Atitinkami įsakai ketvirtadienį paskelbti Ukrainos prezidentūros tinklalapyje.

„Atleisti generolą Zalužną Valerijų Fedorovičių nuo karinės tarnybos dėl sveikatos būklės su teise dėvėti karinę uniformą“, – sakoma dokumente, kuriame nurodyta trečiadienio data.

Dokumente, datuotame ketvirtadieniu, 50-metis V. Zalužnas paskirtas ambasadoriumi JK.

Anksčiau šiemet, vasarį, visuomenėje populiarus V. Zalužnas neteko šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, kurias pradėjo eiti dar prieš Rusijos invaziją 2022 metų vasario 24-ąją.

V. Zalužnas vadovavo vieniems sėkmingiausių Ukrainos mūšių prieš Rusiją, įskaitant Chersono miesto išlaisvinimą 2022 metų lapkritį. Po svarbių taktinių laimėjimų kariuomenės vadą gatvės menininkai net įamžino savo kūriniuose.

V. Zalužnas, nors vengiantis perteklinio dėmesio, nuolat buvo minimas kaip galimas V. Zelenskio varžovas.

Dėl nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo praėjusiais metais ir viešų nesutarimų su V. Zelenskiu dėl karo eigos jis buvo atleistas.

Vadovauti kariuomenei V. Zelenskis paskyrė Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Ukraina nuo 2023 metų liepos neturi ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje. V. Zelenskis atleido šalies ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Vadymą Prystaiką po to, kai šis sukritikavo prezidento atsaką į ginčą dėl JK karinės pagalbos.

V. Zelenskis kovą pirmą kartą paskelbė, kad skirs V. Zalužną savo pasiuntiniu Londone, kuris yra svarbus Kyjivo rėmėjas.

Kovą Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad žiemą per medicininę apžiūrą V. Zalužnas buvo pripažintas netinkamu karinei tarnybai.

„2024 metų kovo 7 dieną Ukrainos prezidentas patvirtino Valerijaus Zalužno kandidatūrą į Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje postą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palankiai įvertino V. Zalužno paskyrimą ir pažymėjo, kad Kyjivo ir JK aljansas turėtų tik stiprėti.

„Zalužnas man sakė, kad jis norėtų pasukti būtent šia – diplomatijos – kryptimi“, – pridūrė jis.

Vasario mėnesį V. Zalužnas buvo atleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų. Vadovauti kariuomenei V. Zelenskis paskyrė Ukrainos sausumos pajėgų vadą generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Užsienio pagalba

Ukrainos sąjungininkės, ypač JAV ir Europos Sąjunga (ES), patiria sunkumų išlaikyti pagalbos paketus, iki šiol leidusius Kyjivui atsilaikyti prieš Rusiją. Šį mėnesį ES atblokavo 50 mlrd. eurų pagalbą, tačiau po kelis mėnesius trukusios politinės aklavietės JAV senatoriams pavyko pašalinti tik pirmąją kliūtį potencialiam būsimam paketui.

Neapibrėžtumas dėl Ukrainos išteklių kyla tokiu metu, kai Rusija pertvarkė savo ekonomiką karo poreikiams, padidino gamybą ir šaukiamųjų į kariuomenę skaičių.

Mobilizacija

Ukrainos karinė ir politinė vadovybė nesutaria, kaip papildyti armijos gretas po dvejus metus trukusių brangiai atsiėjusių kovų. Vašingtono nuomone, per jas žuvo apie 70 tūkst. ukrainiečių karių.

O. Syrskio pirmtakas ragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį papildyti armiją 500 tūkst. karių, tačiau Ukrainos lyderis atmetė nepopuliarų prašymą ir pasisakė už veiksmingesnę rotacijos sistemą. Mobilizacijos įstatymas dar tik skinasi kelią parlamente, kai rotacijos prašantys išsekę ir išvargę Ukrainos daliniai fronte stengiasi sulaikyti bangomis metamas Rusijos pajėgas.

Gynybos linijos

Nepavykęs praėjusios vasaros Ukrainos kontrpuolimas atsidaužė į beveik neįveikiamas Rusijos gynybines linijas, tokias pačias dabar Kyjivas nori pastatyti palei fronto liniją, kad sulaikytų šliaužiančią, bet nuolatinę Rusijos pažangą.

Įtvirtinti fronto liniją yra sudėtinga užduotis, nes ji driekiasi maždaug 1000 kilometrų, Ukrainos pajėgoms tenka atremti Rusijos puolimus rytiniuose taškuose, tokiuose kaip Avdijivka ir Kupianskas.

Ukrainos oro erdvė

V. Zelenskis pabrėžė, kad šiemet Ukrainos prioritetas yra įgyti savo oro erdvės kontrolę, nes Rusija nepaliaujamai bombarduoja šalį dronais ir raketomis. Tačiau net ir Vakarams sustiprinus Ukrainos oro gynybos sistemas, amunicija šiems ginklams tebėra problema.

O. Syrskis taip pat susidurs su dilema, kam panaudoti šiuos ginklus: gynybai ar puolimui taikantis į Maskvos oro pajėgas Rusijos teritorijoje ar virš Juodosios jūros. Ukraina, šiais metais laukianti, kad būtų pristatyti naikintuvai F-16, teigia, kad oro erdvės kontrolė yra svarbi siekiant pažangos fronte.

Prilygti pirmtakui

Kadenciją baigęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas buvo vienas labiausiai gerbiamų žmonių Ukrainoje, pelnęs didžiulį visuomenės pasitikėjimą. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad juo pasitiki daugiau nei 90 proc. ukrainiečių.

Visai ką kita gruodį atlikta apklausa bylojo apie O. Syrskį. Ji parodė, kad beveik 50 proc. šalies gyventojų apie jį nėra net girdėję.

Ukrainos žiniasklaidoje O. Syrskis buvo pristatytas kaip abejingas karo aukoms. Regis, jis į tai sureagavo, nes pradėjęs eiti pareigas pareiškė, kad karių gyvybės yra „didžiausias kariuomenės turtas“.

Protestuotojai gieda Ukrainos himną ir laiko plakatus su užrašais „Grąžinkite Zalužną“.

Mitinge dalyvauja dialogo policijos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis vietoj V. Zalužno paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Penktadienį V. Zelenskis suteikė Ukrainos didvyrio vardą buvusiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui V. Zalužnui ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovui Kyrylui Budanovui.

Jis tai sakė netrukus, kai buvo nušalintas nuo pareigų.

„2024-ųjų metų užduotys skiriasi nuo tų, kurios buvo 2022 metais. Todėl visi turi keistis ir prisitaikyti prie naujų realijų. Tam, kad kartu laimėtume“, – sakė V. Zalužnas, paskelbus apie jo atleidimą.

„Nuo šiandien Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradeda vadovauti nauja vadovų komanda“, – nurodė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu paskyriau generolą pulkininką [Oleksandrą] Syrskį“, – sakė prezidentas, pabrėžęs jo didelę patirtį.

„2024 metai Ukrainai gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei įvykdysime veiksmingus pokyčius mūsų gynybos branduolyje – Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – nurodė V. Zelenskis, padėkojęs už darbą V. Zalužnui.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas kiek anksčiau nurodė, kad „šiandien buvo nuspręsta pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę“.

Jis padėkojo V. Zalužnui už darbą ir sakė, kad jam teko viena sunkiausių užduočių – vadovauti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms plataus masto karo su Rusija metu.

„Mūsų kariai atrėmė agresoriaus invaziją, apgynė mūsų valstybingumą ir toliau kasdien gina mūsų nepriklausomybę.

Tačiau karas nelieka toks pat. Karas keičiasi ir reikalauja pokyčių. Kovinės operacijos 2022, 2023 ir 2024 metais – tai trys skirtingos realybės“, – rašė R. Umerovas socialiniame tinkle „Facebook“.

„2024-ieji atneš naujų pokyčių, kuriems turime būti pasirengę. Mums reikia naujų požiūrių ir naujų strategijų“, – nurodė jis.

„Keisti metodus ir strategiją“

Kiek anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis ir V. Zalužnas socialiniuose tinkluose paskelbė apie savo susitikimą ir sakė aptarę pokyčius kariuomenės vadovybėje.

„Susitikau su generolu Valerijumi Zalužnu. Padėkojau jam už dvejus metus ginant Ukrainą. Aptarėme, kokio atnaujinimo reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat aptarėme, kas galėtų būti atnaujintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad dabar metas „tokiam atnaujinimui“.

V. Zalužnas savo ruožtu socialiniuose tinkluose rašė, kad kova su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kasdien keičiasi, o 2022 metų užduotys skiriasi nuo 2024 metų užduočių. Pasak jo, per susitikimą su prezidentu „nuspręsta keisti metodus ir strategiją“.

„Esu dėkingas visiems, kurie yra su manimi. Generaliniam štabui, Gynybos ministerijai, Ukrainos prezidentui“, – rašė V. Zalužnas.

Tuo metu prezidento biuras rengia dekretą dėl V. Zalužno atleidimo iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, sakė šaltiniai ukrainiečių leidiniui „Ukrajinska pravda“.

V. Zelenskis praėjusią savaitę pirmą kartą patvirtino, kad galvoja apie itin populiaraus generolo atleidimą. Tokia galimybė sukėlė nerimą Ukrainoje ir pradžiugino Kremlių artėjant antrosioms karo metinėms.

Remiantis Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos pranešimais, anksčiau šiemet V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui atsistatydinti, tačiau generolas atsisakė. V. Zalužnas tada šio klausimo nekomentavo.

Įtampa tarp prezidento ir V. Zalužno didėja po nesėkmingo vasaros puolimo šalyje labai trūkstant šaudmenų ir personalo. Pranešama, kad viena iš nesutarimų sričių buvo poreikis surengti didelės apimties mobilizaciją karių gretoms papildyti.

Praėjusių metų pabaigoje V. Zelenskis sakė, kad atmetė kariuomenės prašymą mobilizuoti iki 500 tūkst. žmonių, reikalaudamas išsamesnės informacijos dėl to, kaip tai bus organizuojama ir apmokama.

Pirmą kartą nesutarimai tarp V. Zalužno ir V. Zelenskio išryškėjo praėjusių metų rudenį, kai generolas interviu leidiniui „The Economist“ pripažino, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tai griežtai paneigė.

Ukrainai labai reikia daugiau Vakarų šalių karinės pagalbos, Rusijos pajėgoms spaudžiant daugeliu 1 500 km ilgio fronto linijos krypčių, tačiau JAV Kongrese pagalbos paketas blokuojamas. V. Zalužno atleidimas gali pakurstyti netikrumą tarp Vakarų sąjungininkų.

Internete ir žiniasklaidoje vis netyla kalbos apie V. Zalužno atleidimą. Pirmą kartą nesutarimai tarp V. Zalužno ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išryškėjo dar praėjusių metų rudenį, kai kariuomenės vadas interviu „The Economist“ pripažino, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tada tai griežtai paneigė.

Tačiau visai neseniai Ukrainos prezidentas pats pirmą kartą viešai apie tai prabilo. Jis patvirtino, kad svarsto šį klausimą, tačiau pabrėžė, kad ketina keisti ir nemažai kitų vadovų ir kad tai susiję ne tik su kariniu sektoriumi.

Apie konflikto tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno priežastis bei pasekmes kalbamės su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

– Ar galėtumėte papasakoti, koks konfliktas vyksta tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno?

– Na, pirmiausia, tai yra normalus konfliktas, pavadinkime taip. Kariaujančiose šalyse visada atsiranda įtampa tarp politinės ir karinės vadovybės. Daugelyje pasaulio šalių taip atsitinka, nes ir politinėje, ir karinėje vadovybėje būtina rotacija, ypač tuo atveju, jei yra nepasiekti kažkokie rezultatai. Būna perrenkami prezidentai ir karinė vadovybė taip pat gali keistis. Jie visi daro karjerą – vieni generolai juda iš vienos vietos į kitą. Tai yra normalu.

Kitas dalykas, ar tai gerai vyksta ir kaip tai vyksta pačioje Ukrainoje. Ir čia, žinoma, Rusija pirmiausia naudojasi šituo galimu pakeitimu propagandiniais tikslais. Ir antrasis dalykas, šitas pakeitimas yra dėl to, kad V. Zelenskis bando atrasti išeitį iš sustingusios fronto linijos. Tokių sprendimų, kaip pakeisti situaciją fronte, ieško Rusija. Tokių sprendimų ieško ir Ukraina – kaip pagerinti savo būklę, puolimą fronto linijoje. Čia yra objektyvi priežastis, kodėl tas pakeitimas gali vykti.

Antra priežastis yra lyderystės kvestionavimas. Bet kokiu atveju, V. Zalužnas tapo tautos lyderiu, žvaigžde. Ir V. Zelenskis taip pat yra žvaigždė. Esant nesėkmėms fronte, fronto linijose, vienas iš jų turi būti atsakingas. Bet kokiu atveju atsakomybę turėtų priimti arba V. Zelenskis, arba V. Zalužnas ir padaryti tam tikras išvadas. Kitas dalykas, pati kariuomenė ir pati visuomenė Ukrainoje į šitą pakeitimą reaguoja nepaprastai skausmingai ir mato tame Ukrainos visuomenės ir gynybos silpnėjimą, nežiūrint to, kad dar nežinoma tiksliai, kuo jis bus pakeistas, koks kitas generolas galėtų užimti jo vietą ir kur vėliau galėtų pasitraukti ir ką veiktų V. Zalužnas. Iš šalies žiūrint, siūlyčiau dėl to labai stipriai nepanikuoti, tai yra normalus bandymas ieškoti sprendimų.

– Jūs minėjote, kad V. Zalužnas Ukrainoje tapo žvaigžde. Tad kaip ukrainiečiai vertina kariuomenės vadą, ar jis vertinamas palankiai?

– Noriu pasakyti, kad taip, V. Zalužnas Ukrainoje iš tikrųjų yra žvaigždė. Visuomenė į tai labai reaguoja. Ir tai, kad V. Zelenskis nori pakeisti V. Zalužną ir to niekur neslepia, labai menkina paties V. Zelenskio populiarumą. Jeigu pakeitus V. Zalužną, nebus sėkmės fronto linijoje, o čia reikia abejoti, kad ji galės būti, tai tada tokiu atveju visas negatyvumas, visa atsakomybė teks V. Zelenskiui. Ir jo galimybės netgi išsilaikyti prezidento poste ilgesnį laiką bus silpnos.

Kariaujančiose šalyse visada atsiranda įtampa tarp politinės ir karinės vadovybės.

– Kokią įtaką šis nesutarimas daro karui Ukrainoje dabar?

– Sunku pasakyti. Negalima sakyti, kad šis nesutarimas tapo priežastimi to, kad Ukraina nepasiekė įspūdingų rezultatų fronto linijoje nei derybose su Vakarais. Nes lėktuvų kaip nebuvo – taip nebuvo, kaip gerų tankų negauna – taip negauna, kaip trūksta sviedinių – taip dar labiau jų trūksta. Kitaip tariant, V. Zelenskis ieško išeities. Neseniai buvo pakeistas Krašto apsaugos ministras, dabar jau bandoma kariuomenės vadą keisti. Kitaip tariant, bandoma ieškoti sprendimų ir šalies viduje, ir išorėje. Žinoma, kad tai susilpnins V. Zelenskio poziciją Radoje, nes dalis Rados, ko gero, skausmingai į tai reaguos.

– Ar nesutarimas veikia pačią kariuomenę?

– Norėčiau pasakyti, kad kariuomenė yra toks dalykas, kai pulkininkai ir generolai visada juda iš vienos vietos į kitą, ta prasme, kad jie visada turi augimą. Ir kariuomenės principas ir yra augimo, kopimo laiptais, karjeros principas. Ir tai, kad V. Zalužnas bus atleistas, tikrai visa aibė generolų tikėsis jų paskatinimo, jų laipsnio padidinimo. Vieniems tai blogai, kažkuriuo požiūriu, o kai kuriai fronto linijai, kai kuriai karininkų grupei tai bus labai gerai, nes tai yra augimas, tai yra galimybė siekti didesnių rezultatų.

– Kas galėtų pakeisti V. Zalužną?

– Generolų, kurie vadovauja atskiroms fronto linijoms Ukrainos rytuose ir pietuose yra pakankamai daug. Ir aš nenorėčiau spėlioti, kuris iš jų keis. Tiesiog jų išvardijama visa aibė. Ir netgi įvardijami tokie veikėjai kaip [Kyrylas] Budanovas. Bet veikiausiai, kuris nors fronto linijos generolas.

„Priešas surengė kelis smūgius Ukrainos teritorijoje, naudodamas įvairias oro atakos priemones – atakos dronus, sparnuotąsias, balistines ir priešlėktuvines valdomas raketas... Buvo sunaikinti 44 oro taikiniai: 29 raketos ir 15 dronų“, – V. Zalužnas pranešė „Telegram“.

Trečiadienį ryte Ukraina užfiksavo vieną Rusijos raketą, skriejančią Lenkijos sienos link, tačiau vėliau sviedinys pakeitė kursą Lvivo link, „Telegram“ rašė Lvivo regiono karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė (DORSZ) platformoje „X“ trečiadienio rytą pranešė, kad pastebėjo „intensyvią Rusijos Federacijos tolimosios aviacijos veiklą... susijusią su raketų smūgiais Ukrainos teritorijoje“.

„Buvo aktyvuotos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o DORSZ nuolat stebi padėtį“, – rašoma pranešime.

DORSZ pranešė apie „Lenkijos ir sąjungininkų orlaivių pakėlimą, dėl kurio gali padidėti triukšmo lygis, ypač pietrytinėse šalies teritorijose“.