ir būta onkologinių susirgimų, Valda tvirtino niekada nemaniusi, kad jai teks toks pats likimas.
"Vėžiu sirgo mano tėtis, sesuo, bet vis tiek niekada nekilo mintis, kad aš irgi galiu susirgti. Ir kai daktarė pasakė diagnozę – mane ištiko šokas, lyg kas kokiu kuolu būtų trenkęs. Antrą dieną po žinios išskridau į Angliją pas savo vaikus. Padariau jiems kalėdinę "dovaną" – pranešiau, kad sergu vėžiu..." – skaudžiais prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Žaizda negijo
Grįžusi iš trumpos kelionės pas artimuosius, nieko nelaukdama Valda nuėjo pas gydytojus ir jau sausio 18 d. jai buvo atlikta gimdos pašalinimo operacija. Tačiau situacija komplikavosi.
"Praėjus keletai dienų po operacijos pakilo kūno temperatūra, pilve atsirado infiltrato, kuris vis didėjo. Dešimt dienų pragulėjau ligoninėje. Nukritus temperatūrai vasario 9 d. mane išleido namo. Sakė, kai sugis pilvo siūlė, reikės tęsti onkologinį gydymą. Vasario 12 d. apsilankiau savo ligoninės Dienos chirurgijos skyriuje, kur man išėmė siūles", – visos datos įstrigo ligonės atmintin.
Tačiau buvo sugijusi tik pusė pjūvio siūlės. Valda gavo siuntimą į kitos rajoninės ligoninės Chirurgijos skyrių, kuriame gulėjo septynias savaites.
Žaizda buvo valoma, dezinfekuojama, gydoma vaistais, bet niekaip negijo. Temperatūra vėl pakilo – net iki 39 laipsnių. Vėl buvo skirti antibiotikai, auginamas pasėlis, ieškota net sepsio ir auksinio stafilokoko.
"Tačiau nieko nerado. Kovo pabaigoje mane išleido iš ligoninės, nurodė kasdien važiuoti į savo gydymo įstaigą perrišti žaizdos", – liūdnai ištaria V.Černiauskienė.
Vis dėlto net ir du mėnesius kasdien važinėjus į ligoninę, kur moteriai gydė žaizdą, situacija negerėjo.
Vis dėlto net ir du mėnesius kasdien važinėjus į ligoninę, kur moteriai gydė žaizdą, situacija negerėjo. Pašnekovės teigimu, priešingai – viskas tik blogėjo. Valdą buvo apėmusi neviltis, ji nebesitikėjo pasveikti.
"Tyrimai rodė, kad didžioji problema – onkologinė liga – jau buvo kaip ir atsitraukusi, bet niekaip negijo po operacijos atsiradusi žaizda. Buvo siaubinga kiekvieną dieną matyti tą skylę, kurią kasdien vis tvarkė, traukė iš jos tamponus, keitė juos naujais, bet situacija nesikeitė. Jaučiausi labai blogai tiek fiziškai, tiek emociškai. Jei atvirai – jau ruošiausi mirčiai, vyrui vis primindavau, kur noriu būti palaidota", – tai ištarusi, Valda nusišypso.
Lemtingas susitikimas
Nors galvoje sukosi juodžiausios mintys, vis dėlto vieną dieną prie ežero Zarasų rajone sutiktas medikas iš Kauno – Raimondas Kunickas, išgirdęs moters istoriją, pasakė, kad pirmadienį paskambins savo kolegoms ir pasidomės, ar nebūtų galima kaip nors pagelbėti.
"Pirmadienį sulaukiau skambučio, kad trečiadienį iš ryto atvažiuočiau į Respublikinę Kauno ligoninę. Atvykus į gydymo įstaigą apžiūros mane priėmė gydytojas chirurgas Zigmantas Urniežius. Buvau paguldyta į Chirurginės infekcijos skyrių", – vėl visas detales iki smulkmenų mena V.Černiauskienė.
Ligoninėje jai buvo atlikti tyrimai, perpiltas kraujas. Atlikta operacija, kurios metu pašalinti negyvybingi ir infekuoti pooperacinės žaizdos audiniai. Kad žaizda geriau ir greičiau gytų, pritaikytas vakuuminis žaizdų gydymo metodas.
"Gydytojas mane ne tik nuramino, bet ir pasiūlė ligoninėje dirbančios sielovadininkės pagalbą, su kuria kalbėdavomės po valandą dvi. Pergyvenau, kad žaizda negyja, jaučiausi atstumta, niekam nereikalinga, nes jokie gydymo metodai nepadėjo. Nuo manęs jau sklido siaubingas lavono kvapas. Tačiau Kaune atsirado viltis, jaučiausi patekusi į gerų specialistų rankas", – kalbėjo V.Černiauskienė, kuriai per pusę metų buvo atliktos devynios operacijos dėl negyjančios žaizdos.
Moters dar laukia chemoterapinis ir spindulinis gydymas, tačiau ji džiaugiasi, kad, sėkmingai sugijus žaizdai, įtampą keičia nuovargis, norisi daugiau pamiegoti. Pradžiugino ir neseniai iš Anglijos aplankyti atvykusios anūkės.
"Jau ir į lauką išeinu, drabužius į skalbyklę sudedu ir išimu, nors kritiniu momentu net vaikščioti negalėjau. Žinoma, dar laukia labai ilgas sveikimo kelias norint įveikti onkologinę ligą, bet, užgijus šiai žaizdai, turiu daugiau vilties ir optimizmo", – pokalbį baigia V.Černiauskienė.
Neigiamo slėgio terapija – išganinga naujovė
"Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 125 mmHg neigiamas slėgis skatina naujo audinio susiformavimą", – naują žaizdų gydymo metodą pristato Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas Zigmantas Urniežius.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
– Kodėl chirurginėse žaizdose kyla infekcija?
– Chirurgija tampa vis minimaliau invazyvi, mažėja žaizdų, atliekamų pjūvių dydis, o taikomos technologijos sumažina infekcijos riziką, tačiau, deja, chirurginės infekcijos atvejų, nors ir retai, tačiau dar pasitaiko.
Pastebėta, kad pooperacinės žaizdos infekcijos rizika labai priklauso nuo operacijos metodų, trukmės ir apimties, vartojamų medikamentų, paciento būklės ir jo imuniteto. Neretai didelės įtakos turi ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, onkologinės, kraujagyslių, cukrinis diabetas, aterosklerozė, kurios nulemia chirurginės infekcijos atsiradimą žaizdose. Sunkiau žaizdos gyja ir antsvorio turintiems ar nusilpusiems, išsekusiems, sergantiems anemija ligoniams, netekusiems daug skysčių.
– Į jus pacientė Valda Černiauskienė kreipėsi jau praradusi viltį pasveikti. Vos ne pusę metų įvairių ligoninių medikai ją gydė nesėkmingai. Kaip jums pavyko padėti?
– Chirurginės žaizdos sugyja taikant tradicinius gydymo metodus, bet jei problema įsisenėja, reikia ieškoti kitų būdų. Į mūsų ligoninę atvykusiai pacientei po apžiūros buvo nuspręsta taikyti vakuuminį žaizdų gydymo metodą (VAC terapiją), nes visas įprastas priemones jau išnaudojo prieš tai pagalbą teikę medikai.
Mes atlikome operaciją, kurios metu pašalinome infekuotus bei negyvybingus žaizdos audinius ir į ją įvedėme vakuuminio drenažo sistemą, pasiekiančią tolimiausias, net sunkiai prieinamas žaizdos ertmes. Žaizdą užklijavome specialia lipnia plėvele, taip visiškai ją atribodami nuo išorės ir sukurdami uždarą sistemą. Šią drenažo sistemą prijungėme prie kompiuterizuoto, programuojamo mobilaus aparato, kuris sukuria tam tikro intensyvumo neigiamą slėgį.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 125 mmHg neigiamas slėgis skatina naujo audinio (granuliacijų) susiformavimą, kraujagyslės įauga, žaizdos defektas užsipildo. Neigiamu slėgiu stabilizuojami žaizdos audiniai lengviau sulimpa ir žaizda sumažėja.
24 valandas per parą žaizdoje veikiant specialaus intensyvumo neigiamam slėgiui, iš jos aktyviai siurbiami smulkūs, negyvybingų audinių fragmentai ir infekuotas žaizdos sekretas, to visiškai nėra esant pasyviam drenažui (tradiciniam žaizdos gydymui), nes ten esantys marliniai tamponai neleidžia infekuotam sekretui efektyviai pasišalinti. Ligonis jaučiasi labai higieniškai, išvengia sušlapusių, pūlingų tvarsčių, kartu ir kiti pacientai yra apsaugomi nuo infekcijos plitimo. Gydant VAC metodu nereikia jokių perrišimų, skausmingų procedūrų, nelieka baimės.
Pritaikius pacientei šią VAC terapiją ir įveikus infekciją bei intensyvų uždegimą, atlikome kitą planuotą operaciją: jos metu buvo pašalinta VAC drenažinė sistema ir žaizda susiūta antrą kartą. Džiugu, kad po šios operacijos žaizda sugijo, nebekilo jokių infekcijų ir komplikacijų.
– Šis laikotarpis jūsų pacientei iš Zarasų rajojo buvo itin sudėtingas psichologine prasme. Kaip padedate įveikti šiuos sunkumus?
– Esant tokiai situacijai labai svarbi ir psichologinė pagalba žmogui, nes, atsiradus infekcijai žaizdoje, žmogus ilgai būna nedarbingas, susiduriama su didžiulėmis socialinėmis problemomis. Pacientas dažnai negali grįžti net į savo namų aplinką, turi būti slaugomas, gydomas ligoninėje. Natūralu, kad žmogui prireikia ne tik chirurgo pagalbos, bet ir psichologo ar dvasinio asistento, kuris rastų paguodžiančių žodžių, padėtų nepalūžti.
Chirurginės žaizdos sugyja taikant tradicinius gydymo metodus, bet jei problema įsisenėja, reikia ieškoti kitų būdų.
– Kodėl kartais žaizdos gyja taip ilgai, infekcijos nepavyksta įveikti?
– Kai po operacijos chirurginėje žaizdoje atsiranda infekcija, dėl bakterijų poveikio sutrinka kraujotaka ir vystosi uždegimas, audiniai būna paburkę, trapūs, atsiranda negyvybingų plotų. Tuomet susiūti infekuotą žaizdą neįmanoma. Jei vis dėlto bandoma tai padaryti, audinius tempia, o tai dar labiau trikdo kraujotaką ir skatina infekcijos plitimą. Susidaro užburtas ratas. Todėl, prieš atliekant galutinę pooperacinės infekuotos žaizdos susiuvimo operaciją, žaizdą reikia išvalyti nuo negyvybingų audinių ir infekcijos, sumažinti uždegimą.
– O tam reikia laiko ir naujų technologijų?
– Infekciją galima bandyti įveikti klasikiniu būdu: dedant į žaizdą marlinius tamponus, ją drenuojant ir reguliariai perrišant. Tačiau kiekvienas perrišimas pacientui sukelia skausmą, baimę, labai riboja įprastą socialinę veiklą, nulemia prastą higieninę būklę, o svarbiausia, kad neretai labai ilgai užtrunka ir tampa nebeefektyvus.
Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos Chirurginės infekcijos skyriuje, kuris yra vienintelis toks Lietuvoje, teikdami pagalbą pacientui mes pasitelkiame labai daug inovatyvių priemonių, palengvinančių ir pagreitinančių gydymą. Dėl to sumažėja komplikacijų skaičius. Norėtume, kad apie tai žinotų kuo daugiau įvairių specialybių medikų ir galėtų šias naujoves rekomenduoti savo pacientams.
