SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjo Artūro Šimkaus teigimu, tobulėjant sveikatos priežiūros galimybėms, didėja sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų plėtros, aukštesnio jų savarankiškumo lygio, komandinio darbo įgūdžių ir lyderystės poreikis. „Informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas yra vis plačiau taikomi sveikatos priežiūros srityje. Todėl studijų programų tobulinimas, jų metu suteikiamų kompetencijų plėtra yra neišvengiama būtinybė – ateities slaugytoją matome kaip kompetentingą, savarankišką savo srities profesionalą, gebantį būti komandos lyderiu“, – sakė jis.

Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas.

SAM atstovui pritarė ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Studijų kokybės vystymo vadovė Vilma Rastenienė: „Slaugos praktikoje ir studijų metu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, kuriai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas. Studijų metu studentai simuliacinėse klasėse mokosi atlikti įvairias procedūras, naudodami daugiafunkcius muliažus, modernią kompiuterinę įrangą“.

Įgyti slaugytojo kvalifikaciją siūlo net 12 aukštojo mokslo institucijų

V. Rastenienės teigimu, šiuo metu bendrosios praktikos slaugytojus Lietuvoje rengia 12 aukštojo mokslo institucijų: 3 universitetai ir 9 kolegijos. Universitetinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis įgyjamas sėkmingai baigus 4 metų trukmės studijas, o profesinis bakalauro laipsnis – baigusiems 3,5 metų trunkančias kolegines studijas.

Siekiantys studijuoti slaugą kolegijose, gali pretenduoti į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Taip pat yra galimybė studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje su stipendija. Stojantieji turi būti išlaikę lietuvių kalbos, matematikos ir vieną laisvai pasirinktą valstybinį brandos egzaminą. Stojančiųjų į slaugos studijas kolegijose konkursinis balas turėtų būti ne žemesnis nei 4,3.

Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją įgiję asmenys gali įgyti specializaciją pagal neformaliojo švietimo studijų programas: Operacinės slaugos; Anestezijos ir intensyviosios terapijos; Psichikos sveikatos slaugos; Skubiosios medicinos pagalbos slaugos (GMP) ir Bendruomenės slaugos. Specializacijų programos vidutiniškai trunka 6 mėn. ir yra vykdomos kolegijose.

Absolventai džiaugiasi perspektyvų gausa

Įgijusieji bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją ir turintys Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM išduotą slaugos praktikos licenciją, gali dirbti bendrosios praktikos slaugytojais visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu.

Slaugos studijų absolventė Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė pasakojo, kad studijuojant kolegijoje labiausiai patiko koncentruotas dalykų dėstymas bei studijų kokybė. Studijų metu jai teko galimybė pasisemti patirties ir užsienio šalyse: Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje – slaugos studijų programose besimokantieji gali pasinaudoti mainų programų teikiamomis naudomis ir išvykti studijuoti arba atlikti praktiką į užsienio institucijas.

„Kadangi įsidarbinau iš karto po studijų baigimo, beveik visos įgytos žinios buvo naudojamos praktiškai. Gavau ne vieną darbo pasiūlymą. Pirmojo sulaukiau dar studijuodama, pirmosios praktikos metu. Tai buvo ganėtinai keista, nes maniau, kad ligoninė tikrai nelauks, kol pabaigsiu studijas. Tačiau po studijų baigimo susisiekusi su įstaiga gavau patvirtinimą, kad esu laukiama ir kviečiama įsidarbinti“, – sakė ji.

Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus.

Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

„Norime paskatinti abiturientus rinktis specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas.

Stebint tam tikrų specializacijų – pedagogų, informatikų – poreikį, šiemet universitetuose valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų studijų programose daugėja 20 proc., informatikos mokslų – 5,4 proc., matematikos ir fizinių mokslų – 4,1 proc., nurodoma pranešime.

Prioritetinėmis studijų specializacijomis pripažintos pedagogika, informacinės technologijos, slauga ir akušerija, pareigūnų rengimas.

Kiek daugiau valstybės finansuojamų vietų pedagogus ruošiančiose studijų programose numatyta ir kolegijose. Šiemet taip pat didinamas pedagogikos krypties profesinių studijų vietų skaičius.

Kaip ir pernai, pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas, nes šių mokytojų poreikis švietimo įstaigose didėja.

Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 319 eurų dydžio stipendijos.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 539 eurų. Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Praėjusiais metais Lietuvoje startavusioms trumposios pakopos studijų programoms kolegijose 2023 metais iš viso numatyta 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Studentai priimami į informacijos ir programų sistemų, informatikos, mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, turizmo ir poilsio studijų krypčių programas.

2023 metais planuojama finansuoti studijas 3,9 tūkst. magistrantų (2022 metais – 3,8 tūkst.) ir 537 doktorantams (2022 metais – 477). Valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti iš viso 391 rezidentūros studijų vietai: 365 vietos – medicinos, 14 vietų – veterinarijos, 12 vietų – odontologijos rezidentūrai.

Pataisomis keičiamas valstybės finansuojamų vietų planavimo modelis, profesinių mokyklų taryboms suteikiant teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Į būsimų specialistų ruošimą galės daugiau įsitraukti ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.

Anot ministerijos, tai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius bei paskatinti profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą.

„Šių pokyčių reikėjo jau seniai – socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.

Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams ir kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.

Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių – 5 iš 9 – atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms.

Anot ministerijos, darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo.

ŠMSM tikisi, kad šie pokyčiai leis pasiekti, kad iki 2025 metų 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų. Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 procentų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, toks sprendimas priimtas siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

„Šiuo sprendimu dar pusei tūkstančio stojančiųjų sudarysime galimybę valstybės lėšomis įgyti rinkoje paklausias profesines kvalifikacijas inžinerijos ir inžinerinių profesijų, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, transporto paslaugų, statybos ir kituose sektoriuose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pranešė ministerija, Vyriausybei pritarus valstybės finansuojamas vietas profesinio mokymo įstaigose šiemet galės gauti dar 518 asmenų. Padidintas preliminarus 2020 metų priėmimo planas siekia 21 tūkst. 128, ankstesniame plane į profesinio mokymo įstaigas buvo numatyta priimti 20 tūkst. 610 asmenų.

Papildomos valstybės finansuojamos vietos atiteks šioms sritims: inžinerijos ir inžinerinių profesijų (80), informacijos ir ryšio technologijų (80), architektūros ir statybos (80), sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės (158), transporto paslaugų (80), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (20), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (20).

Ministerijos teigimu, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio: siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkstančio.

Pranešime teigiama, kad šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 metų, kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema, taip pat šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas.

Šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti pirminių profesijos įgūdžių dar besimokant mokykloje pasinaudojo daugiau nei pusė tūkstančio gimnazistų.

Šiemet priėmimas į likusias laisvas vietas profesinio mokymo įstaigose vyksta iki gruodžio 20 dienos.

„Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų didinimas buvo „veiksmingas sisteminis pokytis“.

„Girdėjome nuogąstavimus, ar pasiteisins valstybės finansuojamų studijų vietų didinimas aukštosiose mokyklose. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas padaryti studijas prieinamesnėmis visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės, yra pamatuotas ir veiksmingas sisteminis pokytis“, – sakė A. Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų.

Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus – išlaikė tris valstybinius brandos egzaminus ir perkopė reikalaujamo mažiausio konkursinio balo slenkstį.

„Net 9,7 tūkst. jų surinko daugiau kaip 5,4 konkursinio balo ir turi teisę pretenduoti į studijas universitetuose“, – rašoma pranešime.

Ministerija teigia, kad pernai sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 11,8 tūkst. asmenų.

Šiemet į valstybės finansuojamas studijas ketinama priimti 16,5 tūkst. pirmakursių – 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. – į kolegijas.

Be kita ko, anot ministerijos, neslūgsta pedagoginių studijų populiarumas – laikyti motyvacijos testą užsiregistravę per 2,2 tūkst. stojančiųjų, iš kurių 1,4 tūkst. – pirmu pageidavimu.

Teigiamai šiuo metu įvertinta 1,2 tūkst. stojančiųjų.

Pernai į pedagogines bakalauro studijas iš viso įstojo 429 asmenys, šiemet tokioms studijoms ketinama skirti 585 valstybės finansuojamas vietas.

Asociacija: matematikos rezultatai pakenks kolegijoms

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad prasti šiųmetiniai matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai stojimams į universitetus didesnės įtakos neturės, bet gali kiek labiau sumaišyti kortas kolegijoms.

„Visada net iš bendrojo ugdymo mokyklų, nekalbu apie profesinio mokymo sektorių, į aukštąjį mokslą pateikdavo prašymus realiai apie 65 procentai, o valstybinių reikalavimų ir praeitais, ir užpraeitais metais, niekada netenkindavo daugiau, nei pusė“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį teigė P. Žiliukas.

„Tai šie egzaminų rezultatai, ypač universitetų sektoriui, jokio ryškaus poveikio neturės. Kolegijų sektoriui turės didesnį, nes pas juos pervedus egzaminų vidurkį, slenksčiui užtenka 20-ies balų. Universitetuose reikia 36 balų vidurkio iš keturių egzaminų“, – aiškino jis. 

„Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Numatoma, kad valstybės finansavimą dar daugiau nei 3 tūkst. pirmakursių – 2020 metais gaus apie 16,5 tūkst. pirmakursių, 2019 metais jis buvo suplanuotas 13,2 tūkst. stojančiųjų.

Anot ministerijos, 2020 metams priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas numatoma skirti 13,1 mln. eurų, tai 41 procentu daugiau nei buvo suplanuota skirti 2019 metais.

2020-aisiais, kaip ir 2019 metais, planuojama finansuoti studijas 3,8 tūkst. magistrantų, 477 doktorantams ir 391 rezidentui. Taip pat numatoma valstybės finansavimą skirti 200 stojančiųjų į pedagogikos profesines studijas.

Preliminarūs bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų skaičiai pagal atskiras studijų kryptis ir jų grupes, o menų ir pedagoginėms studijoms pagal studijų programas bus tvirtinami švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu.

Ministrų kabinetas pasitarime pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pataisoms – Vyriausybė artimiausiame posėdyje dar turėtų galutinai apsispręsti jas teikti Seimui.

Reikėtų beveik 6 mln. eurų

Valstybės finansavimą studijoms siūloma skirti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę.

„Tai, pirmiausia, būtų posūkis į nemokamas bakalauro studijas tais atvejais, kai tenkinami reikalavimai – stojančiojo konkursinis balas yra ne žemesnis, nei nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni, nei patvirtinti minimalūs rodikliai“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė ministras Algirdas Monkevičius.

Išimtis skiriant valstybės finansuojamą vietą būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu. Pasak ministro, tai būtų aktualu kai kurioms medikų specialybėms ar rengiant orlaivių pilotus.

Ministerijos duomenimis, įgyvendinus šias nuostatas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis turėtų pasiekti 80 ir 20 procentų. Šiuo metu šis santykis siekia 40 ir 60 procentų.

Tai labai svarbu, nes tai leistų sutelkti pastangas ne išsaugoti studentų skaičių bet kokia kaina, bet orientuotis į studijų kokybę, neliktų paskatų iškreipti.

Skaičiuojama, kad šiems pakeitimams 2020-aisiais reikėtų beveik 6 mln. eurų, o 2021–2024 metais – kasmet papildomai po 17,9 mln. eurų.

Taip pat siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo.

Tuo siekiama sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, skatinti studentų rengimą darbo rinkai, didinti studijų tarptautiškumą.

Skaičiuojama, kad pasirašius naujas sutartis kitąmet, 2022-aisiais šiam tikslui prireiktų iki 12 mln. eurų.

Leis „nubyrėti“ ketvirtadaliui studentų

Ministerija taip pat siūlo lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, jei „nubyrėjusių“ studentų skaičius neviršytų 25 procentų. Šiuo metu finansavimas mažinamas atitinkamai nuo kiekvieno studijas palikusio asmens, o tai, pasak ministerijos atstovų, kai kuriais atvejais dėstytojams neleidžia objektyviai įvertinti studentų žinių, nes siekiama išsaugoti kiekvieną studijuojantį.

„Tai labai svarbu, nes tai leistų sutelkti pastangas ne išsaugoti studentų skaičių bet kokia kaina, bet orientuotis į studijų kokybę, neliktų paskatų iškreipti“, – sakė A. Monkevičius.

Anot jo, tai taip pat leistų nemažinti dėstytojų atlyginimo sumažėjus studentų skaičiui.

Ministerija tikisi visais šiais pakeitimais pagerinti studijų prieinamumą, o pertvarkius finansavimą paskatinti aukštojo mokslo kokybės augimą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, po pirmojo pagrindinio priėmimo etapo universitetuose liko beveik 1,4 tūkst. laisvų valstybės finansuojamų vietų, kolegijose – beveik 1,6 tūkst. „nemokamų“ vietų.

Taip pat liko 11 laisvų studijų stipendijų vietų universitetinėse studijose ir 53 – koleginėse. Anot LAMA BPO, dažniausiai studijų stipendijos skiriamos privačioms aukštosioms mokykloms, tai yra viena iš studijų finansavimo formų.

Universitetuose daugiausia laisvų vietų liko informatikos, inžinerijos, technologijų ir visuomenės saugumo mokslų studijų krypčių grupėse. Kolegijose – informatikos, fizinių, inžinerijos, technologijų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėse.

Ketvirtadienį prasidėjo antrasis pagrindinio priėmimo studijuoti etapas.

LAMA BPO primena, kad antrajame etape į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas gali pretenduoti tie, kurie negavo kvietimo studijuoti pirmajame etape arba po jo nesudarė studijų sutarties.

Taip pat į „mokamas“ ir „nemokamas“ vietas antrajame etape gali pretenduoti tie, kurie pirmojo etapo metu sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės nefinansuojamos vietos, bet negavo studijų stipendijos.

Tačiau jeigu stojantysis po pirmojo etapo sudarė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos arba valstybės nefinansuojamos vietos su studijų stipendija, antrajame etape šis kandidatas gali pretenduoti tik į „mokamą“ vietą.

Paraiškas į laisvas vietas kandidatai gali teikti iki šeštadienio vidurdienio.

Kvietimų studijuoti kandidatai sulauks antradienį, o sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis galės trečiadienį ir ketvirtadienį.

Pasirašė per 16 tūkst. sutarčių su studentais

Aukštosios mokyklos jau pasirašė 16 tūkst. sutarčių su būsimais studentais, ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Dalyvavusieji pirmajame pagrindinio priėmimo etape sudarė 9484 studijų sutartis su universitetais ir 6875 – su kolegijomis.

Kol kas pirmakursių yra beveik pusantro tūkstančio mažiau nei pernai: universitetai 2018-aisiais buvo sudarę 9762, kolegijos – 7985 sutartis.

Didesnė dalis (10,5 tūkst.) pasirašiusiųjų sutartis yra abiturientai, 5 tūkst. jų studijuos valstybės finansuojamose vietose universitetuose ir per 2 tūkst. – kolegijose. Iš viso universitetuose nemokamai studijuos beveik 6,6 tūkst., kolegijose – 3,9 tūkst. pirmakursių.

Daugiausia studentų nemokamai studijuos programų sistemas Kauno technologijos universitete (282), teisę (162) ir politikos mokslus (130) Vilniaus universitete, programų inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (126).

Daugiausia gavusiųjų valstybės finansavimą kolegijose mokysis tarptautinį verslą (144), bendrosios praktikos slaugą (109), programų sistemas (106) ir reklamos vadybą (82) Vilniaus kolegijoje. Bendrosios praktikos slaugą nemažai asmenų studijuos ir Kauno kolegijoje, čia sutartis sudarė 77 moksleiviai.

Antrasis pagrindinio priėmimo etapas vyksta nuo ketvirtadienio iki šeštadienio vidurdienio.

Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Lietuvoje šiemet stojančiųjų sumažėjo, tačiau VU priėmimo rezultatų neigiamai tai nepaveikė, sakoma Vilniaus universiteto pranešime. Atvirkščiai, dėl didelio stojančiųjų noro patekti būtent į VU valstybės finansuojamų vietų skaičius jame išaugo 200, palyginti su pernai. Tarp būsimųjų VU studentų populiariausios yra medicinos, odontologijos, teisės, komunikacijos, ekonomikos, medicinos, vadybos, psichologijos, kriminologijos, politikos mokslų krypčių studijos.

VU studijų prorektoriaus doc. dr. Valdo Jaskūno teigimu, tai išties stulbinamas rezultatas, turint omenyje, kad į VU pretenduoti galima tik atitikus tam tikrus reikalavimus. „Pirmu numeriu VU rinkosi beveik kas antras stojantysis į šalies universitetus, kuris peržengė švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą stojamojo balo kartelę. Tai rodo, kad aukščiausius vertinimus brandos egzaminų metu gavę moksleiviai, galvojantys apie prestižinius pasaulio universitetus, greta svarstė ir VU. Mums itin svarbu būti konkurencingu universitetu tarptautiniu mastu, kryptingai einame kokybiškų studijų strategijos keliu ir tai pasiteisina“, – tikina doc. dr. V. Jaskūnas.

Po pirmojo etapo likusios laisvos vietos VU bus paskelbtos rugpjūčio 1 d. LAMA BPO interneto svetainėje. Prašymai studijuoti teikiami nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 3 d. Antrajame priėmimo etape gali dalyvauti jau įstoję studentai, kurie negavo vietos svajonių studijų programoje – į ją patekti įmanoma antrojo etapo metu. Teikti paraiškas kviečiami ir stojantieji, kurie nedalyvavo ankstesniuose priėmimo etapuose.

„Aukštasis mokslas turi būti prieinamas pagal sugebėjimus, nepriklausomai nuo finansinės padėties, turimos negalios ar kitų aplinkybių. Turime dėti maksimalias pastangas auginti talentus šalyje, mažinti socialinę atskirtį. Siekdamas prisidėti prie aukštojo mokslo prieinamumo didinimo talentingiems asmenims, VU šiemet įsteigė 100 socialinių stipendijų, kurių gavėjams 10 mėnesių pirmaisiais metais kas mėnesį mokės po 200 eurų. Į šią stipendiją būsimi pirmakursiai gali pretenduoti viso priėmimo metu. Tikimės, kad tai taps realia paskata ne tik apsispręsti siekti aukštojo mokslo, bet ir pirmaisiais studijų metais kabintis į visapusiškai kokybiškesnį gyvenimą“, – rinktis VU studijas talentingus jaunuolius, dvejojančius dėl pragyvenimo sąnaudų, drąsina prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas.

„Mums tikrai trūksta matematikos, gamtos mokslų naujos kartos mokytojų. Be abejonės, reikia rūpintis ir dabartinių mokytojų kvalifikacija. Rengdami mokytojus tariamės su jų rengimo centrais, kad būtų kiek galima daugiau priimta į dalykininkų programas pirmiausia matematikos ir gamtos mokslų“, – BNS teigė švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Šiemet 320 nemokamų krepšelių būsimų mokytojų studijoms skirta universitetams ir 145 krepšeliai – kolegijoms. Pernai universitetuose buvo finansuojamos 195 vietos, kolegijose – 120.

Mums tikrai trūksta matematikos, gamtos mokslų naujos kartos mokytojų.

„Kai kur mokytojų krūviai nėra pilni – trečdalis mokytojų dirba puse arba mažesniu krūviu ir tik maždaug 22 procentai turi visą krūvį. Kai kur mokytojų trūksta, ypatingai matematikos, gamtos mokslų, o kai kurių kitų mokytojų yra ir perteklius“, – sakė švietimo ministras.

A. Monkevičius svarsto, kad jau deramasi su Vytauto Didžiojo universitetu, kad ateityje būtų užtikrinta, jog 80 proc. baigusių absolventų įsitvirtintų dirbti mokyklose.

Švietimo ministras praėjusią savaitę taip pat patvirtino ir valstybės finansuojamų pedagoginės krypties profesinių studijų vietų skaičių.

Penkiuose Lietuvos universitetuose mokytojų rengimui patvirtintos iš viso 186 nemokamos vietos.

Matematikos, informacinių technologinių ir gamtos mokslų mokytojų ruošimui skirtos 75 vietos. Kalbų, socialinio ugdymo sričių dalykų mokytojams – 74, o kitų ugdymo sričių dalykų mokytojams – 34 vietos.

Daugiausia nemokamų krepšelių gavo Vilniaus universitetas (VU) – 77, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 62. Kiek mažiau nemokamų krepšelių gavo Šiaulių universitetas (ŠU) – 22, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 15, Klaipėdos universitetas (KU) – 10.

Pernai valstybės finansuojamų šių studijų vietų buvo 192: VU buvo skirta 75 vietos, VDU – 60, o ŠU, KTU ir KU – tiek pat, kiek ir šiemet, taip pat 10 vietų buvo skirta Mykolo Romerio universitetui.

Profesinės pedagoginės studijos skirtos tiems, kurie turi bendrojo ugdymo mokyklose mokomus dalykus atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir norintiems įgyti profesinę pedagogo kvalifikaciją, suteikiančią teisę bendrojo ugdymo mokyklose dirbti dalyko mokytojais.

Šiemet priėmimui į pirmos pakopos (bakalauro) pedagogines studijas numatyta 465 valstybės finansuojamos vietos: 320 universitetuose ir 145 kolegijose.

Pernai šioms studijoms buvo numatyta 315 nemokamų vietų: 195 universitetuose ir 120 kolegijose.