Vis dėlto, Valdo Benkunsko teigimu, jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo. Meras tikina, kad nepaisant VPT išvados, yra visos galimybės toliau tęsti Nacionalinio stadiono projektą.

„Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad kažkokios pataisos dar gali būti daromos sutarties pakeitime. Kai mes tvirtinome koncesijos sutartį prieš kelis metus, ten yra nustatyta, kad klausimas į tarybą grįžta tik tada, kai yra daromi esminiai sutarties pakeitimai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Benkunskas.

„Jeigu yra daromi neesminiai sutarties pakeitimai, užtenka administracijos lygmeniu juos pasitvirtinti“, – pridūrė jis. 

V. Benkunsko teigimu, gilesnę VPT išvadų analizę savivaldybė pateiks artimiausiomis dienomis.

Vilniaus tarybos patvirtintas indeksuotas koncesijos sutarties pakeitimas dar nėra įsigaliojęs – jam dar reikia Europos Komisijos (EK) pritarimo. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros.

Pasak V. Benkunsko, VPT į vasario pabaigoje sostinės tarybos patvirtintą projekto kainos indeksavimą pažiūrėjo „šiek tiek tiesmukiškai“ ir neįvertino koncesininko savivaldybei padarytų nuolaidų – atsisakyto refinansavimo mokesčio bei sumažintų skolinimosi palūkanų.

„VPT šiek tiek tiesmukiškai pažiūrėjo į koncesijos sutarties pakeitimus dėl indeksacijos ir valstybės bei savivaldybės įsipareigojimų taikymo, bet nenorėjo ar nepamatė tų nuolaidų, kurias koncesininkas suteikė savivaldybei derybų metu“, – teigė V. Benkunskas.

„Sutartis ir visos finansinės naudos nebuvo matytos visumoje, bet buvo žiūrima tik į valstybės įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

VPT siūlant indeksuoti tik stadiono statybų kainą, o ne visą investicijų sumą, sostinės meras teigė, kad tarnyba neįvertino skirtumo tarp standartinės viešųjų pirkimų metu nupirktų rangos darbų sutarties ir koncesijos sutarties – šioje esą nėra išskiriamos atskiros dalys ar etapai.

„Jeigu rangos sutartyje mes turime aiškų etapiškumą, (...) šiuo atveju valstybė pinigus mokės koncesininkui tik tada, kai bus atliktos visos investicijos ir visi darbai iki paskutinio momento – tai yra esminis skirtumas“, – teigė V. Benkunskas.  

Vilniaus mero teigimu, savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.

„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.

Savivaldybės skaičiavimais, taikant VPT metodiką ir didinant būsimo koncesininko prisiimamą statybų pabrangimo dalį nuo 11,64 iki 14,23 proc., savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. eurų iš indeksavimo dalies, bet netektų daugiau nei 5 mln. eurų nuolaidų – koncesininkas atsisakė 2 proc. refinansavimo mokesčio (2,4 mln. eurų) ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1 proc. (2,6 mln. eurų).

„Vertė, kurią VPT siūlo perskaičiuoti, siekia apie 2,6 mln. eurų. Tuo tarpu, jeigu mes pritaikytume šitą metodologiją (siūlomą VPT – BNS), ir koncesininkas nebetaikytų tų nuolaidų, kurias esame išsiderėję, tai minusas yra vos ne dvigubas“ – teigė V. Benkunskas.

VPT ketvirtadienį paskelbė, jog indeksuotame Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties projekte trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sostinės savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rizikuoja permokėti.

Pasak tarnybos, neaišku, kodėl statybų kainų padidėjimo rizika, pagal sutartį priskirta projekto bendrovei, visa apimtimi perkelta savivaldybei bei ministerijai, o ne pasidalijama tarp sutarties šalių.

Dabar numatyta, kad komplekso statybos kaina indeksuojama 40,4 proc., iš jų savivaldybė ir Vyriausybė turėtų padengti apie 28,7 proc., o likusią dalį – 11,6 proc. (apie 9,5 mln. eurų be PVM) – iš investicijų bendrovės „BaltCap“ projekto koncesininko funkcijas perimanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ iš savo apyvartinių lėšų ir pelno.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Europos Komisija turėtų patvirtinti, kad pakeitimais nėra suteikiama neteisėta valstybės pagalba.

Vasario pradžioje paskelbta, kad projektą iš jo koncesininkės – investicijų bendrovės „BaltCap“ perima Arvydo Avulio valdoma bendrovė „Hanner“. Tačiau A. Avulis ne kartą sakė, kad projekto imsis tik tuo atveju, jei jo kaina bus indeksuota.

„Palyti palis, bet nebus didelis lietus, sodraus lietaus nereikia tikėtis, naktį ir ryte gali palyti, kritulių kiekis bus nedidelis“, – Eltai ketvirtadienio vakarą sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika.

Pasak jo, po didelio gaisro atsiradusioms kietosioms dalelėms nuplauti reikėtų smarkaus lietaus, liūties.

G. Valaikos teigimu, žymesnių kritulių Vilniuje galima tikėtis kitą savaitę.

Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus apskrities policijos pareigūnai praneša pradėję ikiteisminį tyrimą.

Teisėsaugos teigimu, tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas pažeidė šias teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

ELTA primena, kad gaisras Panerių gatvėje 56 esančiame automobilių sąvartyne kilo trečiadienio vakarą. PAGD teigimu, pranešimas apie gaisrą gautas 18.32 val. Ugniagesiai informavo, kad atvira liepsna degė apie 5 tūkst. kvadratinių metrų plotas.

Ketvirtadienio rytą, 5.32 val., paskelbta, kad automobilių laužyne kilęs didelis gaisras likviduotas. Įvykio vietoje naktį dirbo apie 60 sostinės ugniagesių.

Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris pastatus, kurie yra sandėliavimo ir pramoninės paskirties, išsaugotas įmonės keltuvas ir metalo smulkintuvas.

Įvykio vietoje visą laiką budėjo medikų ekipažai, taip pat dirbo savivaldybės, policijos, įmonės atstovai, aplinkosaugininkai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius ketvirtadienio vakarą Eltai sakė, kad jau atidarytas eismas Panerių gatve, ugniagesių pajėgos gaisravietėje mažinamos.

„Mažinam savo pajėgas, nes nebėra tokio poreikio, dar po ekipažų su šešetu-septynetu ugniagesių paliksime tikriausiai keletui valandų, po truputį išvažinėjam iš gaisravietės, renkamės įrangą“, – Eltai sakė D. Gurevičius

Plačiau šia tema kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

– Kokią tvarką dabar įvedęs Vilniaus meras, kuria jūs nesate patenkinti?

– Vasario mėnesį meras patvirtino medžių reglamentą, tvarką. Tokiu būdu plėtotojai ir visi gyventojai, ta pati savivaldybė, projektuose negali įsivertinti savo medžių svarbos miestui, gyventojams, aplinkai. Yra trys kriterijai.  Jeigu bent du iš jų atitinka, tai tuomet taikomas reglamentas, kuris suponuoja visą eilę veiksmų, kuriuos turi atlikti iniciatorius. Medis, želdiniai turi būti svarbūs miestui, formuojantys miesto vaizdą. Jų kiekis sklype turi būti 30 proc. ir daugiau. Tai – tankiai užsodintas, užaugęs sklypas. Ir jeigu du iš tų kriterijų tenkinami, tada aktyvuojasi visa sistema. Reikia kreiptis į Vilniaus regioninę architektų tarybą. Pasiklausti, ar ten galimi tie medžių šalinimai ir pastatų statyba. Kas svarbiau, želdiniai ar statiniai? Tada pasiviešinti ir gauti  visuomenės, aplinkinių nuomonę.

– Sakote, kad Vilniaus meras pažeidžia Konstituciją, bet ar jūs dabar, kaip nekilnojamojo turto plėtotojai, nesikėsinat į tuos skverus dėl kurių jau buvo kilęs skandalas? Pavyzdžiui, Romeno Gari skveras, ten taip pat buvo klausimas dėl medžių.

– Atvejai – individualūs. Kiekvieną jų reikėtų žiūrėti kruopščiai. Šito skvero atvejis buvo vertintinas, bet jis patyrė nemažą politinį spaudimą. Teisiškai žiūrint, matyt, savininkai tuo metu galėjo elgtis savaip ir būti teisūs, bet jie girdėjo tą visuomenės jautrumą. Tas procesas iki šiol dar nesibaigęs. Pavyzdžių yra įvairių. Mes tikrai nesakome, kad tuos medžius reikia šalinti ir viską užstatyti. Jokiu būdu. Mes pasisakom už tai, kad aplinka būtų tvari, žalia, gyvenama. Projektai, kurie ten atsiranda, jie daug didesnę vertę sukurs jų gyventojams, jeigu jų aplinka bus graži. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kur problema? 

– Šitos tvarkos kūrimas įtraukė ir mus, architektų bendruomenę, kraštovaizdžio specialistus, Vilniaus bendruomenes. Mes diskutavome, koks turėtų būti tas būdas. Sutarėm, kad turėtų būti rekomendacinės taisyklės, kurios nesukuria teisinių pasekmių. Nes dabar tos taisyklės – privalomojo pobūdžio. Dėl to statybos leidimą gavęs plėtotojas dar negali eiti statyti. Turi pasitikrinti pagal visą šitą tvarką. Ir jeigu jis dar negauna to pritarimo, kuris savivaldybėje suformuojamas įvertinus ekspertų, bendruomenių nuomonės, viskas grįžta į savivaldybę. Neaišku, ar specialistas, ar politikas, ar kas priima tą sprendimą. Mums čia yra ta pilkoji zona. Dėl to mes keliam tą korupcijos didėjimo klausimą. Mes manom, kad tai  – neskaidru, nes tvarka rekomendacinė. Mes galbūt sutinkam eiti tuo keliu, kompensuoti pagal Vilniaus tarybos, Aplinkos ministerijos patvirtinus tarifus, o jie – nemaži. Tarkim, Vilniuje šalinant vidutinį medį suma gali siekti ir 20 tūkst., ir 50 tūkst. eurų kompensacijos, kuri paskui skiriama atsodinimui.

– Jūs kalbėjot su meru apie tai? Ar su kuo nors iš savivaldybės? Kokia buvo jų reakcija? Kodėl reikėjo prieiti iki skundo?

– Be abejo. Mes dalyvavome ir derinime, ir kūrime šitos tvarkos, kuri tapo mums nepriimtina. Ji – ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio. Kalbėjome ir su politikais, ir su miesto meru. Akcentavom, kad ir jų pačių projektams, miesto projektams, miesto infrastruktūros įmonių projektams, kurie tiesia tinklus ar stato, nežinau, maniežus, tai taip pat reikės į tai atsižvelgti. Bet meras mato svarbą aptarimuose su visuomene, su aplinka. Jam svarbu gauti jų nuomones. Nori pasitikrinimo platesniame rate. Tiek profesionalų, tiek bendruomenės, kuri dažnai turi nuomonę ir vertina tą medį. Nors kartais žmonės ateina į tą aplinką, kai jau tas medis užaugęs, nei sodino jo, nei panašiai, bet tebūnie. Reikia viską įsivertinti ir tada priimti politinį sprendimą. Mes už politinį sprendimą, bet su labai aiškiais, skaidriais kriterijais ir tvarkomis. Būtent to mes ir pasigedome. Dėl to ir vyksta toks normalus procesas, kuomet mes manome, kad mūsų teisės – pažeidžiamos. Norime pasitikrinti su valstybės institucijomis, kurios turi teisę ginčyti visų institucijų priimamus sprendimus ir duoti atsakymą.

Jo teigimu, dar kelių mėnesių gali prireikti, kol įsigalios sutarties pasikeitimai – jiems reikia Europos Komisijos (EK) patvirtinimo bei banko garantijos dėl projekto finansavimo.  

„Tikrai nepasakysiu dabar, bet visas grafikas yra labai aiškus. Mes turime pirmiausia sulaukti pilno sutarties pakeitimo įsigaliojimo, tai čia gali trukti kelis mėnesius, kol tos sąlygos bus išpildytos. Tada statybos darbai ir tas papildomas 18 mėnesių terminas“, – po tarybos posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė V. Benkunskas.

„Prognozė, jeigu viskas tvarkoje, 2026 metų pabaiga“, – teigė sostinės meras.  

Jo teigimu, komplekso statybos galėtų būti atsinaujintos netrukus po to, kai įsigalios sutartis: „Po sutarties įsigaliojimo, kaip aš suprantu bent jau iš pono A. Avulio, kad ten dienų ir savaičių klausimas, kada jie galės startuoti“. 

Pasak V. Benkunsko, tarybos pritarimas koncesijos sutarties pakeitimams yra „sprendimas, kuris leidžia su projektu judėti tolyn“.

„Mes turime sulaukti (sutarties – BNS) įsigaliojimo, susiderinti visas sąlygas, turime dar Viešųjų pirkimų tarnybos klausimą – su jais konsultacijos jau vyksta. Pirminiai nuomonių apsikeitimai įvyko prieš tarybos posėdį“, – teigė Viliaus meras.

V. Benkunskas pakartojo, jog koncesininkas turės sumokėti apie 11 mln. eurų brangstančių komplekso statybos kaštų. Meras pažymėjo – kol nebus užbaigti darbai, miestui ir savivaldybei pinigų už juos mokėti nereikės. 

„Kol mes negausime rakto nuo viso komplekso taip, kaip jis turi būti padarytas – sužaistos pirmos rungtynės ir UEFA turi pripažinti stadioną tinkamu naudoti kaip ketvirto lygio – tol mes nieko nemokėsime“, – sakė V. Benkunskas.

„Galime nieko nedaryti ir daug sutaupytume“

V. Benkunskas teigė, jog daugiau nei 13 mln. eurų kainuosiančius ir projekto įgyvendinimą 1,5 metų prailginsiančius papildomus darbus nuspręsta atlikti siekiant turėti geresnės kokybės ir miestui didesnę vertę kuriantį objektą.

„Stadionas, kuris turės konkurencinį pranašumą prieš kitus panašius objektus tiek Lietuvoje, tiek Baltijos valstybėse yra akivaizdi nauda miestui. O erdvės, kurios bus perdarytos sporto centre užpildys tą trūkumą, kurį mes dabar turime su infrastruktūra“, – teigė V. Benkunskas.

„Reikia priminti, kad, deja, 30 metų Vilnius griovė infrastruktūrą, ypač sporto – leido užstatyti baseinus, kitus aikštynus ofisais ir daugiabučiais“, – pridūrė jis.

„Mes galime nieko nedaryti – mieste netvarkyti nei gatvių, nei darželių ir labai daug sutaupytume“, – kalbėjo Vilniaus meras, atsakydamas į klausimą, ar papildomų darbų nebuvimas leistų kompleksą užbaigti greičiau ir pigiau.

Reikia priminti, kad, deja, 30 metų Vilnius griovė infrastruktūrą.

Jis teigė, kad į aplinkinę komplekso infrastruktūrą ir komunikacijas – gatvių platinimą, stotelių įrengimą, pėsčiųjų viaduko statybas ir kt. – numatyta investuoti 30 mln. eurų. Anot mero, šias lėšas dar 2019 metais skyrė Vyriausybė.

Pasak V. Benkunsko, savivaldybei realiai kainuos tik komplekse esančio vaikų darželio bei kultūros centro administravimas.

Opozicijos atstovo, buvusio mero Artūro Zuoko kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl projekto pakeitimo V. Benkunskas pavadino „puikiai žinomu politikos žanru“.

„Labai sunkiai įsivaizduoju nors vieną instituciją, kuri nėra gavusi kreipimosi dėl šito projekto – pradedant prokuratūrom, baigiant FNTT, STT ir taip toliau. (...) Jeigu kažkas nepatinka, tai apkaltink korupcija, neskaidrumais ir panašiai“, – sakė Vilniaus meras.

Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 157,26 mln. eurų (su PVM) ir būtų 1,2 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra miesto ir valstybės įsipareigojimų suma.

Ji auga tik 1,2 mln. eurų, nes savivaldybė žada sutaupyti 38,1 mln. eurų (su PVM) paskolų palūkanų, išsimokėdama koncesininkei už jos investicijas ne per 22 metus, o per dvejus – tam reikės 13,5 mln. eurų vietoje anksčiau numatytų 51,65 mln. eurų.

Indeksavus vien statybos kainą ji didėtų apie 27 mln. eurų (su PVM) – nuo 94,54 mln. eurų iki 121,68 mln. eurų.

Dar 13,07 mln. eurų (kartu su finansavimo karštais) kainuotų papildomi darbai: 3 tūkst. stadiono vietų, bendrą jų skaičių padidinant iki 18 tūkst., bei universali arena. Papildomus darbus finansuotų savivaldybė.

Projekto operavimo kaštai siektų 8,97 mln. eurų (su PVM) ir būtų 0,9 mln. eurų mažesni nei planuota anksčiau (8,87 mln. eurų).  

A. Bužinskas yra sakęs, kad projektą miestas žada finansuoti iš savo investicinio biudžeto, beveik nesiskolinant. 

Pasak jo, taip buvo nuspręsta dėl to, kad statybų laikotarpį numatoma pratęsti, tad sutrumpėja operavimo laikas.

„Po institucijų peržiūros, komitetų pastabų ir dar vieno derybų raundo su koncesininku pateikėme kelis pakeitimus, kuriuos rytojaus posėdžio metu išnagrinėsime detaliau. Kadangi statybų terminą numatoma pratęsti, o bendras sutarties vykdymo (statybos ir operavimo) terminas nesikeičia, sutrumpėja operavimo laikas“, – savo feisbuko paskyroje teigė V. Benkunskas.

„Atitinkamai perdėliojome finansinius ir teisinius niuansus. Bendras rezultatas toks: sutarties vertė nuo ankstesnio varianto mažėja dar 1 mln. eurų“, – rašė jis.

Vilniaus miesto savivaldybė anksčiau teigė, kad po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų. V. Benkunsko pasidalintoje informacijoje matoma, kad dabar projekte vertė bus 157,2 mln. eurų, t. y. 1,2 mln. eurų daugiau nei buvo numatyta pirminiame plane.

Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Daugiafunkciame komplekse Šeškinėje taip pat turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Dėl šių pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Istorinėje Nepriklausomybės aikštėje fontanas neveikia nuo 2008 m. Tai buvo metai, kaip šalį purtė krizė, prezidentu dar buvo Valdas Adamkus, o dabartiniai Seimo nariai dar trynė suolą.

„Reikės pakeisti vamzdžius, visą hidraulinę sistemą, nes ji, sakė, visiškai sudūlėjusi“, – reikalingus padaryti darbus vardijo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Ir purkštuvai pavogti“, – informavo žurnalistė. „Galbūt, nežinau. Mokyklą tuo metu baigiau, kai vyko veiksmas“, – juokėsi Seimo narys.

Nebeveikiantis fontanas išardytas 2013-aisiais, kai Lietuva ruošėsi pirmininkauti ES Tarybai. Nupjauti žalvariniai purkštuvai saugoti Trakų Vokėje, vėliau juos pavogė. Tentu uždengta konstrukcija priklausė Vilniaus savivaldybei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šios Seimo kadencijos pradžioje savivaldybė fontaną perdavė Seimui. „Ilgai buvo Seimo neapsisprendimas – tai norime, tai nenorime, tai jūs, tai mes“, – 2021 m. kalbėjo buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ir nors jau rodėsi šviesa tunelio gale, ilgainiui paaiškėjo, kad fontaną atstatyti sudėtinga ir Seimui.

„Blogai. Labai lėtai dalykai vyksta, deja“, – nusivylimo neslėpė „laisvietis“ V. Mitalas.

Nepradėta net projektuoti, architektai konkurse dalyvauti atsisakė, „nes jie norėjo plačiau pateikti savo viziją, o Kultūros paveldo departamentas pasakė, kad čia turi būti tai, kas buvo“, – aiškino nepajudėjusių darbų priežastis Seimo narys Paulius Saudargas.

Per tą laiką pasikeitė meras. Nors tai – nebe jo reikalas, naujasis miesto meras nori pabadyti ir su dar vienu amžinuoju, kaip nacionalinis stadionas, projektu. „Ačiū už palyginimą. Iš tikrųjų norėtųsi, kad (darbai) vienoje iš valstybės reprezentacinių aikščių greičiau judėtų“, – teigė V. Benkunskas.

Jis pasiūlė Seimo nariams dirbti drauge, mat savivaldybė ruošiasi po Seimu einančio Geležinio Vilko gatvės tunelio rekonstrukcijai iš viršaus. Tam reikia iškasti Nepriklausomybės aikštę. Sako, būtų kvaila ją vėliau sukasti taip, kaip dabar yra.

„Mes pasiūlėme savo pagalbą, o ar ja bus pasinaudota – klausimas ne man“, – sakė meras.

Mes pasiūlėme savo pagalbą, o ar ja bus pasinaudota – klausimas ne man.

V. Benkunskas rankas tiesia ir į kitą objektą. Ko gero, retas parlamentas Europoje greta turi žvyruotą aikštelę, kurios akmenys pasitarnauja per riaušes. Šis beveik 2 ha plotas – irgi patikėtas Seimui. V. Benkunskas nori jį susigrąžinti, čia regi tarptautinį verslo konferencijų centrą „kurio Vilniaus mieste mums labai trūksta, kuris buvo kažkada planuotas Sporto rūmuose“, – teigia jis.

Tačiau Seimo vadovybė dar neapsisprendė. Kai kurie sako, kad dėl tokio aukso vertės sklypo sprendimus reikėtų priiminėti ne likus keliems mėnesiams iki Seimo kadencijos pabaigos. Anot Andriaus Mazuronio, V. Benkunskui pirmiau reikėtų sunešioti nacionalinio stadiono geležines kurpes.

Kiek tokie projektai kainuotų, V. Benkunskas sako, kalbėti dar anksti. Tad jau 34-asis Nepriklausomybės atkūrimo minėjimas kovą vyks prie vis dar paslėptų fontano liekanų.

„Galutinės nuomonės ir vertinimo negalėčiau pasakyti, bet iš tų faktinių aplinkybių, kas yra paskelbta, klausimų kyla“, – trečiadienį portalui „Delfi“ sakė V. Benkunskas.

Paklaustas, kaip TS-LKD reaguos ir kokių priemonių imsis paaiškėjus, kad bendrapartietis pirko komunikacijos paslaugas iš lošimų lobisto Mindaugo Ardišausko, jis pažymėjo, kad konkrečių veiksmų partija nesiims, kol nesulauks Seimo TS-LKD frakcijos ir Etikos komisijos vertinimo.

„Šioje vietoje aš manau, kad principingumas bus išlaikytas, mes tikrai įsitrauksime į šitas diskusijas, bet, matyt, reikia sulaukti tų etapų, kas vyksta Seime – tai pirmiausia reikalinga ir frakcijos pozicija, ir Etikos komisija, bet tikrai nebėgsime nuo šitos temos ir, jei bus poreikis, svarstysime“, – pabrėžė Vilniaus meras, primindamas, kad prieš pusmetį kilus „čekučių“ skandalui šalies savivaldybėse, partijos viduje būta sprendimų dėl jos narių šalinimo ir narystės joje suspendavimo.

ELTA primena, kad „Skaidrinam“ iniciatyvos komanda antradienį pasidalino J. Džiugelio parlamentinių lėšų ataskaita, kurioje matyti, jog parlamentaras per trejus metus ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų. Skelbiama, kad J. Džiugelio Seimo buhalterijai pateiktas sąskaitas už Seimo nario ataskaitų rengimą jam išrašė pagal individualią veiklą dirbantis M. Ardišauskas.

Skelbiama, kad M. Ardišauskas parlamentarui išrašė sąskaitas beveik visais 2021–2023 metų mėnesiais, jose nurodoma suma – 1 tūkst. eurų. Visgi, parlamentaro pateikiami duomenys netikslūs – bendra šių išlaidų suma J. Džiugelio pateiktose sąskaitos faktūrose siekia daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

J. Džiugelio ataskaitose taip pat rastos dvi sąskaitos, kuriose yra nurodoma, jog jos skirtos Seimo nario ataskaitos spausdinimui ir platinimui. Skelbiama, kad šiose sąskaitose yra nurodoma J. Džiugelio vienmandatės Vilniaus rajono iždininkė Ieva Vasiliauskaitė.

Pats J. Džiugelis antradienį atmetė kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo. Kaip „Laisvės TV“ eteryje teigė parlamentaras, šie pinigai buvo skirti spaudos pranešimų, įrašų socialiniuose tinkluose ir Seimo nario ataskaitų rengimui apmokėti.

Pasak jo, tai pigiausia alternatyva, remonto metu būtų perstatyta tik vidurinioji namo dalis.

„Ją (reikėtų – BNS) visiškai demontuoti ir iš esmės atstatyti iš naujo, suformuojant visus konstrukcinius elementus: stogą, perdangas, naują laiptinę. Taip pastatą būtų galima vadinti saugiu ir grąžinti žmonėms naudotis“, – žurnalistams trečiadienį sakė sostinės vadovas.

„Sąmata paskaičiuota visiems darbams, preliminariai 1,2 mln. eurų yra tiek, kad mes namą galėtume atiduoti gyventojams eksploatuoti“, – pridūrė jis.

Sąmata paskaičiuota visiems darbams, preliminariai 1,2 mln. eurų yra tiek, kad mes namą galėtume atiduoti gyventojams eksploatuoti.

V. Benkunsko teigimu, šiuo metu pastas yra avarinės būklės, dėl gaisro padarinių jo eksploatuoti nėra galimybės.

Pasak mero, darbai būtų atliekami keturiais etapais. Pirmiausia, bus išgriaunamos ir išardomos dabartinės konstrukcijos, tai truktų apie keturis mėnesius ir, savivaldybės skaičiavimu, kainuotų beveik 200 tūkst. eurų.

Antrasis etapas – konstrukcijų atstatymas, stogo, perdangų pastatymas. Šių darbų preliminari kaina – apie 620 tūkst. eurų. Trečiasis etapas – inžinerinių tinklų pajungimas, šie darbai turėtų kainuoti apie 400 tūkst. eurų.

„Pirmieji trys etapai, yra didelė tikimybė, galėtų būti finansuojami savivaldybės, draudimo ir Vyriausybės lėšomis“, – sakė meras.

Paskutinis namo atstatymo etapas, anot V. Benkunsko, paliekamas gyventojams.

„Labai individualus, kiekvienas butas, pagal nukentėjimo lygį, turėtų susitvarkyti, kad būtų galima gyventi“, – teigė meras.

V. Benkunsko teigimu, tie butai, kurie nuo sprogimo ir gaisro yra nukentėję labiausiai, būtų formuojami iš naujo ir gyventojai juos atgautų su daline apdaila.

„Yra butų, kurie praktiškai nenukentėję, galbūt reikalingi tik kosmetiniai dalykai“, – sakė meras.

Sostinės vadovas pabrėžė, kad situacija dėl Viršuliškių daugiabučio yra neeilinė.

„Tikriausiai dėl tyčinio žmogaus veiksmo, dėl ko žuvo žmonės, buvo sugadintas turtas ir dėl to viešojo sektoriaus indėlis padedant žmonėms yra yra išskirtinai didelis“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, pirmieji trys darbų etapai preliminariai galėtų būti užbaigti iki šių metų lapkričio mėnesio.

Vilniaus meras teigė, kad tarp svarstomų variantų buvo viso namo nugriovimas, bet jis buvo atmestas kaip per daug sudėtingas.

„Tą sprendimą turi priimti visi namo gyventojai, tada reikalingos investicijos, (...) planavimo dokumentus reikėtų keisti, detalųjį planą formuoti. (...) Įsiveltume į labai ilgas procedūras ir finansavimo poreikis būtų daug didesnis“, – sakė V. Benkunskas.

Už maždaug dviejų savaičių vyks gyventojų susitikimas, kurio metu bus balsuojama dėl savivaldybės siūlomo avarinės būklės pašalinimo ir atstatymo.

V. Benkunsko teigimu, tam, kad būtų pritarta savivaldybės siūlymui, nereikia vieningo gyventojų balsavimo, užtenka, kad už jį balsuotų bent 50 proc. ir papildomai vienas gyventojas.

„Mes neturime didelių planų po plano „A“. Aš manau, kad tai yra racionaliausios sprendimas, mes pasišnekėsime, jei bus kažkokių klausimų, atsakysime“, – tvirtini V. Benkunskas.

„Reikia suprasti, kad tokių nelaimių atveju nei valstybė, nei savivaldybė, nei jokios kitos viešojo sektoriaus institucijos taip giliai nelenda“, – pridūrė jis.

Jei gyventojai pritars šiam siūlymui, anot V. Benkunsko, darbai bus pradėti balandžio mėnesį. Tikimasi, kad iki metų pabaigos dauguma gyventojų jau galės įsikelti į naujus namus.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. 

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.

„Darbai yra pabaigti, veiksmų planas yra aiškus, ką reikia daryt, kiek tai kainuos, viską galėsime pristatyti“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Anot savivaldybės, komisija parengė išvadas dėl pastato būklės bei numatė rekomendacijas namo gyventojams dėl galimų tolesnių veiksmų, likviduojant nelaimės padarinius.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. 

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.

Šiuo metu dėl gaisro padarinių pastato eksploatuoti nėra galimybės.