Ji be konkurso bus skiriama dar vienai penkerių metų kadencijai nuo šių metų lapkričio 15 dienos.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje, J. Petrauskienės 2020–2022 metų veikla buvo įvertinta labai gerai, o  2023 metų – kaip viršijanti lūkesčius.

J. Petrauskienė agentūrai vadovauja nuo 2019-ųjų lapkričio vidurio.

Buvusiam Statistikos departamentui anksčiau dvi kadencijas vadovavo Vilija Lapėnienė.

Pritarus Ministrų kabinetui, ji be konkurso būtų skiriama dar vienai penkerių metų kadencijai nuo šių metų lapkričio 15 dienos.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje, J. Petrauskienės 2020–2022 metų veikla buvo įvertinta labai gerai, o  2023 metų – kaip viršijanti lūkesčius.

J. Petrauskienė agentūrai vadovauja nuo 2019-ųjų lapkričio vidurio.

Buvusiam Statistikos departamentui anksčiau dvi kadencijas vadovavo Vilija Lapėnienė.

Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2023 metais – BVP augo 2,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), pirmąjį įvertį antradienį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP per ketvirtį mažėjo 7,7 proc., per metus – augo 2,9 proc.

Vertinant gamybos metodu, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

Valstybės duomenų agentūra pirmojo šių metų ketvirčio BVP antrąjį įvertį skelbs gegužės 31 dieną.

Kaip nurodoma trečiadienį Vyriausybės kanceliarijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, į pareigas ji būtų skiriama penkerių metų kadencijai nuo šių metų lapkričio 15 dienos.

J. Petrauskienė agentūrai vadovauja nuo 2019-ųjų lapkričio vidurio.

Anksčiau buvusiai įstaigai – Statistikos departamentui – dvi kadencijas vadovavo Vilija Lapėnienė.

Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9894.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje sekmadienio rytą siekia 45,4 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 395 791.

Pastarąją parą mirusiųjų dėl koronoviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9883.

Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje, naujausiais duomenimis, siekia 95,1 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 393 382.

BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 0,7-1,8 proc., tačiau trys iš keturių mano, kad per ketvirtį šalies BVP augo.

Analitikų vertinimu, Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį siuntė nevienareikšmius signalus – besitęsiantis neapibrėžtumas, kylančios palūkanos, vangi eksporto paklausa ir sudėtingos geopolitinės aplinkybės veikė verslo lūkesčius, tačiau kai kurios sritys, pavyzdžiui, statybos, pasirodė geriau nei tikėtasi metų pradžioje.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus penktadienį sakė nekeičiantis prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadino korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą. 

Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento.

Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc. – atpigo gamtinės dujos. Žuvys ir kiti žuvininkystės produktai atpigo 8,9 proc., žalia nafta – 7,7 proc., bet pabrango kitur nepriskirti kasybos ir karjerų eksploatavimo produktai – 8,3 proc., elektra – 5,2 proc., optiniai prietaisai ir fotografavimo įranga – 4,8 procento.

Per metus – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – eksportuotų prekių kainos sumažėjo 6,2 proc., importuotų prekių – 8,9 procento.

Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 1,2 proc., ne iš euro zonos – sumažėjo 16 proc., per mėnesį – atitinkamai mažėjo 0,4 proc. ir 2,9 procento.

Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo daržovių, elektros, avalynės, drabužių, duonos ir grūdų produktų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, automobilių, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc. Pokytį lėmė keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenimis paslaugų (11,9 proc.), keleivių vežimo geležinkeliu (9,3 proc.), oro transportu paslaugų (7,6 proc.), naudotų automobilių (3,6 proc.), benzino (0,9 proc.), suskystintų automobilinių dujų (0,7 proc.) kainų padidėjimas.

Tuo metu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7 proc. Labiausiai atpigo džiovinti vaisiai, riešutai, pievagrybiai, rūgpienis, kruopos, bet pabrango šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, užšaldytos jūros gėrybės, kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, vaisių ir daržovių sultys, miltai. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo pomidorų, melionų, agurkų, bananų, saldžiųjų paprikų, bet padidėjo morkų, kivių, mandarinų, šilauogių, apelsinų kainos.

Per mėnesį 29 proc. atpigo pomidorai, 17,6 proc. – melionai, 15,6 proc. – agurkai, 10,8 proc. – bananai, 6,6 proc. – džiovinti vaisiai, 3,2 proc., tačiau 22,9 proc. pabrango morkos, 22,7 proc. – kiviai.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 1,1 proc., iš jų daugiausia – elektros (4,6 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (3,3 proc.), kietojo kuro (1,2 proc.), bet padidėjo gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (1,1 proc.) kainos.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8 proc. Avalynė atpigo 3,2 proc., drabužiai – 1,3 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, elektros, mėsos, pieno ir jų produktų,  automobilių, restoranų, kavinių paslaugų, asmens priežiūros prietaisų, transporto priemonių remonto paslaugų, dujų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 8,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc.

Ligoninėse gydomi 23 COVID-19 sergantys pacientai, vienas iš jų reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 10,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 5,3 procento.

Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.