Patenka prasikaltę
Švietimo ir mokslo ministerijos "Vilniaus dienai" pateiktais duomenimis, Vėliučionių vaikų socializacijos centre dirba 33 darbuotojai – septyni mokytojai, du auklėtojai, du pavaduotojai, vienas socialinis pedagogas, vienas psichologas ir pagalbinis personalas. Šiam centrui išlaikyti per mėnesį skiriama 47 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Rugpjūtį centre gyveno 6 nusikalsti linkę nepilnamečiai, kurių teisės yra apribotos įstatymų.
Kaip "Vilniaus dienai" mokslo metų pradžios išvakarėse teigė Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorė Vitalija Grigaitienė, šiais mokslo metais čia turėtų mokytis 12 vaikų – 7 buvę iki šiol, o dar 5 turėtų būti atvežti rugsėjį.
Vaikai į šią įstaigą patenka teismo sprendimu. Dažniausios to priežastys – mokyklos nelankymas ir nusikalstama veika. Daugumai būna iškelta ne viena, o mažiausiai 4–5, kai kuriems – net 10 ar daugiau baudžiamųjų bylų.
Dar ne taip seniai maždaug pusė Vėliučionių vaikų socializacijos centro globotinių būdavo globos namų auklėtiniai. Tačiau pastaruosius keletą metų čia pakliūva vis daugiau šeimose, dažniausiai – asocialiose, gyvenusių ir prasikaltusių vaikų.
"Globos įstaigos – tokios pat valstybinės įstaigos kaip ir mūsų. Skirtumas gal tik tas, kad pas mus diena labiau struktūruota ir vaikai negali laisvai išeiti iš mūsų teritorijos. Tad iš globos įstaigų vaikai apskritai neturėtų pas mus pakliūti – jos pačios turi spręsti su globotiniais susijusias problemas. Tačiau globos įstaigos reikalingos priežiūros užtikrinti nesugeba, tad vaikai siunčiami pas mus", – paaiškino V.Grigaitienė.
Darbo daug
Kiek laiko vaikui praleisti Socializacijos centre, nusprendžia teismas. Kaip pasakojo centro direktorė, čia pakliuvusiems vaikams sudaroma labai intensyvi dienotvarkė, kad laikas nebūtų leidžiamas bergždžiai – sėdint prie televizoriaus ar pan.
Su vaikais, kaip ir visose bendrojo ugdymo mokyklose, dirba mokytojai dalykininkai. Tik tas pedagogų darbas čia šiek tiek kitoks: mokytojai su kiekvienu dirba individualiai, kiekvienam paruošiamas individualus mokymosi planas, nes čia besimokančių mokinių žinios ir gebėjimai dažniausiai būna labai silpni. Anot įstaigos vadovės, kai kurie čia patekę vaikai, nors teoriškai yra, tarkime, 10 klasėje, nemoka net normaliai skaityti.
Aptarnaujančio personalo yra daugiau nei vaikų, ir tai nieko keista. Mokytojų yra daug, nes, pagal galiojančią tvarką, vaikus turi mokyti mokytojai dalykininkai. Auklėtojai – etatinis personalas, nes centras dirba 24 valandas per parą.
Kaip bendrojo ugdymo mokykloje jie keliami iš klasės į klasę, centre dirbantiems pedagogams sunku suprasti. "Manau, perkeliami tiesiog mokinių skaičiui palaikyti, vadinamajam mokinio krepšeliui gauti. Tad mūsų mokytojams tenka užkamšyti milžiniškas žinių spragas", – sakė direktorė.
Vėliučionių vaikų socializacijos centre vyksta formalus ir neformalus ugdymas, čia vykdomos socialinių įgūdžių, elgesio, emocijų sutrikusiems vaikams valdymo, savitarpio pagalbos, programos. Su vaikais dirba psichologai, socialiniai pedagogai. Dauguma vaikų turi labai silpnus gyvenimiškus įgūdžius, tad mokomi net tokių dalykų, kaip pasigaminti maistą. 10 klasių baigę vaikai gali mokytis suvirintojo profesijos.
Pagal 2012–2013 m. galiojusias normas Vėliučionių vaikų socializacijos centre vienu metu galėjo būti ugdoma 40 auklėtinių, tačiau jų čia buvo 41. Šiuo metu galioja norma, kad auklėtinių gali būti 30, tačiau, pasak direktorės, tiek tikrai nebus. Praėjusiais mokslo metais centre mokėsi ir gyveno maždaug 20 vaikų.
"Aptarnaujančio personalo yra daugiau nei vaikų, ir tai nieko keista, – pažymėjo V.Grigaitienė. Mokytojų yra daug, nes, pagal galiojančią tvarką, vaikus turi mokyti mokytojai dalykininkai. Auklėtojai – etatinis personalas, nes centras dirba 24 valandas per parą, tad ar 1, ar 10 vaikų, prižiūrinčių žmonių vis tiek turi būti. Turime budėtojus, virėją ir kitą būtiną personalą."
Problema – reintegracija
Kaip vaikams gyvenimas susiklosto palikus Vėliučionių vaikų socializacijos centrą, anot direktorės, tiksliai pasakyti sunku. Jos įsitikinimu, maždaug pusė jų išvengia laisvės atėmimo vietų. Tačiau yra tokių, kurie į įkalinimo įstaigą išvežami tiesiai iš centro, nes čia patenka jau "turėdami" kelias baudžiamąsias bylas, o jas išnagrinėjęs teismas skiria įkalinimo bausmę.
Didžiausia bėda, pedagogės manymu, kad vaikas, praleidęs kurį laiką Socializacijos centre, dažniausiai grįžta į tą pačią aplinką, iš kurios čia pateko – pas geriančius tėvus, draugus ar į tuos pačius globos namus. Nepaisant įdėto darbo ir pastangų, integruotis į normalią visuomenę vaikai sugeba toli gražu ne visada, o palaikymo ir pagalbos iš aplinkinių nesulaukia.
Pasak Vėliučionių vaikų socializacijos centro vadovės, pagal parengtą planą iki 2020 m. jos vadovaujamos įstaigos turėtų nebelikti, bet suplanuota atidaryti dvi naujas.
"Esame "perdaryti" iš nepilnamečių įkalinimo įstaigos, tad, net jei pasiekiame gerų rezultatų, visuomenės nuomonę apie mūsų įstaigą sunku pakeisti", – pastebėjimais dalijosi V.Grigaitienė.
Ji abejoja, ar uždaryti jau egzistuojančius vaikų socializacijos centrus ir vietoj jų atidaryti naujus kažkur kaimuose – gera išeitis: "Mes esame įsikūrę netoli Vilniaus, naudojamės visomis galimybėmis, ką vaikai gali turėti Vilniuje. Kitaip sakant, vaikai neatitrūksta nuo gyvenimo, jiems didesnė galimybė integruotis į visuomenę iš čia išėjus."
Vyksta pertvarka
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius "Vilniaus dieną" informavo, kad vaikų socializacijos centrus siekiama pertvarkyti iš esmės, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. Pertvarka vykdoma keliais etapais, tariantis su įstaigų bendruomenėmis – kai kurie centrai uždaromi, kiti taps moderniomis erdvėmis.
"Siekiant užtikrinti racionalesnį valstybės lėšų panaudojimą, po pertvarkos iš esančių penkių šalyje liktų veikti trys vaikų socializacijos centrai: Gruzdžiuose, skirtas berniukams, bei du nauji centrai Kėdainių ir Kelmės rajonuose: vienas – berniukams, kitas – mergaitėms", – vardijo ministerijos atstovas.
